|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Stop! Siena
|
|
|
Kybartų kelio posto viršininkas Raimondas Šapoka parodė naują įrangą, kurią muitininkai naudoja cigarečių slėptuvėms demaskuoti.
Autorės nuotr.
Kybartų pasienio kelio posto muitininkai praėjusius metus laiko visapusiškai sėkmingais. Vilkikų eilių problema seniai išspręsta, nauja įranga leido sumažinti kontrabandos kiekius, o netolimoje ateityje laukia posto rekonstrukcijos darbai.
Eilių nebeliko
Jau septintus metus Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postui vadovaujantis Raimondas Šapoka džiaugiasi pagaliau išsprendęs kai kurias itin jautrias Kybartams problemas. Jis prisimena, kiek problemų keldavo per visą miestelį nutįsdavusios vilkikų eilės, jų keliamas triukšmas, oro tarša, šiukšlės. Tai nepuošė ne tik Kybartų, bet ir gadino bendrą Lietuvos įvaizdį.
Naujai įrengus terminalą tokia situacija kartodavosi tik porą kartų per metus. O tęsiant nuolatines derybas su Rusijos pareigūnais ir derinant veiksmus problemą pavyko išspręsti taip, kad per praėjusius metus nebebuvo nė vienos dienos, kad vilkikų eilė nesutilptų į palaukimo aikštelę.
O juk Kybartų kelio postui kliūva didžiausias krūvis šalyje. Per 2016 metus mūsų rajone esančiu kelio postu iš Lietuvos į Rusija ir atvirkščiai važiavo net 84 proc. visų sieną kirtusių pakrautų vilkikų. Nors, be Kybartų, sieną su Kaliningrado sritimi galima kirsti ir Sudarge, Ramoniškiuose, Panemunėje, Nidoje.
Padėjo derybos
Kasmet sieną kirtusių automobilių Kybartuose padaugėja apie 8–10 proc., pernai šis skaičius išaugo iki 14 proc. Per dieną sieną kerta po 200 krovininių automobilių iš abiejų sienos pusių. Muitininkai tikisi, kad iki Pasaulio futbolo čempionato, kuris vyks Rusijoje, pabaigus įrengti naują tiltą Panemunės kelio poste, srautai Kybartuose kiek sumažės.
Tam, kad būtų nepriekaištingai sureguliuotas toks automobilių srautas, reikia įdėti nemažai pastangų. R. Šapoka neslepia, kad nuolat tenka tiek telefonu bendrauti su Rusijos sienos apsaugos tarnybos ir muitinės vadais, tiek vykti į bendrus pasitarimus.
Per ne vienus bendradarbiavimo metus pavyko rasti bendras priemones problemoms spręsti net ir tuomet, kai abiejų šalių aukščiausių politikų diplomatiniai santykiai paaštrėja.
Gelbsti aparatūra
Gera įranga ir kruopštus muitininkų darbas sumažino norinčiųjų vežti kontrabandą gretas. Anot R. Šapokos, labiausiai sumažėjimas pasijuto, kai Kybartų kelio poste buvo sumontuotas rentgeno aparatas. Vien praėjusiais metais rentgeno aparatu buvo patikrinta 13 256 transporto priemonės.
Nors teoriškai būtų galima „peršviesti“ kone kiekvieną sieną kertantį automobilį, nes skenavimas trunka 3–4 minutes, tačiau reikia laiko išanalizuoti rentgeno vaizdą, kad jame specialistai galėtų aptikti tarp krovinio ar slėptuvėje paslėptą kontrabandinę prekę.
Per praėjusius metus Kybartų kelio poste sulaikyti 122, 5 tūkst. pakelių cigarečių, beveik 55 kg gintaro žaliavos, 3 kg apdirbto gintaro, 731 pakuotė vaistų, 42 tonos šaldytos mėsos ir kt.
Pateko į dešimtuką
Mėsos kontrabandos atvejis, anot R. Šapokos, buvo pats komiškiausias ir net pateko į visos šalies muitininkų sulaikytos kontrabandos TOP dešimtuką. Įdomiausia tai, kad krovininio automobilio vairuotojas ramiai deklaravo, jog į Kaliningrado sritį važiuoja be krovinio ir lyg niekur nieko įbruko muitininkui 200 eurų.
Pareigūnas iškart suprato, kad dėl tuščios mašinos rusas kyšio nesiūlytų ir nukreipė automobilį patikrinti rentgeno aparatu. Iškart paaiškėjo, jog Rusijos pilietis į Kaliningradą bando parsigabenti net 21 toną mėsos be jokių dokumentų. Mat dėl paskelbto embargo iš Europos Sąjungos į Rusiją įvežti mėsos gaminių negalima.
Po kelių savaičių panaši istorija vėl pasikartojo – į Rusiją bandyta įvežti 21 toną mėsos, deklaravus, jog vilkikas be krovinio. Nors kitas rusas buvo gudresnis ir kyšio pareigūnui nesiūlė, jis vis tiek „užkliuvo“ muitinėje. Pareigūnus nustebino vairuotojų naivumas, mat prasprūsti su tokiu kroviniu per Lietuvos sieną šiais laikais praktiškai neįmanoma.
Populiariausia – cigaretės
Kybartų pareigūnams įsiminė dar vienas atvejis, kai Rusijos pilietis, vykęs tranzitu iš Baltarusijos per Lietuvą, deklaravo vežąs sulčių krovinį. Patikrinę rentgeno įranga muitininkai aptiko po sulčių pakais paslėptų cigarečių už 120 tūkst. eurų. Keisčiausia, kad šįkart cigaretės keliavo ne iš Kaliningrado srities, o atvirkščiai. R. Šapoka sakė, kad jo darbo praktikoje tokio „atvirkštinio varianto“ dar nėra buvę.
Dar vieni kontrabandininkai cigaretes vežėsi vienodai įrengtose slėptuvėse, lango statramstyje. Juokingiausia, kad šeši vienodo modelio automobiliai, matyt, slėptuves rengę pas tą patį meistrą, įkliuvo visi iš eilės.
Kybartų kelio posto viršininkas pripažino, kad populiariausia kontrabandine preke vis dar išlieka cigaretės. Cukrus, alkoholis ar kitos pigesnės prekės seniai užleido vietą rūkalams.
– Jūs pagalvokite, ar verta vežti butelį degtinės, kurį pardavus uždirbsi keliasdešimt centų, kai jo vietoje galima paslėpti kelis pakelius cigarečių, kuris kiekvienas gali atnešti po tiek pat pelno, – juokėsi R. Šapoka.
Laukia rekonstrukcija
Tiesa, yra „etatinių“ rajono gyventojų, kurie į Kaliningrado sritį važiuoja parsivežti benzino. Paprastai leistino kiekio jie neviršija, tačiau sąžiningai vyksta tiek kartų per mėnesį, kiek leidžia įstatymas.
Populiariausiomis tarp kontrabandininkų mašinomis vis dar išlieka „VW Passat“ ir seno modelio „Mercedes Benz“. Šių modelių automobiliai erdvūs, plačiais slenksčiais, yra daug vietų, kuriose galima įrengti slėptuves.
Šiuo metu Kybartų kelio poste dirba apie šešios dešimtys muitininkų, trečdalis jų skatinti už praėjusių metų darbo rezultatus – vardinėmis dovanomis, atminimo medaliais, piniginėmis premijomis. Per praėjusius metus nebuvo nė vieno skandalingo atvejo, kad muitininką tektų nušalinti nuo pareigų ar pan.
Metų pabaigoje pastatytas naujas rentgeno aparatas pėsčiųjų bagažui tikrinti. Jis veikia tuo pačiu principu kaip oro uostų bagažo tikrinimo aparatai. Taip pat gauta naujos įrangos – vaizdo kamerų siauroms ertmėms tikrinti, metalo detektorių cigarečių pakeliams atrasti ir kt.
Šiais metais turėtų būti pradėti Kybartų kelio posto rekonstrukcijos darbai: apšiltintas ir suremontuotas pagrindinis pastatas, pravažiavimo takai.
Tad gali būti, kad vykstant remonto darbams muitinės pralaidumas kuriam laikui sumažės ir vilkikai bus nukreipti per kitus muitinės kelio postus.
Kybartų pasienio kelio posto muitininkai praėjusius metus laiko visapusiškai sėkmingais. Vilkikų eilių problema seniai išspręsta, nauja įranga leido sumažinti kontrabandos kiekius, o netolimoje ateityje laukia posto rekonstrukcijos darbai. |
Jau septintus metus Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postui vadovaujantis Raimondas Šapoka džiaugiasi pagaliau išsprendęs kai kurias itin jautrias Kybartams problemas. Jis prisimena, kiek problemų keldavo per visą miestelį nutįsdavusios vilkikų eilės, jų keliamas triukšmas, oro tarša, šiukšlės. Tai nepuošė ne tik Kybartų, bet ir gadino bendrą Lietuvos įvaizdį.
Naujai įrengus terminalą tokia situacija kartodavosi tik porą kartų per metus. O tęsiant nuolatines derybas su Rusijos pareigūnais ir derinant veiksmus problemą pavyko išspręsti taip, kad per praėjusius metus nebebuvo nė vienos dienos, kad vilkikų eilė nesutilptų į palaukimo aikštelę.
O juk Kybartų kelio postui kliūva didžiausias krūvis šalyje. Per 2016 metus mūsų rajone esančiu kelio postu iš Lietuvos į Rusija ir atvirkščiai važiavo net 84 proc. visų sieną kirtusių pakrautų vilkikų. Nors, be Kybartų, sieną su Kaliningrado sritimi galima kirsti ir Sudarge, Ramoniškiuose, Panemunėje, Nidoje.
Kasmet sieną kirtusių automobilių Kybartuose padaugėja apie 8–10 proc., pernai šis skaičius išaugo iki 14 proc. Per dieną sieną kerta po 200 krovininių automobilių iš abiejų sienos pusių. Muitininkai tikisi, kad iki Pasaulio futbolo čempionato, kuris vyks Rusijoje, pabaigus įrengti naują tiltą Panemunės kelio poste, srautai Kybartuose kiek sumažės.
Tam, kad būtų nepriekaištingai sureguliuotas toks automobilių srautas, reikia įdėti nemažai pastangų. R. Šapoka neslepia, kad nuolat tenka tiek telefonu bendrauti su Rusijos sienos apsaugos tarnybos ir muitinės vadais, tiek vykti į bendrus pasitarimus.
Per ne vienus bendradarbiavimo metus pavyko rasti bendras priemones problemoms spręsti net ir tuomet, kai abiejų šalių aukščiausių politikų diplomatiniai santykiai paaštrėja.
Gera įranga ir kruopštus muitininkų darbas sumažino norinčiųjų vežti kontrabandą gretas. Anot R. Šapokos, labiausiai sumažėjimas pasijuto, kai Kybartų kelio poste buvo sumontuotas rentgeno aparatas. Vien praėjusiais metais rentgeno aparatu buvo patikrinta 13 256 transporto priemonės.
Nors teoriškai būtų galima „peršviesti“ kone kiekvieną sieną kertantį automobilį, nes skenavimas trunka 3–4 minutes, tačiau reikia laiko išanalizuoti rentgeno vaizdą, kad jame specialistai galėtų aptikti tarp krovinio ar slėptuvėje paslėptą kontrabandinę prekę.
Per praėjusius metus Kybartų kelio poste sulaikyti 122, 5 tūkst. pakelių cigarečių, beveik 55 kg gintaro žaliavos, 3 kg apdirbto gintaro, 731 pakuotė vaistų, 42 tonos šaldytos mėsos ir kt.
Mėsos kontrabandos atvejis, anot R. Šapokos, buvo pats komiškiausias ir net pateko į visos šalies muitininkų sulaikytos kontrabandos TOP dešimtuką. Įdomiausia tai, kad krovininio automobilio vairuotojas ramiai deklaravo, jog į Kaliningrado sritį važiuoja be krovinio ir lyg niekur nieko įbruko muitininkui 200 eurų.
