„Santaka“ / Nusiskundimų dėl melioracijos įrenginių gedimų – itin daug

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-04-21 15:45

Dalinkitės:  


Šiemet Žemės ūkio skyriaus specialistės Lina Galvydienė (dešinėje) bei Lina Inkratienė, tikrindamos gyventojų nusiskundimus, į laukus vyksta kaip niekada dažnai.

Autoriaus nuotr.


Nusiskundimų dėl melioracijos įrenginių gedimų – itin daug

Andrius GRYGELAITIS


Šie metai rajono melioracijos specialistams – itin sunkūs. Jau dabar dėl griovių tvarkymo ir drenažo gedimo avarinių atvejų yra gauti 25 gyventojų prašymai. Palyginti pernai per visus metus jų buvo gauta 36.



Situacija blogėja

Anot Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Galvydienės, kasmet padėtis rajone tik blogėja. Dabartinis drenažas buvo įrengtas 1960–1990 m., todėl daliai rinktuvų jau daugiau nei pusšimtis metų. Kai kurie iš jų nuo vandens suirę, prisikaupę dumblo, jų sienas ardo ir užkemša medžių bei krūmų šaknys.

Be to, pastaruosius ketverius metus Žemės ūkio ministerija, skirdama lėšas, nurodė prioritetą teikti griovių valymui, todėl drenažo būklė dar labiau pablogėjo, nes dabar tvarkomi tik avariniai gedimai.

„Aišku, prasta ir griovių būklė. Didžioji jų dalis nevalyti 30–40 metų, juose užaugę krūmai, šlaitai nuslinkę, daug žalos statydami bebravietes jiems padaro ir bebrai. Jei griovys blogai funkcionuoja, kartais dėl to problemų kyla ir su drenažu“, – sakė L. Galvydienė.

Anot jos, šie metai melioratoriams – ypatingi. Jau sulaukta 25 gyventojų prašymų tvarkyti griovius bei drenažus. Specialistė spėjo, kad viena iš to priežasčių galėtų būti itin sausi 2015-ieji metai. Būtent tada medžių šaknys, ieškodamos vandens, skverbėsi gilyn į rinktuvus ir juose sudarė tokius kamščius, kad vanduo dabar nebegali pratekėti.


„Daugiausiai prašymų sulaukiame pavasarį, kai žemdirbiai po žiemos išvažiuoja į laukus ir juose pamato nedžiūstančias balas. Prieš rudeninę sėją taip pat padaugėja prašymų šalinti atsiradusias bėdas. Pavyzdžiui, rudenį ūkininkai kartais savo valdose aptinka piltuvo formos įgriuvų. Jos atsiranda tose vietose, kur trūksta vamzdžiai ir į juos pradeda byrėti žemės. Vasarą problemos iškyla po didesnių liūčių“, – vardijo Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė.



Daugiau nei pernai

Iš 25 šiais metais gautų prašymų net 12 buvo dėl avarinės būklės drenažo gedimų. Praėjusiais metais tokių atvejų buvo vos septyni, visi gedimai sutvarkyti. Tiesa, specialistės nedrįso spėti, ar šiemet dėl lėšų stygiaus bus patenkinti visų 12 besikreipusių žmonių prašymai. Be to, negalima atmesti ir tos prielaidos, jog avarinių situacijų per metus gali atsirasti ir daugiau.

„Gavę prašymą dėl užsemtos žemės ūkio paskirties žemės, užsėto ploto ar kitos vietovės, vykstame į įvykio vietą, darome aprašymą, nuotraukas ir siunčiame VĮ Valstybės žemės fondo inspektoriui į Klaipėdą. Šis vėliau atvyksta į mūsų rajoną ir pats įvertina situaciją. Šiemet iš 12 atvejų 11 buvo patvirtinti. Iš minėtų 244 tūkst. eurų 12 tūkstančių galėsime skirti būtent šiems avariniams gedimams šalinti. Tiesa, kasmet paslaugų kainos tik didėja, o reikiamą lėšų kiekį galima nustatyti tik atkasus žemę ir pamačius problemą. Kiekvienu atveju ji gali būti skirtinga“, – kalbėjo L. Galvydienė.


L. Galvydienė taip pat pabrėžė, kad net susiklosčius avarinei situacijai negalima būti visiškai tikriems, jog gedimai bus pašalinti valstybės lėšomis. Iš šalies biudžeto gali būti tvarkomi tik 12,5 cm bei didesnio diametro rinktuvai ir tik gavus VĮ Valstybės žemės fondo inspektorių specialų leidimą. 10 cm ir mažesnio diametro rinktuvai pagal įstatymą priklauso žemės savininkams.



Problemos gyvenvietėse

Šiemet nemažai problemų susidarė ir gyvenvietėse. Pasak pašnekovių, drenažas jose teisiškai yra bešeimininkis. Prieš daugelį metų, nepaisant esamų drenažo sistemų, virš jų buvo pastatyti namai, tvoros, pasodinti sodai. Kurį laiką problemų nekildavo, bet pastaruoju metu jų tik daugėja. Bėgant metams, medžių šaknys vis giliau skverbiasi į nutiestus po žeme vamzdžius, juos ardo, užkemša, dėl to vėliau užsemiamos gyventojų teritorijos.

Taip pat pastebima tendencija, jog žmonės pradėjo intensyviai sodinti medžius savo valdose, laukuose, mažai derlinguose plotuose ir kt. Norint ateityje išvengti su melioracijos įrenginiais susijusių problemų, būtina prieš tai pasikonsultuoti su Žemės ūkio skyriaus specialistais, kurie suteiks informaciją apie drenažo rinktuvų vietą, apsaugines zonas, pakonsultuos kitais rūpimais klausimais.


Šiais metais panašių problemų kilo Klampučiuose, Klausučiuose, Mažuosiuose Būdežeriuose, Iškartuose, Vaišviluose, Karaliuose bei kai kuriuose kituose kaimuose. Dalis problemų jau pašalinta, dalis šalinama arba tai bus padaryta ateityje. Tiesa, neaišku, ar viską pavyks sutvarkyti, nes Savivaldybė šiemet šiems darbams yra numačiusi 10,7 tūkst. eurų.

„Kai kurių problemų negalima pašalinti dėl technikai neprivažiuojamų vietovių, kitiems darbams trukdo žmonių abejingumas. Pavyzdžiui, dalis gyventojų paprasčiausiai neįsileidžia į savo teritorijas“, – sakė L. Galvydienė.



Prasidės darbai

Nelaukdami valstybės pagalbos, ūkininkai patys gali tvarkyti savo plotuose esančius melioracijos įrenginius. Per 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos laikotarpį yra galimybė burtis į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas (tai padaryti turi ne mažiau kaip trys žemės savininkai) ir teikti paraiškas gauti paramą. Kol kas šia galimybe pasinaudojo vos viena rajono ūkininkų asociacija, esanti Užbalių kaime.

Savivaldybė savo ruožtu taip pat parengė projektą papildomam ES finansavimui ir gavo 300 tūkst. eurų paramą. Už šiuos pinigus netrukus turėtų būti atlikta drenažo rekonstrukcija Ramoniškių ir Gabriškės kaimuose, taip pat Pilviškių seniūnijoje planuojama išvalyti apie 13 km apleistų griovių. Iš viso numatyta sutvarkyti 172 ha drenažų plotų.

Problemos šiose vietovėse išties yra opios. Pavyzdžiui, Ramoniškių gyvenvietę jau kone dešimtmetį nuolat semia ir tvindo iš laukų atitekantis vanduo. Čia būtina drenažo rekonstrukcija. Gabriškės gyvenvietėje vamzdynai taip pat yra užsikimšę, gyventojams nuolat iškyla įvairių problemų.

„Darbus ketiname pradėti šių metų birželį, o baigti privalome iki kitų metų birželio 1 d. Vietiniai žmonės jų laukia su nekantrumu“, – teigė L. Inkratienė.



Prašo prižiūrėti

Žemės ūkio skyriaus specialistės prašė rajono ūkininkų prisižiūrėti savo plotuose esančius melioracijos griovius: išvalyti žiotis, iškirsti krūmus, nusišienauti.

Svarstant prašymus dėl griovių vagų valymo visada atsižvelgiama į tai, kurių griovių krantai yra švarūs.

Anot pašnekovių, griovių šlaitus ir pagriovius šienauti būtina kasmet. Ypač prašoma ūkininkų prižiūrėti tuos griovius, kurie jau sutvarkyti valstybės lėšomis.

L. Inkratienė taip pat ragino žemdirbius pasinaudoti ES remiama kraštovaizdžio programa ir deklaruojant pasėlius į savo plotus įtraukti melioracijos griovius. Už nušienautą griovio hektarą galima gauti 150 eurų kompensaciją. Tiesa, pasak specialistės, ūkininkai nenori prisiimti įsipareigojimų, todėl šia programa naudojasi vos keletas mūsų rajono žemdirbių.




Finansavimas sumažėjo

Šiemet Vilkaviškio rajono savivaldybei melioracijos darbams atlikti skirta 244 tūkst. eurų, t. y. šešiais tūkstančiais mažiau nei praėjusiais metais. Už šią sumą visų iš gyventojų gautų prašymų patenkinti tikrai nepavyks. Prašymai registruojami visus metus, tačiau dėl lėšų trūkumo dalis pateikėjų keletą metų laukia savo eilės. Šiuo metu Savivaldybėje yra užregistruota per 70 prašymų, kurie dar nepatenkinti. Seniausiems iš jų – 4 metai.

Pernai rajone už valstybės skirtas lėšas suremontuota ir išvalyta 20,5 km griovių, 13 pralaidų, 190 drenažo žiočių, atlikti penkių užtvankų ir keturių tiltų remonto bei priežiūros darbai. Tikimasi, jog panašiai tiek darbų bus atlikta ir šiais metais.

„Rajone yra 76 tūkstančiai hektarų drenuotų plotų. Pagal gaunamas lėšas vidutiniškai sutvarkyti vienam hektarui per metus skiriama šiek tiek daugiau nei 3 eurai. Taip pat turime 1100 km ilgio griovių. Kasmet sutvarkome apie 20 km, tad norint išvalyti visus griovius reikėtų maždaug 55 metų. Padėtis rajone tikrai nepavydėtina“, – teigė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė L. Galvydienė.





Galerija: Melioracija




Publikuota: 2017-04-21 15:45:11

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai