|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Visuomenės normas ignoruojantys paaugliai už savo elgesį pagal įstatymą neatsako.
„www.lsveikata.lt“ nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kaip sutramdyti paauglį ir apsaugoti globos namų darbuotojus bei vaikus – tokią dilemą dabar sprendžia rajono teisėsaugininkai, pedagogai, psichologai, politikai. Visuomenės normų absoliučiai nepaisantis keturiolikmetis neseniai sužalojo auklėtoją, tačiau jokios bausmės jam taikyti negalima.
Sužalojo auklėtoją
Keturiolikmečio Artūro (nepilnamečio vardas pakeistas) sužalota pedagogė tapo laikinai nedarbinga po spyrio į petį. Moteriai smarkiai sumuštas sąnarys, dėl ko jai teko kreiptis į medikus. Keturiolikmečio agresiją iššaukė tai, kad pedagogė bandė užstoti socialinės darbuotojos kabineto duris, kurias spardė Artūras.
Beje, tai ne pirmas atvejis, kai nuo šio paauglio agresijos nukenčia globos namų darbuotojai. Per porą mėnesių (prieš tiek Artūras grįžo iš socializacijos centro, kur jį bandyta „perauklėti“) keturiolikmetis jau apspardė keturis jį sudrausminti bandžiusius globos namų darbuotojus, į vieną metė peilį.
Kybartų vaikų globos namų direktorė Aldona Vieraitienė neslėpė, kad su keturiolikmečiu Artūru susikalbėti negali nei globos namų auklėtojai, nei mokyklos pedagogai. Paauglys bėga iš pamokų, dažnai negrįžta nakvoti, valkatauja, pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. Negana to, jis įsivelia į įvairius nusikaltimus, už kuriuos atsakyti turi globos namai.
Paauglys – ne „subjektas“
Dėl Artūro padarytų nusikaltimų buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau visi nutraukti, nes pagal mūsų šalies įstatymus keturiolikmetis – dar ne „subjektas“. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, išskyrus labai sunkius, traukiama tik nuo 16 metų.
Beje, tokių nusikalsti linkusių nepilnamečių globos namuose ne vienas. Iš 44 šiuo metu gyvenančių globos namuose vaikų, 9 priskirti rizikos grupei. Vienas iš jų šiuo metu dėl nusikalstamo elgesio apgyvendintas socializacijos centre ir ten sulauks pilnametystės.
Bet tai dar nereiškia, kad blogą pavyzdį rodantis paauglys visam laikui izoliuotas nuo kitų globos namų gyventojų. Kelis kartus per metus jis grįžta į globos namus atostogų, čia leidžia visas vasaras.
Tad nenuostabu, kad griežtesnio režimo matęs ir autoritetu tarp nusikalsti linkusių paauglių tapęs vaikinas daro neigiamą įtaką. Beje, tik 4 iš rizikos grupei priklausančių paauglių jau turi 17 metų, likusieji – keturiolikmečiai ir jaunesni.
Trokšta nelaisvės
Apgyvendinimas socializacijos centre – pati griežčiausia poveikio priemonė, kokią galima taikyti vaikams iki 16 metų. Socializacijos centras – pataisos institucija, kurioje vaikai gyvena sugriežtintomis sąlygomis, apribojus jų laisves. Tačiau daug metų globos namams vadovaujanti A. Vieraitienė sakė nepastebėjusi, kad bent vienas vaikas iš socializacijos centro grįžtų pasitaisęs. Paprastai iš šios pataisos institucijos nepilnamečiai grįžta įgavę dar daugiau neigiamų patirčių.
Socializacijos centrai padeda nebent tuo, kad blogo elgesio paaugliai bent kuriam laikui izoliuojami ir globos namų darbuotojai gali „atsikvėpti“.
Beje, Artūras, dėl kurio netramdomo elgesio šiuo metu kenčia ir globos namų darbuotojai, ir vaikai, tik prieš porą mėnesių grįžo iš socializacijos centro. Į pataisos instituciją paauglys buvo išvežtas 13-os ir prabuvo metus. Tačiau į globos namus grįžęs keturiolikmetis nuolat kartoja, kad nori grįžti į socializacijos centrą ir darys viską, kad ten patektų.
Patirtis nuo vaikystės
Sunku suvokti, kas dedasi tokio jauno žmogaus galvoje ir širdyje, jei vienintelė vieta, kur jis įsivaizduoja savo ateitį – laisvės atėmimo įstaiga.
Artūras kartu su trejais metais vyresniu broliu į globos namus pateko būdamas devynerių, kai vienas po kito mirė jų motina ir tėvas. Berniukus globoti pasiėmė seneliai, tačiau nesugebėję rasti bendros kalbos su probleminio elgesio anūkais kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus. Tuomet broliai buvo apgyvendinti globos namuose.
Jau tada abu berniukai pasižymėjo blogu elgesiu, rūkė, bėgo iš pamokų, valkatavo.
Dabar septyniolikmetis Artūro brolis jau nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme už tai, kad apkandžiojo jį tramdyti atvykusius policijos pareigūnus. Jo laukia dar vienas teismas dėl kito nusikaltimo.
Nors abu brolius ir praėjusią vasarą atostogoms bandė pasiimti seneliai, nepilnamečiai netrukus buvo grąžinti į globos namus. Mat giminaičiai nepajėgė sukontroliuoti paauglių: šie girtavo, negrįždavo nakvoti, įsivėlė į nusikaltimus, už kuriuos teks atsakyti tuo momentu juos globojusiems seneliams.
Bausmės neveikia
A. Vieraitienė neslėpė, kad policiją globos namai tiesiog užverčia pranešimais apie nepilnamečių nusižengimus. Tačiau tai daugiau formalumas, nes įstatymai paaugliams numato vienintelę drausminimo priemonę – socializacijos centrą.
Beje, linkę nusikalsti globos namų auklėtiniai puikiai išmano įstatymus. Tuo tarpu, kai kiti paaugliai prie kompiuterių žaidžia vaikiškus žaidimus, Artūras su savo kompanija nagrinėja Baudžiamąjį, Civilinį ir Administracinį kodeksus. Tad nenuostabu, kad ką iškrėtę jie puikiai žino – teks atsakyti ar ne.
Globos namų direktorė prisipažino, kad dažnai darbuotojai jaučiasi bejėgiai, kai reikia sutramdyti elgesio sutrikimų turinčius paauglius.
– Visos mūsų bausmės – neleisti eiti į lauką, žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu. Kai sugadina įstaigos turtą, pateikiame sąskaitą ir atskaičiuojame iš jų gaunamų kišenpinigių, – pasakojo A. Vieraitienė. – Tačiau reikia pripažinti, kad probleminiai paaugliai ne visada paiso tokių bausmių.
Auklėti, o ne tramdyti
Neseniai Kybartų vaikų globos namų administracija į pasitarimą sukvietė policijos, prokuratūros, teismo, vaiko teisių priežiūros atstovus, rajono vadovus. Visi bendrai diskutavo, kaip reikėtų spręsti susidariusią problemą. Tačiau racionalaus būdo, apibrėžto įstatymu, deja, nėra.
Pati daug metų su problemiškais vaikais dirbanti globos namų direktorė mano, kad reikėtų tarpinės įstaigos tarp globos namų ir socializacijos centro, kurioje dirbtų specialiai parengti psichologai, psichiatras, kiti specialistai.
– Mūsų įstaiga nėra skirta perauklėjimui, – kalbėjo direktorė. – Čia vaikai atvažiuoja gyventi, o darbuotojai paruošti atstoti jiems tėvus, mokyti socialinių įgūdžių, bet ne tramdyti neprognozuojamo elgesio vaikus.
Nors valstybė siekia mažinti globos namų skaičių ir visiems vaikams rasti globėjus, A. Vieraitienė greitais pokyčiais šioje srityje abejoja, jei nebus sutvarkyta įstatyminė bazė. Juk koks svetimas žmogus gali apsiimti globoti vaiką ir prisiimti visą atsakomybę, jei jos nepajėgūs prisiimti net patys artimiausi giminaičiai.
Kaip sutramdyti paauglį ir apsaugoti globos namų darbuotojus bei vaikus – tokią dilemą dabar sprendžia rajono teisėsaugininkai, pedagogai, psichologai, politikai. Visuomenės normų absoliučiai nepaisantis keturiolikmetis neseniai sužalojo auklėtoją, tačiau jokios bausmės jam taikyti negalima. |
Keturiolikmečio Artūro (nepilnamečio vardas pakeistas) sužalota pedagogė tapo laikinai nedarbinga po spyrio į petį. Moteriai smarkiai sumuštas sąnarys, dėl ko jai teko kreiptis į medikus. Keturiolikmečio agresiją iššaukė tai, kad pedagogė bandė užstoti socialinės darbuotojos kabineto duris, kurias spardė Artūras.
Beje, tai ne pirmas atvejis, kai nuo šio paauglio agresijos nukenčia globos namų darbuotojai. Per porą mėnesių (prieš tiek Artūras grįžo iš socializacijos centro, kur jį bandyta „perauklėti“) keturiolikmetis jau apspardė keturis jį sudrausminti bandžiusius globos namų darbuotojus, į vieną metė peilį.
Kybartų vaikų globos namų direktorė Aldona Vieraitienė neslėpė, kad su keturiolikmečiu Artūru susikalbėti negali nei globos namų auklėtojai, nei mokyklos pedagogai. Paauglys bėga iš pamokų, dažnai negrįžta nakvoti, valkatauja, pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. Negana to, jis įsivelia į įvairius nusikaltimus, už kuriuos atsakyti turi globos namai.
Dėl Artūro padarytų nusikaltimų buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau visi nutraukti, nes pagal mūsų šalies įstatymus keturiolikmetis – dar ne „subjektas“. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, išskyrus labai sunkius, traukiama tik nuo 16 metų.
Beje, tokių nusikalsti linkusių nepilnamečių globos namuose ne vienas. Iš 44 šiuo metu gyvenančių globos namuose vaikų, 9 priskirti rizikos grupei. Vienas iš jų šiuo metu dėl nusikalstamo elgesio apgyvendintas socializacijos centre ir ten sulauks pilnametystės.
Bet tai dar nereiškia, kad blogą pavyzdį rodantis paauglys visam laikui izoliuotas nuo kitų globos namų gyventojų. Kelis kartus per metus jis grįžta į globos namus atostogų, čia leidžia visas vasaras.
Tad nenuostabu, kad griežtesnio režimo matęs ir autoritetu tarp nusikalsti linkusių paauglių tapęs vaikinas daro neigiamą įtaką. Beje, tik 4 iš rizikos grupei priklausančių paauglių jau turi 17 metų, likusieji – keturiolikmečiai ir jaunesni.
Apgyvendinimas socializacijos centre – pati griežčiausia poveikio priemonė, kokią galima taikyti vaikams iki 16 metų. Socializacijos centras – pataisos institucija, kurioje vaikai gyvena sugriežtintomis sąlygomis, apribojus jų laisves. Tačiau daug metų globos namams vadovaujanti A. Vieraitienė sakė nepastebėjusi, kad bent vienas vaikas iš socializacijos centro grįžtų pasitaisęs. Paprastai iš šios pataisos institucijos nepilnamečiai grįžta įgavę dar daugiau neigiamų patirčių.
Socializacijos centrai padeda nebent tuo, kad blogo elgesio paaugliai bent kuriam laikui izoliuojami ir globos namų darbuotojai gali „atsikvėpti“.
Beje, Artūras, dėl kurio netramdomo elgesio šiuo metu kenčia ir globos namų darbuotojai, ir vaikai, tik prieš porą mėnesių grįžo iš socializacijos centro. Į pataisos instituciją paauglys buvo išvežtas 13-os ir prabuvo metus. Tačiau į globos namus grįžęs keturiolikmetis nuolat kartoja, kad nori grįžti į socializacijos centrą ir darys viską, kad ten patektų.
