|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sportas
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius (antras iš kairės) ir Seimo narys Kęstutis Smirnovas (antras iš dešinės) kartu su rajono politikais aplankė ir įvertino ne tik Vilkaviškio miesto stadiono, bet ir kitų sporto objektų būklę.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškyje kartu su Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu viešėjęs E. Urbanavičius drauge su rajono vadovais apžiūrėjo miesto stadioną, daugybę metų statomą, bet taip iš mirties taško ir nepajudančią sporto salę, Kybartų miesto stadioną. Buvo apžiūrėtas ir neseniai atnaujintas Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos sporto aikštynas. Vis dėlto svečiui daug labiau įstrigo vargana kitų sporto objektų būklė. „Daugelis mažesnių Lietuvos rajonų turi geresnę infrastruktūrą. Vilkaviškis taip pat to vertas. Dabar atrodo, kad laikas čia seniai sustojęs. Keista, jog neturėdami padorių sąlygų Vilkaviškio rajono sportininkai sugeba puikiai atstovauti savo kraštui įvairiose varžybose“, – stebėjosi Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius. Beveik trejus metus šias pareigas einantis E. Urbanavičius teigė, kad vilkaviškiečiai per šį laiką nė karto nesikreipė į jo vadovaujamą departamentą prašydami paramos iš Valstybinės investicijų programos (VIP). Anot svečio, tai parodo, jog Savivaldybė nepasinaudojo visomis įmanomomis galimybėmis gauti finansavimą. Tiesa, departamentas yra sulaukęs vienintelio Kybartų miesto stadiono rekonstrukcijos investicinio projekto. Tačiau kol nebus pateiktas techninis projektas, tol kalbėti apie galimas investicijas dar anksti. Pasak pašnekovo, taip yra dėl to, kad praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai investicinis projektas nuo techninio kartais savo verte skiriasi net iki keturių kartų. Rajono meras Algirdas Neiberka pažadėjo, jog Kybartų miesto stadiono techninis projektas bus parengtas per šiuos metus. E. Urbanavičius tvirtino, kad vilkaviškiečiai į VIP sąrašus gali būti įtraukti ne anksčiau kaip 2018 m. Tai reiškia, jog finansavimo greičiausiai sulauktume dar vėliau. Anot pašnekovo, šiuo metu VIP yra maždaug 15 mln. eurų, skirtų sporto infrastruktūros gerinimui. Šiemet į sąrašą įtrauktų objektų nuo 31 sumažėjo iki 23. Po šių metų jų turėtų likti dar mažiau – 15. Būtent tada tarp naujai įtraukiamų finansuojamų objektų gali tikėtis patekti ir Vilkaviškio sporto salė bei Kybartų stadionas. Vilkaviškio miesto stadionui artimiausiu metu sulaukti finansavimo apskritai nėra prošvaisčių, nes techninis projektas yra pasenęs ir jį reikėtų perdaryti. Tuo tarpu sporto salės yra paruoštas tiek techninis, tiek investicinis projektai, o Kybartų stadiono – investicinis projektas. Numatoma, jog siekiant užbaigti daugiau nei prieš dvidešimtmetį pradėtas sporto salės statybas reikėtų maždaug 3, 5 mln. eurų, o Kybartų stadiono rekonstrukcijai – maždaug 800 tūkst. eurų. Pagal Savivaldybės nustatytus prioritetus pirmumas numatomas būtent sporto salės statyboms. Anot E. Urbanavičiaus, tikintis valstybės lėšų, labai svarbu keletas niuansų: Savivaldybės finansinis prisidėjimas, nesvarbu, iš kur gaunama lėšų, sporto objektų daugiafunkciškumas bei jų panaudojimas ištisus metus. Į daugelio vilkaviškiečių juokais „kartuvėmis“ vadinamą sporto salę šiuo metu jau investuota maždaug 1 mln. eurų. „Pasak specialistų, dabartinės salės konstrukcijos – tvarkingos, galima būtų toliau tęsti statybas. Deja, vis nerandame finansavimo. Bandėme finansų gauti per „Interreg“ programą – nepavyko. Dabar svarstome lėšų pritraukti per bendradarbiavimą pasienio zonoje su rusais. Tą sėkmingai yra išnaudoję šakiečiai, daugelis Lenkijos miestų“, – pasakojo rajono meras A. Neiberka. Vilkaviškio miesto stadionui artimiausiu metu sulaukti finansavimo apskritai nėra prošvaisčių, nes techninis projektas yra pasenęs ir jį reikėtų perdaryti. Pasak E. Urbanavičiaus, sporto objektų trūkumas galėtų būti viena iš rajono gyventojų mažėjimo priežasčių. Pastaruoju metu tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės vis labiau propaguoja fizinį aktyvumą, tad neturint tinkamos infrastruktūros jiems nėra poreikio čia likti. Šiuo metu rajone gyvena apie 38 tūkst. žmonių, 11 tūkst. iš jų – Vilkaviškyje. Jaunimo nuo 14 iki 29 metų rajone yra maždaug 7 tūkst., rajono ugdymo įstaigose nuo 1 iki 12 klasės mokosi apie 5 tūkst. vaikų, o sporto mokyklą lanko apie 400 jaunuolių. Pasak, sporto mokyklos direktoriaus Algido Karaliaus, pastačius sporto salę, jo vadovaujamoje įstaigoje vaikų padaugėtų bent šimtu. Nauja sporto sale galėtų naudotis ir tokio tipo patalpų neturintys Vilkaviškio pradinės mokyklos mokiniai. Šią įstaigą lanko beveik 500 pradinukų. A. Neiberka pripažino, kad pati Savivaldybė nepajėgi savarankiškai pastatyti sporto salės. Bet, pasak mero, sporto infrastruktūrai skiriamas didelis dėmesys. Pastaraisiais metais rekonstruotos Salomėjos Nėries bei Virbalio pagrindinių mokyklų sporto salės, atidarytas „Aušros“ gimnazijos stadionas, pastatyti lauko treniruokliai prie Paežerių ežero bei Vaikų ir jaunimo centro. Vis dėlto, daugelio vilkaviškiečių nuomone, tai tik „trupiniai“ to, ko iš tiesų reikia. Bėga metai, keičiasi valdžios atstovai, tačiau tiek sporto salė, tiek kiti objektai nejuda iš mirties taško. Valdininkai visada randa pasiteisinimų ir kaltina laiką, buvusią valdžią bei ne taip susiklosčiusias aplinkybes. Pavyzdžiui, dabartinis meras teigė, jog nebaigta statyti sporto salė – tai 2008 m. krizės ir negauto finansavimo pasekmė. Išgirdęs tai, Seimo narys K. Smirnovas rajono vadovui replikavo, kad tai – ne pasiteisinimas, nes daug savivaldybių ir krizės laikotarpiu sugebėjo pasistatyti sporto objektus. „Padėtis rajone – tikrai tragiška. Pavyzdžiui, Vilkaviškio stadionas nė kiek nepasikeitęs nuo tų laikų, kai pats jame bėgiojau. Gerai, kad patys apžiūrėjome visus objektus. Dabar bus galima imtis kitų žingsnių. Be abejo, daug kas priklausys ir nuo Vyriausybės: kokie bus patvirtinti kriterijai, kokios bus toliau vykdomos finansavimo programos, kaip bus žiūrima į regioninę plėtrą. Dabar dar negalima vienareikšmiškai atsakyti, kad jau 2018 metais darbai bus pradėti. Svarbu, jog gautume atsakymą, kad jie apskritai bus pradėti, nesvarbu – 2018 m., 2019 m. ar 2020 m.“, – sakė K. Smirnovas. Jis taip pat išreiškė viltį, jog bent jau Kybartų stadionas bus rekonstruotas iki 2019 m. Būtent tada Kybartų futbolo klubas „Sveikata“ švęs šimto metų jubiliejų. „Vilkaviškio Savivaldybei galiu palinkėti tik vieno – ryžtingumo. Aš pats stengiuosi keliauti po visą Lietuvą ir savo akimis pamatyti, kur yra koks poreikis. Galiu pasakyti, jog čia – visko trūksta. Todėl klausimo, ar to reikia, net negali būti. Mano užtarimo tikrai galima tikėtis, tačiau viską vertinsime tik tada, kai gausime paraiškas. Svarbu, kad finansiniai užmojai būtų protingi“, – mintimis pasidalijo E. Urbanavičius. Viena vertus, gerai, jog valdžios atstovams vis dar rūpi sporto salės likimas ir ši problema kartais vis iškeliama. Vis dėlto norėtųsi vieną sykį jau nuo kalbų pereiti prie realių darbų. Publikuota: 2017-04-25 10:04:57 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|