„Santaka“ / Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis maisto produktus / Naudinga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

Dalinkitės:  



Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis maisto produktus


Visi vartotojai turi teisę ne tik savo nuožiūra pirkti prekes, įsigyti geros kokybės ir saugias prekes, bet ir gauti informaciją apie prekes ir paslaugas.

Skaitmeninė rinka keičia mūsų gyvenimą ir ekonomiką, generuoja pokyčius gamyboje, vartojime ir paslaugų prieinamume. Europa turi visapusiškai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką, siekdama užtikrinti, kad visi Europos piliečiai galėtų naudotis skaitmeninės eros privalumais saugiai ir vienodomis sąlygomis.

Vartotojo teisės pasirinkti

Maisto teisė užtikrina aukšto lygio vartotojų sveikatos apsaugą ir garantuoja jų teisę gauti aiškią, nuoseklią ir pagrįstą informaciją apie maistą etiketėje, reklamoje ir kitose informacijai skirtose vietose. Tobulėjant technologijoms, kurios neaplenkia ir maisto kultūros, vartotojai gali rinktis nuo pačių paprasčiausių maisto produktų iki praturtintų vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis, specialios paskirties maisto produktų, naujo maisto, įskaitant pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų, taip pat tokių maisto produktų, kurių sudėtyje yra dirbtinai sukurtų nanomedžiagų ir t. t. Paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad 40 proc. gyventojų maistą renkasi pagal skonines savybes, 30 proc. pagal kainą. Labai svarbu, kad vartotojas atpažintų ir suprastų, kokį produktą renkasi.


Informacijos apie maistą, jo sudedamąsias dalis, įvairius teiginius, piešinių ir simbolių gausa, kartais gali klaidinti vartotojus, vien todėl, kad joje labai daug informacijos ir nėra laiko visą informaciją perskaityti nuosekliai. Pirkinių krepšelį formuoja pats vartotojas, todėl maisto produktų pasirinkimui įtakos turi žinios, mitybos įpročiai, ekonominiai, socialiniai, aplinkos ir etiniai veiksniai.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, siekdamas šviesti vartotojus maisto ir mitybos klausimais, pateikia pagrindinius kriterijus į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis ir perkant maisto produktus interneto parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse, mažose kepyklėlėse ir panašiai.

Pagrindinė ir privaloma informacija

Pažymėtina, kad gamintojai (tarp jų ir viešojo maitinimo įmonės) žino ir privalo užtikrinti, kad informacija apie maistą neturi klaidinti vartotojų dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo, priskiriant maisto produktui poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi, darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, pavyzdžiui, klaidingi teiginiai „Kečupas be dažiklių“, „Šviežia duona be konservantų“, ir pan. Vartotojus gali klaidinti ir produktų pavadinimai, pavyzdžiui, jei avižiniuose sausainiuose avižų bus mažiau kaip 20 proc.


Teisės aktais nustatyta, kokią informaciją etiketėse privaloma pateikti: produkto pavadinimą, sudedamųjų dalių sąrašą, tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį, maisto produkto grynąjį kiekį, minimalų tinkamumo vartoti terminą, visas specialias laikymo ir vartojimo sąlygas, vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą, daugiau kaip 1, 2 % tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją, maisto tvarkymo subjekto pavadinimą, kilmės šalį ar kilmės vietą, alergijas arba netoleravimą sukeliančias medžiagas bei maistingumo deklaraciją.

Maisto produkto sudėtis

Vartotojai skaitydami etiketes ir juose pateiktą sudedamųjų dalių sąrašą, gali pamatyti labai daug, tai lyg atskleista gamintojo paslaptis. Joje visada rasite reikalingą informaciją, iš ko pagamintas produktas, koks procentas tam tikros sudedamosios dalies, ar yra maisto priedų, fermentų ir kokių, kokios naudotos aromatinės medžiagos ir t. t. Svarbu žinoti, kad etiketėje sudedamųjų dalių kiekis rašomas mažėjančia tvarka, tai reiškia, kad medžiaga, kurios produkte bus daugiausiai, etiketėje bus parašyta pirmoji. Jei produktas pagardintas įvairiais priedais, pavyzdžiui, jogurtas su mangais, vadinasi, sudėtyje matysime, kiek procentų mango tyrės ar priedo įdėta. Pieno gaminių etiketėse nurodyta, kad sudėtyje yra augalinio aliejaus, o pieno produktuose – tik gyvulinių riebalų. Šakotį galite nusipirkti su sviestu arba margarinu ir iš dalies hidrintais riebalais, saldainiuose gali būti ir sintetinių dažiklių (E110, E104, E122, E129, E102, E124), kurie gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį. Bet jei paskaitysite kelių rūšių saldainių sudėtį, vaikams galite nupirkti saldainių ir su vaisių sulčių ekstraktais. Kitas pavyzdys, rinkoje labai daug duonos pavadinimų „ruginė“, tačiau tik perskaitę etiketę matysite, kiek procentų ruginių miltų (ruginių miltų kiekis gali būti nuo 5 iki 100 proc.) yra pačioje duonoje.


