„Santaka“ / Sveikesni pusryčiai / Naudinga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

Dalinkitės:  



Sveikesni pusryčiai


Ir per šventes, ir ne tik reikėtų laikytis sveikatai palankios mitybos principų. Juk kiekvienas mūsų norime būti ne tik sotus, bet ir sveikas, gražus dvasia ir kūnu.

Verta prisiminti ir kai kurias senovines maisto ruošimo tradicijas – galbūt atsisakyti majonezo, kepiniuose vietoje cukraus naudoti džiovintus vaisius ir uogas ir pan.

Tradiciškai Šv. Velykų rytą pradedam mušdami margučius. Paanalizuokime tradicinį šv. Velykų pusryčių patiekalą: 2 virti kiaušiniai, pagardinti 2 šaukštais majonezo, užkandami 2 riekelėmis juodos duonos su sviestu. Ir, žinoma, žiupsnelis druskos. Vidutiniam suaugusiam žmogui tai sudaro maždaug 40 procentų paros energinės vertės (kalorijų), per 70 procentų paros riebalų (nelygu kiek sviesto užtepsime ant duonos) ir pusė paros druskos normos. O jei dar užkąstume rūkytu kumpiu ar dešra? Beje, šis valgis – tik vienas iš daugelio, kuriuos valgome Šv.Velykų dieną. Iš pateikto pavyzdžio matome, kad paros druskos ir riebalų „normą“ surenkame labai greitai.

Riebalai yra būtini mūsų organizmui, jie yra svarbi mitybos dalis. Jie yra ne tik energijos šaltinis, taip pat naudingi organizmui, kadangi padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus (vit. A, D, E, K), suteikia maisto produktams struktūrą ir skonį, riebalai yra kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Tačiau nesaikingas riebalų vartojimas, ypač sočiųjų riebalų, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai yra vienas iš kraujotakos sistemos ligų išsivystymo rizikos veiksnių. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, gyventojai, riebalinės kilmės kalorijų, ypač kalorijų, gaunamų iš sočiųjų riebalų rūgščių, su maistu suvartoja per daug. Todėl būtina ne tik gyvūninės kilmės riebalus keisti augaliniais, bet ir sumažinti bendrą riebalų suvartojimą. Sočiųjų riebalų gausu riebioje mėsoje, pieno produktuose, padažuose, o kepiniuose ir konditerijos gaminiuose, kuriuose naudojami iš dalies hidrinti riebalai – dar gali būti ir sveikatai žalingų transriebalų, todėl net ir šventiniu laikotarpiu, reikia atsisakyti ar labai saikingai vartoti riebios mėsos patiekalus, riebius pieno produktus (sūrį, grietinę), majonezą ir kitokius riebius padažus. Daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus reikėtų keisti tais, kurių sudėtyje yra mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., sviestą pakeisti augaliniais aliejais, vietoje mėsos dažniau rinktis žuvį. Kodėl gi majoneze mirkstančios mišrainės nepakeitus šviežių daržovių salotomis su alyvuogių aliejumi ar apskrudusios kiaulienos sprandinės – paukštienos krūtinėle?



Didelis druskos vartojimas – viena aktualiausių mitybos problemų. Pasaulio sveikatos organizacija pataria per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos, įskaitant ir jau pagamintuose maisto produktuose (pvz., duonoje, dešroje, padažuose ir t.t.) bei patiekaluose esančią druską. Didelis druskos suvartojimas yra svarbus padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo veiksnys. Kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga beveik 29 procentai suaugusių gyventojų, o padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) – dažniausia jų. Šiandien visoje Europos Sąjungoje ne tik mokslininkai, medikai, visuomenės sveikatos specialistai, bet ir politikai kalba apie tai, kad reikia raginti ir skatinti maisto gamintojus keisti maisto produktų sudėtį taip, kad jie būtų palankesni vartotojų sveikatai – mažinti juose druskos, cukrų ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų) kiekį. Tačiau neramina pačių vartotojų požiūris į mitybą: šalyje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, beveik 7 procentai žmonių papildomai sūdo patiekalus jų net neparagavę.

Pavyzdžiui, šaltai rūkytuose mėsos gaminiuose yra per 4 procentus druskos. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 2015-2016 metais atlikti tyrimai rodo, kad šaltai rūkyti mėsos gaminiai, tarp jų ir šaltai rūkytos dešros – sūriausi iš visų mėsos gaminių. Juose nustatyta per 4 procentus druskos, o tai reiškia, kad suvalgę 100 gramų šaltai rūkyto kumpio ar dešros (maždaug 6 griežinėlius) gausime net 4 gramus druskos.
neramina pačių vartotojų požiūris į mitybą: šalyje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, beveik 7 procentai žmonių papildomai sūdo patiekalus jų net neparagavę.



Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria:

Saikingai valgykite majonezo – jame yra per 35 procentus riebalų.

Sviestas – sočiųjų riebalų „koncentratas“. Jei tepate jį ant duonos – stenkitės, kad sluoksnis būtų kuo plonesnis. O gal tepti sviestą ant duonos tik įprotis, kurį atėjo metas keisti, ir be sviesto bus taip pat skanu?

Kad nebūtų pagundos papildomai sūdyti jau paruoštus maisto produktus, nedėkite ant stalo druskinės.

Gamindami maistą namuose tikslingai mažinkite pridedamos druskos: ją pakeiskite prieskoninėmis žolelėmis, palaipsniui pratinkitės prie mažiau sūraus maisto.

Venkite riebių, saldžių ir sūrių maisto produktų, daugiau valgykite visų grūdo dalių produktų, daržovių ir vaisių.



Publikuota: 2017-04-18 14:17:36

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai