|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
MAATC direktorius Algirdas Bagušinskas (centre) teigė jau seniai pastebėjęs, kad prie kapinių stovinčiuose konteineriuose kaupiamos anaiptol ne kapų atliekos.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Šiukšlių konteinerių turinį tikrinantys kontrolieriai pastebi, jog gyventojų surenkamų atliekų po truputį mažėja, tačiau iki sąžiningo išrūšiavimo – dar labai toli.
Meta ne ten, kur reikia
Atliekų tvarkytojai jau ne kartą pabrėžė, kad gyventojams tinkamai netvarkant šiukšlių mokestis už jas tik augs.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) direktorius Algirdas Bagušinskas teigė, šiuo metu vienos tonos, atsidūrusios atliekų konteineryje, sutvarkymo kaina – 100 eurų.
Jei į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, o iš jų – į sąvartyną patektų tik tai, kas ir turi ten patekti, sumos gerokai sumažėtų. Tačiau dabar gyventojai į buitinių atliekų konteinerius suverčia žaliąsias atliekas (kurios turėtų būti kompostuojamos), neišrūšiuotas antrines žaliavas (kurios išvežamos nemokamai, jei patenka į joms skirtus konteinerius), statybinį laužą (kuris turi keliauti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles) ir t. t. Taigi atliekų sutvarkymo kaštai labai smarkiai išauga.
Praėjusią savaitę kartu su MAATC atstovais apvažiavome dalį Vilkaviškio rajono pažiūrėti, ką gyventojai meta į buitinių atliekų konteinerius.
Konteineriuose – pelenai
Kaimiškosiose vietovėse pasidairėme po privačius kvartalus. Įsitikinome, jog šiuo metu mišrioms buitinėms atliekoms skirtuose konteineriuose daugiausiai vietos užima pelenai: jų buvo priversta kone kiekvienoje į pakelę išstumtoje talpykloje. Kaip sakė MAATC direktorius, visiškai atvėsusius pelenus ten pilti galima, kadangi šiuo metu nėra sukurta alternatyvios sistemos.
Tačiau yra kita problema: pelenai labai daug sveria, tad už jų vežimą į atliekų rūšiavimo įrenginius tenka mokėti didžiules sumas. Svarstoma, kad šios bėdos išvengti būtų galima atskirai įdiegus pelenų išvežimo sistemą: juos žmonės rinktų atskirai ir mokestį mokėtų tik tie, kurie realiai šia paslauga naudojasi. Pelenus išvežant atskirai, jie su kitomis šiukšlėmis nebūtų be reikalo gabenami į mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą, į kurią, prieš patekdamos į regioninį sąvartyną, vežamos visos mūsų apskrityje sukaupiamos atliekos. Šios gamyklos įkainis – 28 eurai už kiekvieną čia patenkančią atliekų toną.
Tačiau kol kas tai – tik teoriniai pasvarstymai, kurie nežinia, ar kada nors bus įgyvendinti.
Sugrūda senus lapus
Kita kalba – plastikinės pakuotės, joms jau visose privačiose valdose pastatyti atskiri konteineriai. Taigi labai keista buvo matyti iš privačių namų išstumtas buitinių atliekų talpyklas, kuriose margavo polietileno krepšeliai, plastiko indeliai, buteliai ir kitos antrinės žaliavos.
Tiesa, privačiuose konteineriuose jų kiekiai dideli nebuvo. Kur kas daugiau į kai kurias dėžes dar buvo įbrukta žaliųjų atliekų. Pavyzdžiui, išvertus prie vieno privataus namo Bačkiškių kaime pastatytą pilnutėlį konteinerį, iš jo iškrito tik du seni drabužiai, keletas plastiko atliekų, o visą kitą vietą užpildė keli išsipūtę maišai senų šlapių lapų. A. Bagušinskas konstatavo, jog konteinerio turinys sveria ne mažiau kaip 50 kilogramų, tad atliekų mokėtojams jo vieno sutvarkymas kainuos apie 5 eurus. Jei lapai būtų sukompostuoti, o plastikas – išrūšiuotas, mokėti reikėtų tik už dviejų skudurų išvežimą.
Prie šio konteinerio rankenos MAATC kontrolieriai prilipdė lapelį su įspėjimu apie rajono Savivaldybės tarybos patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą.
Automobilių detalės Keista buvo matyti iš privačių namų išstumtas buitinių atliekų talpyklas, kuriose margavo polietileno krepšeliai, plastiko indeliai, buteliai ir kitos antrinės žaliavos.
Gižų kaime prasukome pro kapinių teritoriją. Prie jų pastatyti net septyni konteineriai, skirti buitinėms bei žaliosioms atliekoms.
Tačiau tik vos viename kitame iš jų, esančių arčiau vartų, buvo sumestos kapų atliekos – krepšelių liekanos, plastikinės ir stiklinės žvakidės.
Kituose buvo priversta visokiausio, bet anaiptol kapinėse nesusikaupiančio, šlamšto – nuo senų kilimų iki kažkokio nudirto žvėries kailio. Net keli konteineriai buvo pripildyti automobilių atliekų: ratlankių, grotelių, sėdynių, kilimėlių, buferių nuolaužų ir pan. Kaip žinome, šis plastikas nėra perdirbamas, ir jį privaloma vežti į stambiųjų atliekų aikšteles.
Abejonių nekyla, kad visą šį „turtą“ į kapinių konteinerius suvežė automobilių remontu užsiimantys meistrai, kurie dėl finansinių sumetimų nemato reikalo plastiko laužo vežti ten, kur priklauso.
„Prie kapinių daromi nelegalūs sąvartynai – kitaip nepasakysi“, – situaciją apibendrino A. Bagušinskas.
„Varpuose“ – išrūšiuota
Pamėginome pažiūrėti, kas guli po daugiabučių namų komunalinių atliekų konteinerių dangčiais.
Praardžius viename kitame konteineryje sukrautus atliekų maišelius, iš jų vėlgi pabiro ne tik maisto atliekos, skudurai ir daiktų luženos, bet ir buteliai, stiklainiai, daugybė plastiko krepšelių, butelių. Buvo akivaizdu, kad mažiausiai pusę šių šiukšlių reikėjo išrūšiuoti ir sumesti į antrinėms žaliavoms skirtus „varpus“, už kurių turinio išvežimą gyventojai nemoka nė vieno cento.
Deja, prie daugiabučių namų konteinerių net ir lapelių su įspėjimais nepriklijuosi.
Galima pasidžiaugti tik tuo, jog plastikui, stiklui ir popieriui bei kartonui skirtuose „varpuose“ bent jau mūsų tikrinimo metu gulėjo beveik išimtinai pavyzdingai išrūšiuotos antrinės žaliavos.
Kol kas nebaudžia
Šio mėnesio pradžioje Vilkaviškyje konteinerius tikrinę kontrolierės teigė, jog visur susiduriama su tomis pačiomis problemomis: neišrūšiuotu plastiku, stiklu, šiltuoju metų laiku – žaliosiomis atliekomis užkištais buitinių atliekų konteineriais. Nemažą dalį šių talpyklų užima ir statybinės atliekos, kurios turėtų būti išgabentos į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę.
Kontrolieriai svarstė, kad kartais gyventojai į mėlynuosius pakuočių konteinerius, matyt, vengia mesti nešvarų indą nuo grietinės, majonezo ar panašių produktų. Tačiau pakuočių švariai išplauti ir nereikalaujama – užtenka higienos sumetimais perlieti vandeniu.
MAATC atstovų teigimu, šiemet konteineriai skirtingose rajono vietovėse buvo tikrinami apie 30 kartų. Jų metu palikta netoli 600 įspėjamųjų lapelių. Tiesa, kol kas už Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą įspėti gyventojai nebaudžiami, tik fiksuojami MAATC registruose.
Tačiau sunku nesutikti su tuo, kad tie, kas nerūšiuoja atliekų, už jų išvežimą turėtų mokėti daugiau nei jas sąžiningai rūšiuojantys žmonės. Reikia tikėtis, jog šią problemą bent iš dalies išspręs nuo Naujųjų metų įsigaliosianti tvarka, kurioje numatyta, jog atliekų nerūšiuojantiems žmonėms jų tvarkymo įkainis bus didinamas du kartus.
