|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Laima Kuzmienė.
Ieva Urbonaitė-Vainienė
26 poros. Tiek vidutiniškai kiekvieną 2015 m. dieną išsiskyrė gyventojų Lietuvoje. Pernai registruotos 8879 ištuokos, be vieno iš tėvų augti liko 6692 vaikai iki 17 metų amžiaus, suskaičiavo Lietuvos statistikos departamentas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį skyrybų skaičius buvo dar didesnis, nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Vien per šį kovą registruotos 774 ištuokos (pernai kovą 654).
„Pagalbos išsiskyrusiems poreikis – akivaizdus. Tačiau, koks pagalbos būdas tinka mažesniuose miesteliuose, kur žmonės vieni kitus gerai pažįsta ir gėdijasi kalbėti apie savo problemas – reikia gerai pagalvoti”, – sakė Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro programų koordinatorė Laima Kuzmienė, dalyvavusi Bendrakeleivių patirties perdavimo seminare „Mokomės lydėti išsiskyrusiųjų savigalbos grupes”.
Keturis savaitgalius trukusiuose mokymuose dalyvavo 17 žmonių iš visos Lietuvos – Utenos, Kretingos, Šiaulių, Vilkaviškio, Kauno, kitų miestų. Išklausiusieji visa kursą gavo tai patvirtinančius pažymėjimus.
Ne tik L. Kuzmienė, bet ir kiti seminaro dalyviai kartojo, jog mažesniuose miestuose anonimiškumo nebuvimas gali trukdyti kalbėti apie asmenines problemas, krizes šeimoje, ieškoti pagalbos, nes skyrybos vis dar stigmatizuojamos. „Dabar galvoju, gal galima būtų siūlyti kalbėtis ne didelėje grupėje, o po du-tris. Net jei tie žmonės bus pažįstami, galbūt nesigėdys vienas kito, turėdami tą pačią bėdą bandys ieškoti sprendimo?“ – svarstė Šeimos centro atstovė.
Šiemet Marijampolėje grupę išsiskyrusiems žmonėms vedė patirties turintys specialistai iš Kauno. Tačiau iš 14 pradėjusių lankyti grupę liko 5. „Kodėl tiek daug atkrito – klausimas, kuris gali tapti raktu pagalbos poreikio, prieinamumo ir naudojimosi ja problemai „atrakinti“, – mano L. Kuzmienė.
Marijampolės apskritis pirmauja
Marijampolė pagal skyrybų skaičių 1 tūkst. gyventojų išsiskiria kaip regionas, kuriame santuokų nutraukiama ypač daug. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per praėjusius metus Marijampolės apskrityje registruotos 477 ištuokos.
L. Kuzmienės nuomone, skyrybos labai glaudžiai susijusios su emigracija, tačiau ji didelė visoje Lietuvoje. „Marijampolės išskirtinumas galbūt tas, kad būtent Suvalkijoje prasidėjo naudotų automobilių gabenimo verslas. Galbūt tai turėjo įtakos, nes didelė dalis gyventojų dažnai atitrūkdavo nuo šeimų? Reikės geriau paanalizuoti šią problemą, prieš imantis“, - sakė Šeimos centre su poromis dirbanti specialistė. „Bendrakeleivių“ patirties perdavimo seminaruose įgytas žinias ji bandys naudoti skyrybų prevencijai.
„Matyti, kad žmonėms sunku susikalbėti, jie nesiklauso, negirdi vienas kito. Seminare pasisėmiau žinių, kaip išklausyti, kokius klausimus užduoti, kaip padėti ieškoti sprendimų. Asmeniškai aš jaučiu pašaukimą padėti poroms, kurios ant ribos, kad nebūtų prieita iki skyrybų“, – sakė L. Kuzmienė.
Padėti kiekvienam, kad ir kokia būtų jo nelaimė ar padėtis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per praėjusius metus Marijampolės apskrityje registruotos 477 ištuokos.
„Išsiskyrusieji yra visateisiai Bažnyčios nariai, o dažnai jaučiasi atitolę, atbaidyti ir todėl atsitraukia. Mūsų uždavinys, kad bendruomenėje jie jaustųsi kaip namuose“, – sakė tėvas Antanas Saulaitis SJ, prieš 16 metų su rašytoja, sielovadininke Elvyra Kučinskaite bei Vilniaus universiteto docente, psichologė-psichoterapeute Rasa Bieliauskaite įkūręs centrą „Bendrakeleiviai“.