Pastaruoju metu didėja vartotojų poreikis sveikai maitintis, t.y rinktis sveikatai palankius maisto produktus. Maisto gamintojai, tenkindami vartotojo lūkesčius ir didindami pasirinkimo galimybę, gamybai naudoja geresnės kokybės ingredientus, pavyzdžiui atsisako iš dalies hidrintų riebalų, palmių aliejaus, sintetinių saldiklių, mažina cukraus ir druskos kiekį produktuose ir gėrimuose. Kadangi maisto gamintojai siekia pateikti kuo sveikesnius gaminius, pasikeičia jų skonis, išvaizda, todėl vartotojas turi suprasti, kad su mažesniu cukraus kiekiu produktai bus kito skonio. Pavyzdžiui, varškės sūrelis su 30 proc. mažesniu cukraus kiekiu nebus toks saldus ir skanus, nei kad anksčiau. Tačiau, tai tik skoninės savybės prie kurių reikia priprasti. Vartotojas, rinkdamasis jam įprastus maisto produktus, turėtų atsižvelgti į naujus rinkai tiekiamus produktus ir rinktis tokius, kurie būtų naudingi jo sveikatai.

Mitybos specialistai visuose lygiuose skatina gaminti ir vartoti maisto produktus, kuriuose mažiau sočiųjų riebalų, mažiau cukraus, mažiau druskos, daugiau skaidulinių medžiagų. Ši informacija pateikiama maistingumo deklaracijoje.
Vartotojas, rinkdamasis jam įprastus maisto produktus, turėtų atsižvelgti į naujus rinkai tiekiamus produktus ir rinktis tokius, kurie būtų naudingi jo sveikatai.


Maisto produkto saugos informacija

Maisto produktų tinkamumo vartoti terminą nustato pats gamintojas, kuris atsakingas, kad per visą galiojimo terminą maisto produktas išliktų kokybiškas ir saugus. Ant maisto pakuočių pateikiamos galiojimo datos „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“. Atkreipiamas dėmesys, kad nurodyta data yra ta diena, kada vėliausiai tą produktą reikia suvartoti, pavyzdžiui „tinka vartoti iki 15-03-2017“, vadinasi šį maisto produktą reikia suvartoti vėliausiai nurodytą dieną.

Jei produkto laikymui nustatytos būtinos sąlygos, jos nurodytos informacijoje, pavyzdžiui, „Laikyti 0oC– 6oC temperatūroje“. Ant vaisių sulčių pakuotės būna nurodyta „Laikyti kambario temperatūroje. Prieš atidarant suplakti. Atidarius laikyti šaldytuve ir suvartoti per 2 paras“. Vartojimo instrukcijos, paruošimas, gaminimo laikas taip pat svarbi informacija.

Maisto produkto maistingumo teiginiai

Europos Komisija yra patvirtinusi 30 maistingumo teiginių, kuriuos gali vartotojai matyti informacijoje. Teiginiams nustatytos tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, mažai riebalų (100 g produkto turi būti ne mažiau nei 3 g riebalų); daug skaidulinių medžiagų (100 g produkto turi būti ne mažiau kaip 6 g skaidulinių medžiagų); mažai cukrų (100 g produkto turi būti ne daugiau kaip 5 g); vitamino C šaltinis (turi būti ne mažiau kaip 15% rekomenduojamos paros normos vitamino C).


Maisto produkto sveikatingumo teiginiai

Europos Komisija patvirtino apie 260 sveikatingumo teiginių vitaminams, mineralinėms medžiagoms ir kai kuriems maisto produktams, pavyzdžiui, vitaminui C patvirtinta 15 teiginių (padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį, palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, normalų kolageno, kuris reikalingas normaliai kaulų, kremzlių, dantenų, odos funkcijai…). Jei norima pateikti graikiniams riešutams patvirtintą teiginį „graikiniai riešutai padeda gerinti kraujagyslių elastingumą“, jis gali būti vartojamas tik ant tokių maisto produktų, su kuriais per parą gaunama 30 g graikinių riešutų, tuomet vartotojams pateikiamas teiginys „teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 30 g graikinių riešutų“.

Savanoriška informacija

Gamintojai įvairiais būdais siekia pateikti informaciją, kas jų manymu, aktualu vartotojams matyti iš pirmo žvilgsnio. Rinkodaros priemonės ir reklama šiandien turi didelę reikšmę vartotojų poreikiams formuoti, o vartotojas ne visada budrus. Tokie teiginiai, kaip „Tikras“, „Natūralus“, „Aukščiausios kokybės“, „Subalansuota visiems ir mažiems ir dideliems“, „Tinka ir vaikams“, „Be jokių E“, „Rankų darbo“ ir pan., kartais sunkiai pagrindžiami įrodymais, todėl atsakymą, ar rinktis tokį produktą, rasite perskaitę produkto sudedamųjų dalių sąrašą.


Būkite drąsesni

Norime priminti vartotojams, kad jų teisė yra ne tik rinktis produktus, kurie yra rinkoje, bet taip pat teigti prašymus, nuomones gamintojams dėl sveikatai palankesnių produktų gamybos.





Publikuota: 2017-03-21 13:57:32

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai