Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

---

V isą vakarą skambėjo pačios Rugilės Kačkauskaitės sukurtos dainos.

Autorės nuotr.

Vieną balandžio vakarą Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos aktų salė paskendo gitaros akorduose ir blankioje žvakių šviesoje. Čia gimnazistė Rugilė Kačkauskaitė vilkaviškiečiams pristatė savo pirmuosius kūrybos žingsnius.

Dainas kuria pati

Dar prieš metus Rugilės kelias galėjo pasisukti taip, kad apie savos kūrybos vakarą ji nebūtų net pagalvojusi. Mergina manė, jog neturi nei dainavimui reikalingų duomenų, nei unikalios kūrėjo gyslelės. Tačiau muzikos mokytojos Ritos Štrimaitienės paskatinta ji išdrįso parodyti kelias savo sukurtas dainas. Pedagogė, užčiuopusi Rugilės talentą, toliau nekurti ir nedainuoti „neleido“. Nuo tos dienos beveik kas savaitę gimnazistė pas mokytoją sugrįždavo su nauja daina, o laisvas laikas buvo skiriamas dainavimo repeticijoms.

Savo kūrybos vakarą R. Kačkauskaitė pavadino „Keliu, kurį savuoju vadinu“. Nors tai buvo ne pirmas Rugilės pasirodymas scenoje, ji atviravo, kad jaudulys ir baimė koncerto pradžioje buvo šalia. Tačiau, tik paėmus gitarą ir uždainavus, baimę keitė džiaugsmas, o nerimą – šypsena. „Kai pradėjusi dainuoti suvoki, jog labai gera tai daryti, tiesiog imi ir dainuoji, viskas išeina automatiškai“, – pirmaisiais koncerto įspūdžiais dalijosi Rugilė.

Visą vakarą skambėjo pačios gimnazistės sukurtos dainos. Vienos skirtos draugams, kitos – amžiams išėjusiems artimiesiems, o dar kitos kupinos gyvenimo apmąstymų. Jaunoji kūrėja pripažįsta, jog kartais sunku kurti taip, kad kūryba patiktų kitiems. Tačiau, pasak Rugilės, šiais laikais, kai pasaulyje dedasi įvairiausi dalykai, kai galima matyti problemas ir laimėjimus, žmogus auga, išgyvena naujų potyrių, kurie ir įgalina kurti.

Nuo mažens buvo „kaktusiukas“

„Vienišas žmogus sėdi po medžiu, jau rado, ką vadinti savo draugu“, – šia dainos „Vienišas žmogus“ citata Rugilė apibūdina save. Į koncertą susirinkę draugai, mokytojai ir artimieji merginai tapo įrodymu, kad ji kūrybos kelyje nėra viena. „Apsupau save šiltais žmonėmis. Dabar man nieko netrūksta, todėl ir turiu minčių, iš ko kurti“, – džiaugsmo neslėpė gimnazistė.

Savo kūrybos vakarą R. Kačkauskaitė pavadino „Keliu, kurį savuoju vadinu“.

Draugai per renginį merginą palaikė ne tik iš žiūrovų vietų. Vieni jos kūrybinio kelio bendrakeleiviai renginį garsino, kiti fotografavo, dar kiti kartu dainavo scenoje.

Koncerto pabaigoje prisiminimais apie Rugilės vaikystę dalijosi ir merginos mama. Ji prisiminė, jog dar kūdikystėje dukra mėgo viską, kas barška, vos pradėjusi šnekėti tėvų paprašė metalofono, vėliau – dūdelės, o dar vėliau norų sąraše pirmoje vietoje atsirado gitara. Nors mama galvojo, kad tai tik vaiko užgaidos ir instrumentai „dulkės“ pakampėse, su gitara Rugilė nesiskiria ir šiandien. Merginos mama pajuokavo, jog kartais namuose norėtų išgirsti ir bent truputį tylos.

Nors Rugilės potraukis muzikai buvo pastebimas dar vaikystėje, tačiau kūrėjos gyslelę namiškiams įžvelgti buvo sunkiau. Pasak mamos, dukra visada buvo kaip „kaktusiukas“: iš išorės gali pasirodyti, kad ji dažnai pikta ar susiraukusi, tačiau viduje visuomet slepiasi jautri širdis.

Nuskambėjus paskutinėms dainų eilutėms, vakarą pratęsė sveikinimai. Artimieji negailėjo palaikymo žodžių ir linkėjo, kad šis etapas būtų tik didelio kelio pradžia.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---