Pasak tėvo Antano, iki 1953 metų buvo juridinis pagrindas, pagal kurį išsiskirti reikšdavo būti ekskomunikuotam: „Tačiau visi žinome, kad mūsų popiežius Pranciškus Bažnyčią prilygina karo lauko ligoninei. Kaip mums įprastos ligoninės tarnauja nelaimei ištikus, Bažnyčia juolab ištiesia ranką kiekvienam, kad ir kokia būtų jo nelaimė ar padėtis.“
Ar ištiesiame mes vieni kitiems ranką Bažnyčioje? Kun. A. Saulaičio nuomone, stengiamės, bet yra sunku: „Viena iš priežasčių, kad būdami dideli Bažnyčios veikėjai ar uolūs tikintieji galvojame, jog kiti žmonės žemesni, prastesni, ko nors neverti. Tačiau tai netiesa.“
Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai” patirties perdavimo seminaras „Mokomės lydėti išsiskyrusiųjų savigalbos grupes“ vasarį prasidėjo Guronių rekolekcijų namuose. Apie dvasinį palydėjimą ir pagalbą krizėje kalbėjo sesuo Judita Stankūnaitė SJE, kun. Antanas Saulaitis SJ, sielovadininkės Živilė Ratavičiūtė ir Daiva Beliūnienė.
Kiti trys užsiėmimai vyko Vilniuje, patirtimi, kaip konkrečiai dirbti su grupe, be minėtų bendrakeleivių dalijosi psichologės-psichoterapeutės Rasa Bieliauskaitė ir Asta Groblytė.
Reikia ir visko, ir nieko
Ko reikia, kad prie parapijos suburtum išsiskyrusiųjų savigalbos grupę? Pasak tėvo A. Saulaičio, ir visko, ir nieko. Reikia žmogaus, kuriam tai tiek rūpėtų, kad turėtų laiko ir jėgų suburti keletą kitų talkininkų.
„Normaliame pasaulyje maždaug kas ketvirta parapija turi išsiskyrusiųjų grupę – priklauso nuo poreikio. Nesvarbu, ar būtų anoniminiai alkoholikai, ar žmonės netekę vaikų, nukentėję dėl savižudybės ar kitais sudėtingais atvejais, visose savigalbos grupėse svarbiausia žmogiškumas. Nereikia būti pirmos rūšies psichiatru, gydytoju ar teologu, kad būtum brolis ar sesuo tiems, kurie ateina“, – akivaizdu tėvui Antanui.
16 metų gyvuojantis Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ jungia šeimos krizes išgyvenančius asmenis bei specialistus, kurie padeda įveikti skyrybų psichologinius bei socialinius padarinius, teikia kompleksinę pagalbą ne tik suaugusiems, bet ir skyrybų vaikams, rengia mokymus išsiskyrusiųjų savigalbos grupių vadovams, mokyklų bendruomenėms bei tėvams. Daugiau informacijos ir kontaktai – www.bendrakeleiviai.lt
26 poros. Tiek vidutiniškai kiekvieną 2015 m. dieną išsiskyrė gyventojų Lietuvoje. Pernai registruotos 8879 ištuokos, be vieno iš tėvų augti liko 6692 vaikai iki 17 metų amžiaus, suskaičiavo Lietuvos statistikos departamentas. |
Pirmąjį šių metų ketvirtį skyrybų skaičius buvo dar didesnis, nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Vien per šį kovą registruotos 774 ištuokos (pernai kovą 654).
„Pagalbos išsiskyrusiems poreikis – akivaizdus. Tačiau, koks pagalbos būdas tinka mažesniuose miesteliuose, kur žmonės vieni kitus gerai pažįsta ir gėdijasi kalbėti apie savo problemas – reikia gerai pagalvoti”, – sakė Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centro programų koordinatorė Laima Kuzmienė, dalyvavusi Bendrakeleivių patirties perdavimo seminare „Mokomės lydėti išsiskyrusiųjų savigalbos grupes”.
Keturis savaitgalius trukusiuose mokymuose dalyvavo 17 žmonių iš visos Lietuvos – Utenos, Kretingos, Šiaulių, Vilkaviškio, Kauno, kitų miestų. Išklausiusieji visa kursą gavo tai patvirtinančius pažymėjimus.
Ne tik L. Kuzmienė, bet ir kiti seminaro dalyviai kartojo, jog mažesniuose miestuose anonimiškumo nebuvimas gali trukdyti kalbėti apie asmenines problemas, krizes šeimoje, ieškoti pagalbos, nes skyrybos vis dar stigmatizuojamos. „Dabar galvoju, gal galima būtų siūlyti kalbėtis ne didelėje grupėje, o po du-tris. Net jei tie žmonės bus pažįstami, galbūt nesigėdys vienas kito, turėdami tą pačią bėdą bandys ieškoti sprendimo?“ – svarstė Šeimos centro atstovė.
Šiemet Marijampolėje grupę išsiskyrusiems žmonėms vedė patirties turintys specialistai iš Kauno. Tačiau iš 14 pradėjusių lankyti grupę liko 5. „Kodėl tiek daug atkrito – klausimas, kuris gali tapti raktu pagalbos poreikio, prieinamumo ir naudojimosi ja problemai „atrakinti“, – mano L. Kuzmienė.
Marijampolė pagal skyrybų skaičių 1 tūkst. gyventojų išsiskiria kaip regionas, kuriame santuokų nutraukiama ypač daug. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per praėjusius metus Marijampolės apskrityje registruotos 477 ištuokos.
L. Kuzmienės nuomone, skyrybos labai glaudžiai susijusios su emigracija, tačiau ji didelė visoje Lietuvoje. „Marijampolės išskirtinumas galbūt tas, kad būtent Suvalkijoje prasidėjo naudotų automobilių gabenimo verslas. Galbūt tai turėjo įtakos, nes didelė dalis gyventojų dažnai atitrūkdavo nuo šeimų? Reikės geriau paanalizuoti šią problemą, prieš imantis“, - sakė Šeimos centre su poromis dirbanti specialistė. „Bendrakeleivių“ patirties perdavimo seminaruose įgytas žinias ji bandys naudoti skyrybų prevencijai.
„Matyti, kad žmonėms sunku susikalbėti, jie nesiklauso, negirdi vienas kito. Seminare pasisėmiau žinių, kaip išklausyti, kokius klausimus užduoti, kaip padėti ieškoti sprendimų. Asmeniškai aš jaučiu pašaukimą padėti poroms, kurios ant ribos, kad nebūtų prieita iki skyrybų“, – sakė L. Kuzmienė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per praėjusius metus Marijampolės apskrityje registruotos 477 ištuokos.
„Išsiskyrusieji yra visateisiai Bažnyčios nariai, o dažnai jaučiasi atitolę, atbaidyti ir todėl atsitraukia. Mūsų uždavinys, kad bendruomenėje jie jaustųsi kaip namuose“, – sakė tėvas Antanas Saulaitis SJ, prieš 16 metų su rašytoja, sielovadininke Elvyra Kučinskaite bei Vilniaus universiteto docente, psichologė-psichoterapeute Rasa Bieliauskaite įkūręs centrą „Bendrakeleiviai“.
Pasak tėvo Antano, iki 1953 metų buvo juridinis pagrindas, pagal kurį išsiskirti reikšdavo būti ekskomunikuotam: „Tačiau visi žinome, kad mūsų popiežius Pranciškus Bažnyčią prilygina karo lauko ligoninei. Kaip mums įprastos ligoninės tarnauja nelaimei ištikus, Bažnyčia juolab ištiesia ranką kiekvienam, kad ir kokia būtų jo nelaimė ar padėtis.“
Ar ištiesiame mes vieni kitiems ranką Bažnyčioje? Kun. A. Saulaičio nuomone, stengiamės, bet yra sunku: „Viena iš priežasčių, kad būdami dideli Bažnyčios veikėjai ar uolūs tikintieji galvojame, jog kiti žmonės žemesni, prastesni, ko nors neverti. Tačiau tai netiesa.“
Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai” patirties perdavimo seminaras „Mokomės lydėti išsiskyrusiųjų savigalbos grupes“ vasarį prasidėjo Guronių rekolekcijų namuose. Apie dvasinį palydėjimą ir pagalbą krizėje kalbėjo sesuo Judita Stankūnaitė SJE, kun. Antanas Saulaitis SJ, sielovadininkės Živilė Ratavičiūtė ir Daiva Beliūnienė.
Kiti trys užsiėmimai vyko Vilniuje, patirtimi, kaip konkrečiai dirbti su grupe, be minėtų bendrakeleivių dalijosi psichologės-psichoterapeutės Rasa Bieliauskaitė ir Asta Groblytė.
Ko reikia, kad prie parapijos suburtum išsiskyrusiųjų savigalbos grupę? Pasak tėvo A. Saulaičio, ir visko, ir nieko. Reikia žmogaus, kuriam tai tiek rūpėtų, kad turėtų laiko ir jėgų suburti keletą kitų talkininkų.
„Normaliame pasaulyje maždaug kas ketvirta parapija turi išsiskyrusiųjų grupę – priklauso nuo poreikio. Nesvarbu, ar būtų anoniminiai alkoholikai, ar žmonės netekę vaikų, nukentėję dėl savižudybės ar kitais sudėtingais atvejais, visose savigalbos grupėse svarbiausia žmogiškumas. Nereikia būti pirmos rūšies psichiatru, gydytoju ar teologu, kad būtum brolis ar sesuo tiems, kurie ateina“, – akivaizdu tėvui Antanui.
16 metų gyvuojantis Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ jungia šeimos krizes išgyvenančius asmenis bei specialistus, kurie padeda įveikti skyrybų psichologinius bei socialinius padarinius, teikia kompleksinę pagalbą ne tik suaugusiems, bet ir skyrybų vaikams, rengia mokymus išsiskyrusiųjų savigalbos grupių vadovams, mokyklų bendruomenėms bei tėvams. Daugiau informacijos ir kontaktai – www.bendrakeleiviai.lt
Publikuota: 2017-05-10 11:48:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|