Sunku suvokti, kas dedasi tokio jauno žmogaus galvoje ir širdyje, jei vienintelė vieta, kur jis įsivaizduoja savo ateitį – laisvės atėmimo įstaiga.
Artūras kartu su trejais metais vyresniu broliu į globos namus pateko būdamas devynerių, kai vienas po kito mirė jų motina ir tėvas. Berniukus globoti pasiėmė seneliai, tačiau nesugebėję rasti bendros kalbos su probleminio elgesio anūkais kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus. Tuomet broliai buvo apgyvendinti globos namuose.
Jau tada abu berniukai pasižymėjo blogu elgesiu, rūkė, bėgo iš pamokų, valkatavo.
Dabar septyniolikmetis Artūro brolis jau nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme už tai, kad apkandžiojo jį tramdyti atvykusius policijos pareigūnus. Jo laukia dar vienas teismas dėl kito nusikaltimo.
Nors abu brolius ir praėjusią vasarą atostogoms bandė pasiimti seneliai, nepilnamečiai netrukus buvo grąžinti į globos namus. Mat giminaičiai nepajėgė sukontroliuoti paauglių: šie girtavo, negrįždavo nakvoti, įsivėlė į nusikaltimus, už kuriuos teks atsakyti tuo momentu juos globojusiems seneliams.
A. Vieraitienė neslėpė, kad policiją globos namai tiesiog užverčia pranešimais apie nepilnamečių nusižengimus. Tačiau tai daugiau formalumas, nes įstatymai paaugliams numato vienintelę drausminimo priemonę – socializacijos centrą.
Beje, linkę nusikalsti globos namų auklėtiniai puikiai išmano įstatymus. Tuo tarpu, kai kiti paaugliai prie kompiuterių žaidžia vaikiškus žaidimus, Artūras su savo kompanija nagrinėja Baudžiamąjį, Civilinį ir Administracinį kodeksus. Tad nenuostabu, kad ką iškrėtę jie puikiai žino – teks atsakyti ar ne.
Globos namų direktorė prisipažino, kad dažnai darbuotojai jaučiasi bejėgiai, kai reikia sutramdyti elgesio sutrikimų turinčius paauglius.
– Visos mūsų bausmės – neleisti eiti į lauką, žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu. Kai sugadina įstaigos turtą, pateikiame sąskaitą ir atskaičiuojame iš jų gaunamų kišenpinigių, – pasakojo A. Vieraitienė. – Tačiau reikia pripažinti, kad probleminiai paaugliai ne visada paiso tokių bausmių.
Neseniai Kybartų vaikų globos namų administracija į pasitarimą sukvietė policijos, prokuratūros, teismo, vaiko teisių priežiūros atstovus, rajono vadovus. Visi bendrai diskutavo, kaip reikėtų spręsti susidariusią problemą. Tačiau racionalaus būdo, apibrėžto įstatymu, deja, nėra.
Pati daug metų su problemiškais vaikais dirbanti globos namų direktorė mano, kad reikėtų tarpinės įstaigos tarp globos namų ir socializacijos centro, kurioje dirbtų specialiai parengti psichologai, psichiatras, kiti specialistai.
– Mūsų įstaiga nėra skirta perauklėjimui, – kalbėjo direktorė. – Čia vaikai atvažiuoja gyventi, o darbuotojai paruošti atstoti jiems tėvus, mokyti socialinių įgūdžių, bet ne tramdyti neprognozuojamo elgesio vaikus.
Nors valstybė siekia mažinti globos namų skaičių ir visiems vaikams rasti globėjus, A. Vieraitienė greitais pokyčiais šioje srityje abejoja, jei nebus sutvarkyta įstatyminė bazė. Juk koks svetimas žmogus gali apsiimti globoti vaiką ir prisiimti visą atsakomybę, jei jos nepajėgūs prisiimti net patys artimiausi giminaičiai.
Publikuota: 2017-03-14 13:21:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai
* Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|