Pareigūnas iškart suprato, kad dėl tuščios mašinos rusas kyšio nesiūlytų ir nukreipė automobilį patikrinti rentgeno aparatu. Iškart paaiškėjo, jog Rusijos pilietis į Kaliningradą bando parsigabenti net 21 toną mėsos be jokių dokumentų. Mat dėl paskelbto embargo iš Europos Sąjungos į Rusiją įvežti mėsos gaminių negalima.
Po kelių savaičių panaši istorija vėl pasikartojo – į Rusiją bandyta įvežti 21 toną mėsos, deklaravus, jog vilkikas be krovinio. Nors kitas rusas buvo gudresnis ir kyšio pareigūnui nesiūlė, jis vis tiek „užkliuvo“ muitinėje. Pareigūnus nustebino vairuotojų naivumas, mat prasprūsti su tokiu kroviniu per Lietuvos sieną šiais laikais praktiškai neįmanoma.
Kybartų pareigūnams įsiminė dar vienas atvejis, kai Rusijos pilietis, vykęs tranzitu iš Baltarusijos per Lietuvą, deklaravo vežąs sulčių krovinį. Patikrinę rentgeno įranga muitininkai aptiko po sulčių pakais paslėptų cigarečių už 120 tūkst. eurų. Keisčiausia, kad šįkart cigaretės keliavo ne iš Kaliningrado srities, o atvirkščiai. R. Šapoka sakė, kad jo darbo praktikoje tokio „atvirkštinio varianto“ dar nėra buvę.
Dar vieni kontrabandininkai cigaretes vežėsi vienodai įrengtose slėptuvėse, lango statramstyje. Juokingiausia, kad šeši vienodo modelio automobiliai, matyt, slėptuves rengę pas tą patį meistrą, įkliuvo visi iš eilės.
Kybartų kelio posto viršininkas pripažino, kad populiariausia kontrabandine preke vis dar išlieka cigaretės. Cukrus, alkoholis ar kitos pigesnės prekės seniai užleido vietą rūkalams.
– Jūs pagalvokite, ar verta vežti butelį degtinės, kurį pardavus uždirbsi keliasdešimt centų, kai jo vietoje galima paslėpti kelis pakelius cigarečių, kuris kiekvienas gali atnešti po tiek pat pelno, – juokėsi R. Šapoka.
Tiesa, yra „etatinių“ rajono gyventojų, kurie į Kaliningrado sritį važiuoja parsivežti benzino. Paprastai leistino kiekio jie neviršija, tačiau sąžiningai vyksta tiek kartų per mėnesį, kiek leidžia įstatymas.
Populiariausiomis tarp kontrabandininkų mašinomis vis dar išlieka „VW Passat“ ir seno modelio „Mercedes Benz“. Šių modelių automobiliai erdvūs, plačiais slenksčiais, yra daug vietų, kuriose galima įrengti slėptuves.
Šiuo metu Kybartų kelio poste dirba apie šešios dešimtys muitininkų, trečdalis jų skatinti už praėjusių metų darbo rezultatus – vardinėmis dovanomis, atminimo medaliais, piniginėmis premijomis. Per praėjusius metus nebuvo nė vieno skandalingo atvejo, kad muitininką tektų nušalinti nuo pareigų ar pan.
Metų pabaigoje pastatytas naujas rentgeno aparatas pėsčiųjų bagažui tikrinti. Jis veikia tuo pačiu principu kaip oro uostų bagažo tikrinimo aparatai. Taip pat gauta naujos įrangos – vaizdo kamerų siauroms ertmėms tikrinti, metalo detektorių cigarečių pakeliams atrasti ir kt.
Šiais metais turėtų būti pradėti Kybartų kelio posto rekonstrukcijos darbai: apšiltintas ir suremontuotas pagrindinis pastatas, pravažiavimo takai.
Tad gali būti, kad vykstant remonto darbams muitinės pralaidumas kuriam laikui sumažės ir vilkikai bus nukreipti per kitus muitinės kelio postus.
Publikuota: 2017-02-22 09:13:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|