Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Diskusijoje apie nevyriausybinio sektoriaus galimybes būta pranešėjų iš įvairių organizacijų.

Autorės nuotr.

Ketvirtadienį Seime buvo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, įteisinančios rezervuotų sutarčių institutą. Tai reiškia, kad nevyriausybinio sektoriaus organizacijos, teikiančios kai kurias paslaugas (pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodus), pvz., socialines, kultūros, sporto, švietimo ir susijusias su jaunimo veikla, gali kreiptis į paslaugų pirkėjus (savivaldybes, ministerijas bei kitas valstybės institucijas), kad šie sudarydami pirkimų planus rezervuotų tuos, kurie galimi tik iš NVO sektoriaus. Kaip sako „nevyriausybininkai“, galimybė yra, bet viskas priklauso nuo abipusio geranoriškumo ir politinės valios.

Diskusijoje pasigesta... diskusijos

Kad būtent šių elementų trūksta mūsų rajono institucijose, buvo galima įsitikinti paklausius visuomeninio judėjimo „Už vieningą Vilkaviškio kraštą“ ir rajono Savivaldybės organizuotos diskusijos „Ar efektyviai panaudojamos nevyriausybinio sektoriaus organizacijų galimybės sprendžiant socialines problemas Vilkaviškio rajone?“ Tiesa, pasak renginio žiūrovų, iš diskusijos tikėtasi daugiau. Ji daug kam pasirodė nuobodoka ir labiau tapo ruporu pasigirti valdžiai ar pasireklamuoti kitoms organizacijoms nei pokalbis apie problemas. Tačiau nuodugniau paanalizavus parengtus prisistatymus daug kas išaiškėja savaime.

Trūksta daugelio dalykų

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė išsamiai aptarė, kokių socialinių paslaugų rajone trūksta.

Skaidrėse atsispindėjo, jog trūksta socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų (2, 4 etato lankomosios priežiūros į namus), o informacija apie biudžetinių, viešųjų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų teikiamas paslaugas ne visada pasiekia asmenis, kuriems ši pagalba reikalinga. Kaip teigė pranešėja, nepakankamai išvystytos paslaugos socialinės rizikos šeimoms (vienam darbuotojui tenka lankyti po 12 šeimų, o būtų daug efektyviau, kad būtų lankomos 5–7 šeimos). Jaučiamas ir transporto priemonių trūkumas. Plečiant socialines paslaugas reikėtų laikino atokvėpio paslaugos, kurią šiuo metu siūlo šakiečiai. Labai aktualios budinčių globėjų (rūpintojų), bendruomeninių šeimos namų paslaugos, reikia daugiau vaikų dienos centrų. Šiuo metu rajone jų yra nepakankamai.

Labai reikėtų kompleksinių paslaugų šeimoms, kurioms būtų teikiama pagalba sprendžiant krizines situacijas, susijusias su fizinių, emocinių, saugumo, socialinių, vaikų ugdymo, tarpusavio santykių, orumo, saviraiškos poreikių tenkinimu, nėra savarankiško gyvenimo namų, taip pat – nakvynės namų, ypač aktualus šiuo metu laipsniškas globos namų poreikio mažinimas atskiriant šeimynas.

Daugelį dalykų gali pasiūlyti

Vis dėlto, išklausius rajono Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Linos Kružinauskienės, paaiškėjo, kad daugelį šių paslaugų bendruomenės galėtų savivaldybei pasiūlyti, jei tik pavyktų susikalbėti.

Jau dabar keturios kaimo bendruomenės padeda žmonėms, kuriems reikia pagalbos, pvz., palaistyti šiltnamį, nupjauti žolę, atlikti kitus smulkius darbus, dvi kaimo bendruomenės teikia skalbimo paslaugas, viena – pavėžėjimo paslaugą (pagyvenusius žmones nuveža į turgų, bažnyčią, parduotuvę ir pan.).

Bendruomenių namuose konsultuoja gydytojai, kai kuriuose gyventojai gali susimokėti mokesčius (čia atvyksta pašto darbuotojai), organizuojami sveikatingumo užsėmimai: mankštos, vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, aerobikos, zumbos pamokos, yra įrengtos treniruoklių salės.

Pūstapėdžių, Šiaudiniškių ir Lakštučių kaimo bendruomenių iniciatyva įkurti 3 vaikų dienos centrai, šešių iš dešimties Vilkaviškio rajono savivaldybės kultūros centrų padalinių veikla vykdoma bendruomenių namuose. Juose dirba kultūrinio darbo organizatoriai, repetuoja meno kolektyvai, o Vilkaviškio rajono savivaldybė patalpų išlaikymui (šildymo, elektros energijos išlaidoms kompensuoti) lėšų skiria tik vienam filialui. Bendruomenių pastangomis kolektyvams nupirkta rūbų, instrumentų, įgarsinimo įrangos, kitų renginiams reikalingų priemonių.

