„Santaka“ / Guzelių dvaras dar gyvas žmonių prisiminimuose / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Guzelių dvaras dar gyvas žmonių prisiminimuose


Senieji buvusio Guzelių dvaro apylinkių gyventojai kviečiami pasidalyti prisiminimais apie šį dvarą ir išsaugotomis senomis nuotraukomis.

Iš istorijos

Sustiprėjus ekonomikai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje didžiosios valstybės kiek galėdamos stengėsi padidinti savo valdas, taip pat kiek įmanoma apsiginti nuo Europoje sklindančių komunistinių idėjų. Tai aktualu buvo Vokietijai ir Rusijai.

1795 metais Rusija okupavo Lenkiją bei mažąsias Baltijos valstybes ir įvedė jose savo griežtą tvarką. Žemės savininke tapo rusų valdžia. Atsidėkodama savo pavaldiniams – klusniems vadukams ji dalijo dvarus ir tūkstančius hektarų žemės plotų.

Lietuvą valdė Vilniaus gubernatorius, bajorijai vadovavo apskričių ir gubernijų maršalkos. Iš viso dvarininkų ir bajorų Lietuvoje būta tik 4 proc. visų gyventojų, tačiau jie valdė 75 proc. visos žemės. Likusieji, valstiečiai, privalėjo dirbti savo žemę ir eiti lažą į dvarus. Todėl visuomenėje kildavo nepasitenkinimo bangų, streikų. Po kurio laiko rusų valdžia pradėjo dvarus apkarpyti. Tam pasitarnavo Stolypino žemės reforma.

Dvaras – caro dovana



Toks likimas palietė ir Guzelių dvarą, buvusį 1, 2 km nuo Vilkaviškio–Kudirkos Naumiesčio plento bei apie 1 km nuo Simanėliškų durpyno. Pro šią vietovę teka Šeimenos upelis.

Kada šis dvaras atsirado, sunku pasakyti, nes nėra likę jokių duomenų. Tačiau ant pastatų stogo galo buvo užrašyti 1831 metai. Manoma, kad tai būta Rusijos caro dovana jo gerbėjui. Toks buvo ir kaimo pavadinimas – Guzeliai.

Guzelių dvaro klestėjimo metais jam priklausė apie 1500–2000 ha dirbamos žemės bei Simanėliškių durpynas. Gyveno apie 65 šeimos. Taip pasakojo mano senelis Pranas Naujokaitis, kuris gimė ir augo dvaro namuose. Juose taip pat gyveno Prano ir Onos Abraičių, Juozo ir Barboros Kemerzūnų, Prano ir Magdelenos Janušaičių, Prano ir Agotos Naujokaičių, Jono Sakalausko, Ulinskų, Matjošaičių ir kitos šeimos. Jos buvo gana artimos, bendravo lyg broliai ir seserys.

Negandų ir klestėjimo laikai

Netoli upelio stovėjo vadinamieji dvaro „pakajai“, ypač buvo išpuoštas maldos kambarys. Ant aukšto, ant suolų, stovėję du ąžuoliniai karstai išbuvo iki pokario laikų.
Straipsnio autorius kviečia skaitytojus, ką nors žinančius apie Guzelių dvarą, pasidalyti prisiminimais. Ypač lauktų nuotraukų, kurių galbūt yra išsaugoję senieji šio dvaro apylinkių gyventojai. Skambinti galite tel. 8 616 76 139.



Netoli gyvenamojo namo telkšojo du tvenkiniai (jų žymės likusios dar ir dabar), kuriuose augo karpiai ir lynai. Pokario metais mes su kaimynų vaikais su vadinamaisiais samčiais čia ne kartą gaudėme žuvis. Didžiausi žvejai buvome su Česlovu Bandza. Mūsų mamos tas žuvis net vištoms šerdavo.

Apie 70 metrų piečiau nuo gyvenamojo namo buvo neišsemiamas 7 metrų gylio šulinys, kuris žmones gelbėjo per visas gyvenimo negandas. Sodas augo dešinėje pusėje, prie įvažiavimo į dvarą. Čia ypač gausu buvo riešutų. Ne kartą vaikams teko nešti kudašių, kai pamatydavo juos sode gaspadoriai.

Į šiaurę, netoli upelio, stovėjo šakniavaisių sandėlis-slėptuvė, kurioje apie 30–40 žmonių slėpėmės per Antrąjį pasaulinį karą. Čia mus ir užtiko tarybinė armija. O buvusius vokiečių belaisvius Grišką ir Aleksiejų žiauriai apmušę rusai išsivedė.

Į vakarus nuo gyvenamojo namo, 70–80 metrų atstumu, buvo ūkio karvidės, dar tolėliau – kiaulidės. Šiaurės vakarų kryptimi, maždaug už 100 metrų, stovėjo ilgas didžiulis klojimas, greta – grūdų ir kitokio turto sandėliai, dar tolėliau – raudonų plytų druskos sandėlis, iš kurio to krašto gyventojai nuo seno apsirūpindavo druska.



Iki Antrojo pasaulinio karo iš aštuonių gyvenamųjų namų buvo išlikę tik du, o kiti išdalyti kartu su žeme valstiečiams. Viena troba buvo atitekusi ir mano seneliui Pranui Naujokaičiui. Ji buvusi sena – apie 100 metų, tad žentas ją nugriovė ir greta pastatė naują valstiečio sodybą.

Dvaras buvo sunaikintas

Smetonos laikais dvarą valdė Julius Velebruchier-Lėberis. Artėjant frontui jis išvyko. Vokiečių okupacijos metais dvarui vadovavo vokiečių generolas Faustas, bet priartėjus frontui ir šis paliko dvarą. Jį patikėjo mano tėčiui Boleslovui Brazauskui, kuris ten prižiūrėjo gyvulius ir maitino belaisvius.

Tarybiniais laikais Guzelių dvaras priklausė Simanėliškių tarybiniam ūkiui, o vėliau – „Pergalės“ kolūkiui. Čia dvaras ir sulaukė savo pabaigos: buvo nugriautas, nes jame jau niekas negyveno, o remontuoti norinčiųjų neatsirado.

Gediminas BRAZAUSKAS





Publikuota: 2016-12-12 11:49:02

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai