Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

---

Rugilė Vilkeliškytė turi begalę svajonių, tačiau pagrindinė iš jų – būti matomai teatre ar kine.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Šalies kino teatruose žiūrimumo rekordus mušančiame Emilio Vėlyvio filme „Zero 3“ galima išvysti ir vilkaviškietę Rugilę Vilkeliškytę. Mergina dar tik pradeda aktorės karjerą, tačiau apie ją ėmė svajoti jau tada, kai Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre pirmą kartą užlipo ant scenos.

Nesakė net artimiesiems

Šiuo metu 22 metų Rugilė Vytauto Didžiojo universitete studijuoja vaidybą. Vienas iš merginos dėstytojų – žinomas šalyje aktorius, šokėjas ir choreografas Gytis Ivanauskas. Būtent jis ir pakvietė vilkaviškietę bei dar keletą jos kurso draugų filmuotis „Zero 3“. Šiame filme G. Ivanauskas atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų – Eurovizijos dalyvį. R. Vilkeliškytė buvo viena iš jo šokėjų.

Puikiai savo vaidmenį atlikusi vilkaviškietė kartu su kitais atlikėjais sulaukė nemažai pagyrų.

„Mano vaidmuo filme – minimalus, tačiau džiaugiuosi, jog buvau pastebėta. Tiesą pasakius, net artimiausiems žmonėms nesakiau, kad filmuosiuosi „Zero 3“. Paprastai nemėgstu girtis, todėl retai pasakoju ir apie kitas savo veiklas. Dažniausiai artimieji patys mane pamato televizoriaus ekranuose“, – šypsojosi jaunoji aktorė.

Visi turi savo pareigas

Pasirodymas „Zero 3“ nebuvo pirmas Rugilės vaidmuo televizijos ekrane. Ją taip pat galima išvysti keliose reklamose bei lietuviškuose serialuose. Kalbėdama apie naujausią Emilio Vėlyvio kūrinį, mergina sakė, jog tai – itin profesionalus, puikiai išreklamuotas, sutraukęs kone visus žinomiausius šalies aktorius filmas.

„Džiaugiuosi, jog žmonės gausiai eina į kino teatrus, norėdami pamatyti šį filmą. Taip jie palaiko Lietuvos kūrėjus, kuriems tai yra labai svarbu. Pats filmas yra apie politiką, kuri visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, yra dėmesio centre, o tai žmones natūraliai domina“, – teigė R. Vilkeliškytė.

Kalbėdama apie „Zero 3“ užkulisius, ji pasakojo, kad ten dirbo daugybė žmonių. Vieni rūpinosi tuo, jog studijoje būtų visiška tyla, kiti – tvarkingu aktorių makiažu, šukuosenomis, treti stengėsi, jog viskas vyktų sklandžiai, pagal planą. Vien toje pamainoje, kurioje filmavosi Rugilė, užkulisiuose dirbo 70 žmonių.

„Scenas, kuriose aš vaidinau, filmavome dvi dienas po 14 valandų. Kai kas gali nustebti, kad tiek laiko filmuoja, o parodo vos kelias minutes. Vis dėlto tai tikrai užtrunka. Operatorius darė daugybę kadrų. Dabar žiūrėdama filmus jau labiau suprantu visą darbo procesą, žinau, kiek tai gali užtrukti, kodėl tam tikra filmo vieta atrodo vienaip ar kitaip“, – šypsojosi jaunoji aktorė.

Ji pasakojo, jog iš viso „Zero 3“ buvo filmuojamas keturis mėnesius, netrumpai vyko ir montavimo darbai.

Rugilei teko pabendrauti ir su filmo kūrėju E. Vėlyviu. Anot jos, tai – mandagus, darbštus ir protingas žmogus. Be to, daugelį gali nustebinti faktas, jog jis itin gražiai tapo.



Kelio pradžia – Vilkaviškyje

R. Vilkeliškytė turi begalę svajonių, tačiau pagrindinė iš jų – būti matomai teatre ar kine. Ji nori, kad jos artimieji, draugai ir bičiuliai džiaugtųsi ir didžiuotųsi jos pasiekimais.

Mergina juokavo, jog nuo pat mažens ji buvo hiperaktyvus, vietoje nenustygstantis vaikas. Dar besimokydama Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje ji lankė daugybę būrelių: grojo gitara bei pianinu, šoko, dainavo, žaidė stalo tenisą, vaidino. Būtent pastaroji veikla Rugilę labiausiai ir sužavėjo. Jos vyresnė sesuo Miglė Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre pas jaunimo labai mylimą Neringą Klišienę lankė dramos studiją, tad tą patį pasiūlė padaryti ir jaunėlei Rugilei. Ši nedvejodama sutiko.

„Tuo metu man buvo gal dešimt metų. Buvo nepaprastai smagūs laikai. Šaltoje salėje, kurios grindys nuklotos nelabai gražios spalvos plytelėmis, darydavome mus sušildančius stebuklus. Kiekvienos repeticijos laukdavau su nekantrumu“, – su šypsena veide atsiminimais dalijosi kraštietė.

Jai labiausiai atmintin įstrigęs spektaklis „Kava su kalio cianidu ar be“. Tai buvo pirmasis spektaklis, kuriame ji vaidino. „Prisimenu, kaip spektaklio reklaminius plakatus reikėjo iškabinti mieste. Aš laiminga bėgau per visą Vilkaviškį, kad kuo greičiau galėčiau mokykloje tą plakatą pakabinti ant durų. Norėjosi, kad kuo daugiau žmonių ateitų ir kartu pasidžiaugtų. Teatre, kaip ir gyvenime, yra labai daug pirmų kartų, o tai išties džiugina“, – teigė pašnekovė.



Prajuokinti – sunkiau

Vaidyboje Rugilę labiausiai žavi tai, kad būtina „susigyventi“ su savo personažu. O norint tai padaryti, reikia daug ką išbandyti, patirti, pajausti, ieškoti savęs, kitų, o kartais – savęs kituose. Būtent dėl to vilkaviškietė nemėgsta žodžio „vaidinti“. Jai daug priimtinesnė sąvoka „būti“.

Daugelis R. Vilkeliškytę pažįstančių draugų ją apibūdina kaip avantiūristę. Jai patinka iššūkiai, neapgalvoti sprendimai, kurie neretai nuveda teisingesniu keliu nei proto ar širdies klausymas. Anot merginos, svarbiausia – išmokti klausyti savęs.

Kraštietei aktoriaus profesija – įdomi, tačiau dviprasmiška. Būna, kad kažką skauda, atrodo, jog nebėra jėgų, tačiau vis tiek reikia lipti ant scenos ir pasirodyti žmonėms. Kartais problemos asmeniniame gyvenime padeda geriau atsiskleisti scenoje, tačiau sykiais jos trukdo.

„Geriausiai jaučiuosi tada, kai per mano pasirodymus žmonės garsiai juokiasi. Tiesa, tai neturi būti parodija. Vieni sako, kad lengviau publiką prajuokinti negu sugraudinti, bet aš manau, jog viskas yra atvirkščiai. Man taip pat labai smagu išbandyti ir dramatiškus personažus. Vis dėlto svarbiausia yra išlipti iš savo komforto zonos“, – pabrėžė aktorė.



Skatina palaikyti

Merginai gana keista, jog Lietuvoje publika į gerus spektaklius eina daug rečiau nei į gana prastos kokybės filmus. Tiesa, ji pati myli tiek kiną, tiek teatrą. Rugilei teatre labiausiai patinka tai, kad nėra dublių, kartojimų, todėl atsakomybė prieš žiūrovus – nepalyginamai didesnė.

Vilkaviškietė ne tik pati vaidina, bet ir mielai stebi kitų kolegų pasirodymus. Jai labai patinka Ainis Storpirštis, Eglė Gabrėnaitė, Rolandas Kazlas, Rimantė Valiukaitė, Gytis Ivanauskas, Vytautas Anužis, Nelė Savičenko. Tiesa, vieno idealo R. Vilkeliškytė neturi.

„Ko gero kiekviename spektaklyje būtų galima rasti tą, kurį galėčiau vadinti savo idealu, tad sąrašas būtų be galo ilgas. Norėtųsi, kad žmonės dar gausiau eitų į teatrą, sektų Lietuvos kūrėjus, palaikytų jaunuosius menininkus. Menas tikrai pasitarnauja kiekvienam iš mūsų“, – tvirtino pašnekovė.

Scenoje vilkaviškietę visuomet į priekį veda žinojimas, kad dar ne viskas parodyta, kad žiūrovų kaskart laukia kai kas naujo.

„Man patinka viena aktoriaus Valentino Masalskio mintis. Kai jo kuris nors studentas paklausia, ko žmonės dar nėra matę scenoje, jis atsako paprastai – tavęs“, – šypsojosi Rugilė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---