Niekas neprašo

Rajono kaimo bendruomenės be kultūros darbuotojų pagalbos pernai suorganizavo per pusantro šimto renginių, nors teikdamos projektus iš Vilkaviškio rajono savivaldybės gavo tik 2550 eurų finansavimą. Trijose kaimo bendruomenėse susibūrę visuomeniniai kolektyvai, veikia „Auksarankių“, moterų klubai, vienijantys nebūtinai bendruomenių narius, bet visus norinčius.

– Kokių paslaugų trūksta Vilkaviškio rajono kaimuose? – retoriškai klausė L. Kružinauskienė. – Mes tie, kurie esame arčiausiai žmogaus, aiškiai galime pasakyti, kad didžiausias poreikis – vienišų, pagyvenusių žmonių priežiūrai ir lankymui. Mums, švelniai tariant, keista kelis mėnesius trunkanti prižiūrėtojų skyrimo tvarka, įdomiai atrodo ir darbuotojų trūkumas. Juolab kad Savivaldybė giriasi sutaupiusi krūvą pinigų socialinių problemų sprendimui. Problemos iš dalies sprendžiamos seniūnijai pasiunčiant žmones, turinčius atidirbti už socialines pašalpas. Bet patys žinome, kaip šie už jas atidirba. Jei su mumis būtų kalbamasi, galėtume pasiūlyti daug ką, bet mūsų norų niekas nepaiso. Jei tik žinotumėme, kokių paslaugų reikia ir kokias iš mūsų pirktų Savivaldybė, tam pasiruoštumėme. Mus tik kaltina, kad nesame pasiruošę. O kam turime pasiruošti, jeigu net nesame informuoti? Girdime tik gražias kalbas, jog vyksta paslaugų decentralizacija, kad jos atiduodamos bendruomenėms, bet valdžios institucijos net nepakvietė mūsų atstovų į darbo grupę. Tad apie kokį bendradarbiavimą galima kalbėti?..

Vis dar tikisi bendradarbiauti

Pasak L. Kružinauskienės, kaimuose dar labai trūksta skalbimo, prausimosi, siuvimo, kirpyklos paslaugų. Aktuali pavėžėjimo problema, ypač – pagyvenusiems žmonėms, nes daug kur nevažiuoja visuomeninis transportas. Kaimuose labai reikėtų trumpalaikės priežiūros paslaugos – tiesiog kelias valandas pabūti su sunkiu ligoniu, kad jį slaugantysis galėtų pailsėti ar kur nors išvykti, taip pat trūksta vaikų, jaunimo ir senjorų užimtumo centrų, medicinos priežiūros paslaugų.

Kokias mokamas paslaugas sukūrus tinkamą materialinę bazę galėtų teikti kaimų bendruomenės? Pasak bendruomenių sąjungos pirmininkės, žmonės kaimuose mielai teiktų daugiau skalbimo, maudymosi, lankomosios priežiūros, aplinkos tvarkymo paslaugų, įsteigtų daugiau vaikų, jaunimo ir senjorų užimtumo centrų, pasiryžtų trumpalaikei socialinei globai, pagamintų ir atvežtų maisto, ne tik sutvarkytų aplinką, bet nepajėgiantiems pagelbėtų ir buityje.

– Mes vis dar tikimės glaudesnio Vilkaviškio rajono savivaldybės, jai pavaldžių įstaigų bendradarbiavimo su mumis, paprasto geranoriškumo, – sakė L. Kružinauskienė. – Kaimų bendruomenių pirmininkai turėtų dalyvauti įvairiose komisijose. Dabar tik du bendruomenių pirmininkai dalyvauja pašalpų skyrimo komisijose. Visų bendruomenių pirmininkai turėtų gauti informaciją apie asmenis, gaunančius pašalpas, socialinės rizikos šeimas ir pan. Norėtume geranoriško Savivaldybės prisidėjimo prie kaimo bendruomenių įgyvendinamų projektų, aktyvesnio seniūnaičių dalyvavimo visuomeniniame gyvenime. Mat šiuo metu veiklos ataskaitų savo seniūnaitijos gyventojams neteikia nė vienas seniūnaitis.

Taigi, problemos Vilkaviškio rajone labai aiškios, kaip ir jų sprendimo būdai. Tik ar užteks geranoriškumo abiem pusėms?..

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---