Šiukšlių konteinerių turinį tikrinantys kontrolieriai pastebi, jog gyventojų surenkamų atliekų po truputį mažėja, tačiau iki sąžiningo išrūšiavimo – dar labai toli. |
Atliekų tvarkytojai jau ne kartą pabrėžė, kad gyventojams tinkamai netvarkant šiukšlių mokestis už jas tik augs.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) direktorius Algirdas Bagušinskas teigė, šiuo metu vienos tonos, atsidūrusios atliekų konteineryje, sutvarkymo kaina – 100 eurų.
Jei į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, o iš jų – į sąvartyną patektų tik tai, kas ir turi ten patekti, sumos gerokai sumažėtų. Tačiau dabar gyventojai į buitinių atliekų konteinerius suverčia žaliąsias atliekas (kurios turėtų būti kompostuojamos), neišrūšiuotas antrines žaliavas (kurios išvežamos nemokamai, jei patenka į joms skirtus konteinerius), statybinį laužą (kuris turi keliauti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles) ir t. t. Taigi atliekų sutvarkymo kaštai labai smarkiai išauga.
Praėjusią savaitę kartu su MAATC atstovais apvažiavome dalį Vilkaviškio rajono pažiūrėti, ką gyventojai meta į buitinių atliekų konteinerius.
Kaimiškosiose vietovėse pasidairėme po privačius kvartalus. Įsitikinome, jog šiuo metu mišrioms buitinėms atliekoms skirtuose konteineriuose daugiausiai vietos užima pelenai: jų buvo priversta kone kiekvienoje į pakelę išstumtoje talpykloje. Kaip sakė MAATC direktorius, visiškai atvėsusius pelenus ten pilti galima, kadangi šiuo metu nėra sukurta alternatyvios sistemos.
Tačiau yra kita problema: pelenai labai daug sveria, tad už jų vežimą į atliekų rūšiavimo įrenginius tenka mokėti didžiules sumas. Svarstoma, kad šios bėdos išvengti būtų galima atskirai įdiegus pelenų išvežimo sistemą: juos žmonės rinktų atskirai ir mokestį mokėtų tik tie, kurie realiai šia paslauga naudojasi. Pelenus išvežant atskirai, jie su kitomis šiukšlėmis nebūtų be reikalo gabenami į mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklą, į kurią, prieš patekdamos į regioninį sąvartyną, vežamos visos mūsų apskrityje sukaupiamos atliekos. Šios gamyklos įkainis – 28 eurai už kiekvieną čia patenkančią atliekų toną.
Tačiau kol kas tai – tik teoriniai pasvarstymai, kurie nežinia, ar kada nors bus įgyvendinti.
Kita kalba – plastikinės pakuotės, joms jau visose privačiose valdose pastatyti atskiri konteineriai. Taigi labai keista buvo matyti iš privačių namų išstumtas buitinių atliekų talpyklas, kuriose margavo polietileno krepšeliai, plastiko indeliai, buteliai ir kitos antrinės žaliavos.
Tiesa, privačiuose konteineriuose jų kiekiai dideli nebuvo. Kur kas daugiau į kai kurias dėžes dar buvo įbrukta žaliųjų atliekų. Pavyzdžiui, išvertus prie vieno privataus namo Bačkiškių kaime pastatytą pilnutėlį konteinerį, iš jo iškrito tik du seni drabužiai, keletas plastiko atliekų, o visą kitą vietą užpildė keli išsipūtę maišai senų šlapių lapų. A. Bagušinskas konstatavo, jog konteinerio turinys sveria ne mažiau kaip 50 kilogramų, tad atliekų mokėtojams jo vieno sutvarkymas kainuos apie 5 eurus. Jei lapai būtų sukompostuoti, o plastikas – išrūšiuotas, mokėti reikėtų tik už dviejų skudurų išvežimą.
Prie šio konteinerio rankenos MAATC kontrolieriai prilipdė lapelį su įspėjimu apie rajono Savivaldybės tarybos patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą.
Keista buvo matyti iš privačių namų išstumtas buitinių atliekų talpyklas, kuriose margavo polietileno krepšeliai, plastiko indeliai, buteliai ir kitos antrinės žaliavos.
Gižų kaime prasukome pro kapinių teritoriją. Prie jų pastatyti net septyni konteineriai, skirti buitinėms bei žaliosioms atliekoms.
Tačiau tik vos viename kitame iš jų, esančių arčiau vartų, buvo sumestos kapų atliekos – krepšelių liekanos, plastikinės ir stiklinės žvakidės.
Kituose buvo priversta visokiausio, bet anaiptol kapinėse nesusikaupiančio, šlamšto – nuo senų kilimų iki kažkokio nudirto žvėries kailio. Net keli konteineriai buvo pripildyti automobilių atliekų: ratlankių, grotelių, sėdynių, kilimėlių, buferių nuolaužų ir pan. Kaip žinome, šis plastikas nėra perdirbamas, ir jį privaloma vežti į stambiųjų atliekų aikšteles.
Abejonių nekyla, kad visą šį „turtą“ į kapinių konteinerius suvežė automobilių remontu užsiimantys meistrai, kurie dėl finansinių sumetimų nemato reikalo plastiko laužo vežti ten, kur priklauso.
„Prie kapinių daromi nelegalūs sąvartynai – kitaip nepasakysi“, – situaciją apibendrino A. Bagušinskas.
Pamėginome pažiūrėti, kas guli po daugiabučių namų komunalinių atliekų konteinerių dangčiais.
Praardžius viename kitame konteineryje sukrautus atliekų maišelius, iš jų vėlgi pabiro ne tik maisto atliekos, skudurai ir daiktų luženos, bet ir buteliai, stiklainiai, daugybė plastiko krepšelių, butelių. Buvo akivaizdu, kad mažiausiai pusę šių šiukšlių reikėjo išrūšiuoti ir sumesti į antrinėms žaliavoms skirtus „varpus“, už kurių turinio išvežimą gyventojai nemoka nė vieno cento.
Deja, prie daugiabučių namų konteinerių net ir lapelių su įspėjimais nepriklijuosi.
Galima pasidžiaugti tik tuo, jog plastikui, stiklui ir popieriui bei kartonui skirtuose „varpuose“ bent jau mūsų tikrinimo metu gulėjo beveik išimtinai pavyzdingai išrūšiuotos antrinės žaliavos.
Šio mėnesio pradžioje Vilkaviškyje konteinerius tikrinę kontrolierės teigė, jog visur susiduriama su tomis pačiomis problemomis: neišrūšiuotu plastiku, stiklu, šiltuoju metų laiku – žaliosiomis atliekomis užkištais buitinių atliekų konteineriais. Nemažą dalį šių talpyklų užima ir statybinės atliekos, kurios turėtų būti išgabentos į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę.
Kontrolieriai svarstė, kad kartais gyventojai į mėlynuosius pakuočių konteinerius, matyt, vengia mesti nešvarų indą nuo grietinės, majonezo ar panašių produktų. Tačiau pakuočių švariai išplauti ir nereikalaujama – užtenka higienos sumetimais perlieti vandeniu.
MAATC atstovų teigimu, šiemet konteineriai skirtingose rajono vietovėse buvo tikrinami apie 30 kartų. Jų metu palikta netoli 600 įspėjamųjų lapelių. Tiesa, kol kas už Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą įspėti gyventojai nebaudžiami, tik fiksuojami MAATC registruose.
Tačiau sunku nesutikti su tuo, kad tie, kas nerūšiuoja atliekų, už jų išvežimą turėtų mokėti daugiau nei jas sąžiningai rūšiuojantys žmonės. Reikia tikėtis, jog šią problemą bent iš dalies išspręs nuo Naujųjų metų įsigaliosianti tvarka, kurioje numatyta, jog atliekų nerūšiuojantiems žmonėms jų tvarkymo įkainis bus didinamas du kartus.
Publikuota: 2016-12-30 09:58:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|