|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Naudinga
|
|
|
Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės.
Erkės tyko savo aukų
Erkių aktyvumas prasideda, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos. Išalkę voragyviai prisikabina prie augalų stiebo ir laukia pro šalį einančio gyvūno. Erkės, pajutusios sklindančią šilumą, prakaito kvapą ar iškvepiamą anglies dvideginį, akimirksniu įsikabina į odą, drabužius ar gyvūno kailį.
Lietuvoje nėra užregistruoto cheminio preparato (biocido), kuriuo būtų galima, nepažeidžiant įstatymų, naikinti erkes atvirose viešose ar privačiose žaliose zonose. Siekiant sumažinti erkių riziką, tik nutirpus sniegui rekomenduojama savo aplinkoje pašalinti pernykštę, sudžiūvusią žolinės augalijos dangą, kuri pavasario pirmoje pusėje tampa erkėms patogia vieta tykoti aukos. Taip pat reikia šalinti sode susikaupusias augalines atliekas, sugrėbti senus lapus. Tokiose vietose būna erkių žiemojimo židiniai ir čia jos pasirodo pirmiausia. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus. Einant pasivaikščioti į parkus, miškus, reikėtų tinkamai apsirengti, uždėti erkes atbaidančius antkaklius augintiniams.
Skruzdėlės maisto ieško gyventojų būstuose
Pirmieji po žiemos nubudusias skruzdėles pastebi gyventojai, po kurių namais šių vabzdžių darbininkės dar vasarą ar rudenį įkūrė skruzdėlyną. Dažni atvejai, kai skruzdėlės patalpose pasirodo ir žiemos metu, kadangi gyvendamos po žmogaus būstu jos jau nebejaučia natūralios gamtos sezoniškumo. Tada tenka imtis cheminių priemonių.
Skruzdės pasirodo dar neįšilus dirvožemiui. Tokiu metu jų lizdai dažniausiai būna arti pastatų – po pamatais, grindjuostėmis. Žiemą šie vabzdžiai būna neaktyvūs, tačiau sušilus orui, ima lįsti į paviršių ir intensyviai ieškoti maisto savo kolonijos motinėlei ir augančioms lervutėms. Kai skruzdėlių lizdas yra arti namų arba po namu, galima prevenciškai ropinėjimo vietose panaudoti skruzdėlėms skirtus jaukus. Žuvus kolonijos motinėlei, vėliau žūsta ir visa kolonija. Taip pat svarbu nepalikti skruzdėlėms pasiekiamo maisto likučių ir pasistengti namuose užsandarinti galimas skruzdėlių patekimo vietas.
Uodai skrenda prie vandens telkinių
Pirmieji uodai pastebimi vos tik pradėjus tirpti sniegui. Pavasario pradžioje dažniausiai tai būna vadinamieji žieminiai uodai, kurie paprastam žmogui gali pasirodyti panašūs į mus puolančius kraujasiurbius. Žieminiai nepavojingi ir kartais skraido net žiemos metu per stipresnį atodrėkį. Tačiau orui šylant maitinimosi šaltinių ima ieškoti ir rūsiuose, įvairiose gamtoje ar pastatuose esančiose ertmėse peržiemojusios tikrųjų uodų kraujasiurbės patelės. Pasimaitinusios krauju jos skrenda prie anksčiausiai nuo ledo išsivadavusių ir šylančių stovinčių vandens telkinių, kur ir sudeda kiaušinėlius.
Uodai veisiasi neišdžiuvusiose pievose, grioviuose, balose ir kituose greitai įšylančiuose vandens nedideliuose telkiniuose, todėl, norint apsisaugoti nuo pirmųjų uodų antpuolių gegužės mėnesį, pirmiausiai reikėtų pašalinti uodų veisyklą. Tam, kad gerokai sumažėtų kraujasiurbių, kartais pakanka nusausinti prie namų, sodybos ar sodo namelio esančias nereikalingas balas, pašalinti visus aplinkoje vandenį kaupiančius nereikalingus indus. Vienas iš efektyviausių uodų naikinimo būdų – lervų naikinimas biologiniais preparatais. Jie yra pilami į įvairius nedidelius vandens telkinius, kur ir veisiasi uodai.
Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės. |
Erkių aktyvumas prasideda, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos. Išalkę voragyviai prisikabina prie augalų stiebo ir laukia pro šalį einančio gyvūno. Erkės, pajutusios sklindančią šilumą, prakaito kvapą ar iškvepiamą anglies dvideginį, akimirksniu įsikabina į odą, drabužius ar gyvūno kailį.
Lietuvoje nėra užregistruoto cheminio preparato (biocido), kuriuo būtų galima, nepažeidžiant įstatymų, naikinti erkes atvirose viešose ar privačiose žaliose zonose. Siekiant sumažinti erkių riziką, tik nutirpus sniegui rekomenduojama savo aplinkoje pašalinti pernykštę, sudžiūvusią žolinės augalijos dangą, kuri pavasario pirmoje pusėje tampa erkėms patogia vieta tykoti aukos. Taip pat reikia šalinti sode susikaupusias augalines atliekas, sugrėbti senus lapus. Tokiose vietose būna erkių žiemojimo židiniai ir čia jos pasirodo pirmiausia. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus. Einant pasivaikščioti į parkus, miškus, reikėtų tinkamai apsirengti, uždėti erkes atbaidančius antkaklius augintiniams.
Pirmieji po žiemos nubudusias skruzdėles pastebi gyventojai, po kurių namais šių vabzdžių darbininkės dar vasarą ar rudenį įkūrė skruzdėlyną. Dažni atvejai, kai skruzdėlės patalpose pasirodo ir žiemos metu, kadangi gyvendamos po žmogaus būstu jos jau nebejaučia natūralios gamtos sezoniškumo. Tada tenka imtis cheminių priemonių.
Skruzdės pasirodo dar neįšilus dirvožemiui. Tokiu metu jų lizdai dažniausiai būna arti pastatų – po pamatais, grindjuostėmis. Žiemą šie vabzdžiai būna neaktyvūs, tačiau sušilus orui, ima lįsti į paviršių ir intensyviai ieškoti maisto savo kolonijos motinėlei ir augančioms lervutėms. Kai skruzdėlių lizdas yra arti namų arba po namu, galima prevenciškai ropinėjimo vietose panaudoti skruzdėlėms skirtus jaukus. Žuvus kolonijos motinėlei, vėliau žūsta ir visa kolonija. Taip pat svarbu nepalikti skruzdėlėms pasiekiamo maisto likučių ir pasistengti namuose užsandarinti galimas skruzdėlių patekimo vietas.
Pirmieji uodai pastebimi vos tik pradėjus tirpti sniegui. Pavasario pradžioje dažniausiai tai būna vadinamieji žieminiai uodai, kurie paprastam žmogui gali pasirodyti panašūs į mus puolančius kraujasiurbius. Žieminiai nepavojingi ir kartais skraido net žiemos metu per stipresnį atodrėkį. Tačiau orui šylant maitinimosi šaltinių ima ieškoti ir rūsiuose, įvairiose gamtoje ar pastatuose esančiose ertmėse peržiemojusios tikrųjų uodų kraujasiurbės patelės. Pasimaitinusios krauju jos skrenda prie anksčiausiai nuo ledo išsivadavusių ir šylančių stovinčių vandens telkinių, kur ir sudeda kiaušinėlius.
Uodai veisiasi neišdžiuvusiose pievose, grioviuose, balose ir kituose greitai įšylančiuose vandens nedideliuose telkiniuose, todėl, norint apsisaugoti nuo pirmųjų uodų antpuolių gegužės mėnesį, pirmiausiai reikėtų pašalinti uodų veisyklą. Tam, kad gerokai sumažėtų kraujasiurbių, kartais pakanka nusausinti prie namų, sodybos ar sodo namelio esančias nereikalingas balas, pašalinti visus aplinkoje vandenį kaupiančius nereikalingus indus. Vienas iš efektyviausių uodų naikinimo būdų – lervų naikinimas biologiniais preparatais. Jie yra pilami į įvairius nedidelius vandens telkinius, kur ir veisiasi uodai.
Publikuota: 2017-03-09 15:02:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|