|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-12-30 16:37
|
|
|
Astos Grigalevičienės siūtus tautinius kostiumus pamatyti galima Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais. Uosių kaime gyvenanti Asta Grigalevičienė sunkiai suskaičiuoja, kiek tautinių kostiumų yra pasiuvusi. Jos kurtais rūbais puošiasi daugybė meno kolektyvų narių, pavieniai žmonės. Už gebėjimą siūti, meilę tautiniam paveldui ir kultūrai
A. Grigalevičienė dėkinga vienam žmogui – savo močiutei Kazimierai Zalagaitienei.
Nepalaiko R. Karbauskio idėjų
Nors kitiems pasiūtų tautinių kostiumų A. Grigalevičienė neskaičiuoja, tačiau pati jo neturi. Tiesa, moteris svarstė, kad ateinančių metų proga visai norėtų sau pasisiūti šį rūbą. Visus tautinius kostiumus Uosių kaimo gyventoja siuva laikydamasi tradicijų. Tai liudija ir 2014 m. įgytas tautinio paveldo produkto sertifikatas.
Asta yra Vilkaviškio kultūros centre veikiančios Mažosios audimo artelės siuvėja ir tautinius rūbus siuva iš artelės audėjų išaustų audinių.
Žinodama, kad ateinantys metai paskelbti Tautinio kostiumo metais, A. Grigalevičienė tikisi sulaukti dar daugiau užsakymų, nors jų netrūksta ir dabar. Tiesa, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio siūlomų idėjų visiems šalies ikimokyklinukams padovanoti tautinius kostiumus pašnekovė nepalaiko.
„Geriau jau tautinius kostiumus padovanotų mokykloms, kurios tikrai ne visos juos turi. Darželinukai labai greitai juos išaugs ir vargu, ar jų atmintyje užsifiksuos tas trumpas periodas, kai jie galėjo dėvėti nacionalinį rūbą“, – svarstė siuvėja.
Pavydėjo pusseserei
Siūdama A. Grigalevičienė neskaičiuoja valandų. Jos vyras ir vaikai jau įprato, jog mama tarsi ir yra namie, tačiau dažnai mintimis ji būna kažkur kitur. Asta prisipažino, kad siūdama ji ne tik užsidirba pragyvenimui, bet kartu atsipalaiduoja, pamiršta viską aplinkui. Tiesa, neretai nuo ilgų sėdėjimo valandų jai paskausta nugarą. Moteris rado būdą, kaip išspręsti šią problemą. Ji jau beveik penkerius metus šoka Kybartų kultūros centro moterų liaudiškų šokių grupėje „Katpėdėlės“. Anot jos, šokant praeina ne tik fiziniai skausmai, bet ir gaunamas teigiamas emocijų užtaisas.
„Pamenu, vaikystėje manęs nepriėmė į šokių grupę. Aš labai pavydėjau savo pusseserei, kuri šoko kone visuose mokyklos pasirodymuose, dažnai koncertuodavo kultūros centro renginiuose. Pati lankyti šokių pamokas išdrįsau tik tada, kai choreografė Sonata Jankienė Vilkaviškyje pakvietė į linijinių šokių grupę. Vėliau pradėjau važinėti ir į „Katpėdėlių“ repeticijas Kybartuose“, – prisiminė pašnekovė.
Ji juokėsi, kad pirmos trys repeticijos Kybartuose neatrodė sunkios, tačiau vėliau viskas staiga pasikeitė. Kolektyvo vadovė Irena Šunokienė pradėjo reikalauti to, prie ko Asta nebuvo įpratusi.
„Tai mano nugara nebuvo tiesi, tai pradėdavau šokti ne ta koja. Dabar viskas lyg ir gerai, bet prieš penkmetį tikrai buvo daug vargo. Prisimenu, kad jau po mėnesio repeticijų teko šokti viename renginyje – dar niekada kojos nebuvo taip drebėjusios“, – juokėsi A. Grigalevičienė.
Iš kartos į kartą
A. Grigalevičienė turi daug pomėgių. Ji ne tik siuva, šoka, bet ir siuvinėja, užsiiminėja prancūzišku nėrimu, yra bandžiusi velti vilną, megzti, lipdyti molį, užsiimti dekupažu, austi. Vis dėlto daugiausia laiko ji praleidžia siūdama. Moteris siuvimu susižavėjo dar vaikystėje.
„Prisimenu, jau vaikystėje svajojau apie žaislinę siuvimo mašiną. Kai ją gavau, labai džiaugiausi. Su ja siūdavau lėlėms rūbus, netgi sau sijoną buvau pasisiuvusi“, – šypsojosi pašnekovė.
Uosių kaimo gyventojai ši veikla niekada nebuvo pabodusi. Ji siuvimo amato mokėsi Kaune, vėliau, jau baigusi mokslus, dvejus metus gyveno pas močiutę ir sėmėsi iš jos patirties. Maždaug prieš dešimtmetį į amžinybę išėjusi K. Zalagaitienė taip pat buvo siuvėja.
„Močiutė turėjo daug kitų pomėgių, tačiau bene labiausiai ji žinoma dėl savo dainavimo. Ji dainavo Čyčkų kultūros namų folkloro ansamblyje, vaidino vietos teatre. Iš močiutės talentą ir pomėgius paveldėjo kone visi jos palikuonys. Jos dukros dainuoja, kuria eiles, skaniai gamina valgyti, mezga. Anūkai ir proanūkiai taip pat turi polinkį į meną: dainuoja, groja, piešia“, – vardijo A. Grigalevičienė.
Paroda močiutės atminimui
K. Zalagaitienę ir šiandien daug kas puikiai atsimena. Tai buvo kaimo šviesulys. Ji niekada niekam neatsisakydavo ištiesti pagalbos ranką, nesvarbu, kad pačiai būdavo sunku. Pagerbdami jos atminimą, giminaičiai Kaune, Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, surengė parodą „Kūrybos gijos iš močiutės klėtelės“. Joje buvo eksponuojami
K. Zalagaitienės dukros alvitietės Virginijos Seinauskienės bei anūkių A. Grigalevičienės ir Aistės Jonevičienės darbai. Kaune gyvenanti A. Jonevičienė ir buvo pagrindinė šios parodos iniciatorė.
Lankytojai kone mėnesį galėjo apžiūrėti eksponuojamus A. Grigalevičienės siūtus tautinius kostiumus, V. Seinauskienės kryželiu siuvinėtas staltieses, pagalves bei paveikslus, A. Jonevičienės iš vytelių pintus dirbinius, kitus rankdarbius. Parodos atidarymo metu skambėjo ir liaudies dainos, kurias kadaise traukė garsi mūsų krašto dainininkė K. Zalagaitienė. Jas atliko gausus būrys moters palikuonių – vaikai, anūkai proanūkiai.
2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais. Uosių kaime gyvenanti Asta Grigalevičienė sunkiai suskaičiuoja, kiek tautinių kostiumų yra pasiuvusi. Jos kurtais rūbais puošiasi daugybė meno kolektyvų narių, pavieniai žmonės. Už gebėjimą siūti, meilę tautiniam paveldui ir kultūrai A. Grigalevičienė dėkinga vienam žmogui – savo močiutei Kazimierai Zalagaitienei. |
Nors kitiems pasiūtų tautinių kostiumų A. Grigalevičienė neskaičiuoja, tačiau pati jo neturi. Tiesa, moteris svarstė, kad ateinančių metų proga visai norėtų sau pasisiūti šį rūbą. Visus tautinius kostiumus Uosių kaimo gyventoja siuva laikydamasi tradicijų. Tai liudija ir 2014 m. įgytas tautinio paveldo produkto sertifikatas.
Asta yra Vilkaviškio kultūros centre veikiančios Mažosios audimo artelės siuvėja ir tautinius rūbus siuva iš artelės audėjų išaustų audinių.
Žinodama, kad ateinantys metai paskelbti Tautinio kostiumo metais, A. Grigalevičienė tikisi sulaukti dar daugiau užsakymų, nors jų netrūksta ir dabar. Tiesa, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio siūlomų idėjų visiems šalies ikimokyklinukams padovanoti tautinius kostiumus pašnekovė nepalaiko.
„Geriau jau tautinius kostiumus padovanotų mokykloms, kurios tikrai ne visos juos turi. Darželinukai labai greitai juos išaugs ir vargu, ar jų atmintyje užsifiksuos tas trumpas periodas, kai jie galėjo dėvėti nacionalinį rūbą“, – svarstė siuvėja.
Siūdama A. Grigalevičienė neskaičiuoja valandų. Jos vyras ir vaikai jau įprato, jog mama tarsi ir yra namie, tačiau dažnai mintimis ji būna kažkur kitur. Asta prisipažino, kad siūdama ji ne tik užsidirba pragyvenimui, bet kartu atsipalaiduoja, pamiršta viską aplinkui. Tiesa, neretai nuo ilgų sėdėjimo valandų jai paskausta nugarą. Moteris rado būdą, kaip išspręsti šią problemą. Ji jau beveik penkerius metus šoka Kybartų kultūros centro moterų liaudiškų šokių grupėje „Katpėdėlės“. Anot jos, šokant praeina ne tik fiziniai skausmai, bet ir gaunamas teigiamas emocijų užtaisas.
„Pamenu, vaikystėje manęs nepriėmė į šokių grupę. Aš labai pavydėjau savo pusseserei, kuri šoko kone visuose mokyklos pasirodymuose, dažnai koncertuodavo kultūros centro renginiuose. Pati lankyti šokių pamokas išdrįsau tik tada, kai choreografė Sonata Jankienė Vilkaviškyje pakvietė į linijinių šokių grupę. Vėliau pradėjau važinėti ir į „Katpėdėlių“ repeticijas Kybartuose“, – prisiminė pašnekovė.
Ji juokėsi, kad pirmos trys repeticijos Kybartuose neatrodė sunkios, tačiau vėliau viskas staiga pasikeitė. Kolektyvo vadovė Irena Šunokienė pradėjo reikalauti to, prie ko Asta nebuvo įpratusi.
„Tai mano nugara nebuvo tiesi, tai pradėdavau šokti ne ta koja. Dabar viskas lyg ir gerai, bet prieš penkmetį tikrai buvo daug vargo. Prisimenu, kad jau po mėnesio repeticijų teko šokti viename renginyje – dar niekada kojos nebuvo taip drebėjusios“, – juokėsi A. Grigalevičienė.
A. Grigalevičienė turi daug pomėgių. Ji ne tik siuva, šoka, bet ir siuvinėja, užsiiminėja prancūzišku nėrimu, yra bandžiusi velti vilną, megzti, lipdyti molį, užsiimti dekupažu, austi. Vis dėlto daugiausia laiko ji praleidžia siūdama. Moteris siuvimu susižavėjo dar vaikystėje.
„Prisimenu, jau vaikystėje svajojau apie žaislinę siuvimo mašiną. Kai ją gavau, labai džiaugiausi. Su ja siūdavau lėlėms rūbus, netgi sau sijoną buvau pasisiuvusi“, – šypsojosi pašnekovė.
Uosių kaimo gyventojai ši veikla niekada nebuvo pabodusi. Ji siuvimo amato mokėsi Kaune, vėliau, jau baigusi mokslus, dvejus metus gyveno pas močiutę ir sėmėsi iš jos patirties. Maždaug prieš dešimtmetį į amžinybę išėjusi K. Zalagaitienė taip pat buvo siuvėja.
„Močiutė turėjo daug kitų pomėgių, tačiau bene labiausiai ji žinoma dėl savo dainavimo. Ji dainavo Čyčkų kultūros namų folkloro ansamblyje, vaidino vietos teatre. Iš močiutės talentą ir pomėgius paveldėjo kone visi jos palikuonys. Jos dukros dainuoja, kuria eiles, skaniai gamina valgyti, mezga. Anūkai ir proanūkiai taip pat turi polinkį į meną: dainuoja, groja, piešia“, – vardijo A. Grigalevičienė.
K. Zalagaitienę ir šiandien daug kas puikiai atsimena. Tai buvo kaimo šviesulys. Ji niekada niekam neatsisakydavo ištiesti pagalbos ranką, nesvarbu, kad pačiai būdavo sunku. Pagerbdami jos atminimą, giminaičiai Kaune, Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, surengė parodą „Kūrybos gijos iš močiutės klėtelės“. Joje buvo eksponuojami K. Zalagaitienės dukros alvitietės Virginijos Seinauskienės bei anūkių A. Grigalevičienės ir Aistės Jonevičienės darbai. Kaune gyvenanti A. Jonevičienė ir buvo pagrindinė šios parodos iniciatorė.
Lankytojai kone mėnesį galėjo apžiūrėti eksponuojamus A. Grigalevičienės siūtus tautinius kostiumus, V. Seinauskienės kryželiu siuvinėtas staltieses, pagalves bei paveikslus, A. Jonevičienės iš vytelių pintus dirbinius, kitus rankdarbius. Parodos atidarymo metu skambėjo ir liaudies dainos, kurias kadaise traukė garsi mūsų krašto dainininkė K. Zalagaitienė. Jas atliko gausus būrys moters palikuonių – vaikai, anūkai proanūkiai.
Galerija: Rankdarbiai
Publikuota: 2016-12-30 16:37:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|