|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Žaliosios miško pakraštyje esantis ženklas „Minos“ nuo kelio pusės tikrai nekrinta į akis.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Vienoje aktualijų laidoje mūsų rajono Žaliosios miškas buvo įvardytas pavojingiausia civiliams prieinama vieta Lietuvoje.
Šis „titulas“ suteiktas remiantis senbuviams, istorikams gerai žinomais faktais apie vietovės užteršimą sprogmenimis per Antrąjį pasaulinį karą ir dideliu žiniasklaidos dėmesiu pavojingiems radiniams miške. Tačiau apie galimą grėsmę informuojančių ženklų tėra tik liekanos.
Ieško grybų, šakų, sprogmenų
Vietos gyventojams puikiai žinoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą Žaliosios miške buvo artilerijos ir aviacijos bombų, prieštankinių minų sandėliai. Nors jie sprogdinti, dalis sprogmenų, tikėtina, nuo karo iki šiol neliesti guli kur gulėję. Su televizijos kamera ir ieškikliu po mišką pasivaikščioję vyrai vos per keliolika minučių rado šį bei tą iš pavojingojo palikimo.
Kitas smalsuolis internete neseniai pasigyrė: „Kasinėjau šiame miške kelis kartus. Labai daug skeveldrų, šiaip visko radęs buvau, aišku, daugiausia sviediniai arba jų gilzės. Žinau tikslią vietą, kur 15 metrų spinduliu 16 nesprogusių sviedinių su sprogdikliais radau“, – teigė vyras, dėl jam vienam žinomų priežasčių ryžęsis rizikuoti savo gyvybe...
„Visi vietiniai žmonės puikiai žino, kad Žaliosios miške pilna sprogmenų. Į jį nerekomenduojama eiti nei grybauti, nei uogauti“, – išgirdome Klausučių seniūnijoje. Tačiau vos nuvažiavę netrukome miške rasti vietinį žmogų, atėjusį pasirinkti šakų.
Pokario vaikas, Žaliosios kaime gimęs ir augęs, čia garbaus amžiaus sulaukęs vyriškis sakė miške, net ir pačiuose tankumynuose, vaikštantis be baimės. Esą pavojinga būtų užlipti tik ant kokios pėstininkų minos, bet tokių, jo nuomone, Žaliosios miške nėra. „Ant prieštankinės minos gali šokinėti, nieko neatsitiks, – tvirtino vyras. – Bet jeigu tokią radęs pradėsi kokiu „kanabėku“ draskyti, tada jau gali būti bėdos, nuo trenksmo mina gali sprogti. Prieš kokius dešimt metų su talka sodinome eglaites. Tai, būdavo, kastuvą smeigi – ir čerkšteli... Kiek esu šovinių, kulkosvaidžio juostų radęs, sviedinių matydavau, duobutę prakasęs... Dabar į tą jau paaugusį eglynėlį einame grybauti. Ateina žmonių ir iš Rumokų kaimo.“
Ženklų jau neliko
Vietinis gyventojas, paklaustas, kur pamiškėje būtų galima rasti ženklą „Minos“, paaiškino: „Prieš kelerius metus šitie ženklai buvo prie kiekvieno keliuko į mišką, nuo kelio jie buvo aiškiai matomi. Kai kur tų raudonų lentelių su užrašais buvo ir giliau miške. Dabar, ko gero, bus vaikai ženklus nulaupę. Kokie dveji treji metai tų užrašų aš jau nematau. Jeigu rasiu kur miške, pakelsiu, pritaisysiu, kad būtų matyti.“
Žaliosios mišką skersai išilgai išvaikščiojęs vyriškis patvirtino, kad jame yra tankių brūzgynų, kurie neliesti nei išminuotojų, nei juolab miško darbininkų. „Esu kalbėjęs su išminuotojais. Jie sakė, jog išvalyti tegul ir nedidelį plotelį užtrunka gana ilgai, kelias dienas“, – pasakojo kaimo senbuvis.
Vyras neslėpė, kad jo vaikystėje šoviniai, susirasti miške, buvo „perdirbami“ visokioms berniukų reikmėms. Gerai, jog laimingai.
Šiais laikais pačius didžiausius smalsuolius ar atsitiktinai sprogmenį radusius žmones nuo nelaimių, kurios gresia knebinėjant karo palikimą, siekiama apsaugoti skleidžiant informaciją. Valdžios lygiu tą daryti turi Savivaldybės administracija. Civilinės saugos specialisto viena iš funkcijų – šviesti žmones, aiškinant, ką jie turėtų daryti radę sprogmenį arba daiktą, panašų į jį, taip pat supažindinti su pagrindiniais ženklais, kuriais ženklinami nesprogusiais šaudmenimis užteršti žemės plotai. Iš vietinių žmonių išgirdome, kad Klausučiuose, Žaliojoje „brošiūrėles dalijo seniai, gal prieš trejus metus“. Ženklus, kuriais žymimi nesprogusiais šaudmenimis užteršti žemės plotai, Savivaldybės interneto svetainėje radome nesunkiai, o kol aptikome pamiškėje, teko gerokai pasidairyti.
Ženklus, kuriais žymimi nesprogusiais šaudmenimis užteršti žemės plotai, Savivaldybės interneto svetainėje radome nesunkiai, o kol aptikome pamiškėje, teko gerokai pasidairyti. Ir radome tikrai tik todėl, kad aiškiai žinojome, ko ieškome: aplaužytas ženklas „žiūrėjo“ ne į pagrindinį kelią, o į miško gilumą, pravažiuojančiajam „nelįsdamas“ į akis. Matyt, mūsų būta akylesnių, nes pernai vasarą miške filmavę žurnalistai sakė nematę nė vieno perspėjimo apie sprogmenis. O juk pro Žaliosios mišką eina judrus kelias, kuriuo važiuoja ne tik vietiniai, bet ir mūsų krašto nepažįstantys, apie karo „palikimą“ nežinantys žmonės, kuriuos, sumaniusius stabtelėti miške, apie sprogmenis turėtų perspėti užrašai.
Rūpi atsargos išminuotojams
Savo paslaugas šioje srityje siūlo ir patyrę profesionalai – Lietuvos kariuomenės atsargos išminuotojai, susibūrę į asociaciją „Karo palikimo grėsmės prevencija“. „Mes esame tam, kad praeities pavojai netaptų šių dienų nelaimėmis. Vienas iš mūsų pagrindinių tikslų – informuoti visuomenę, siekiant išvengti skaudžių pasekmių, – sakė po visą Lietuvą važinėjančios asociacijos vadovas atsargos kapitonas Arūnas Janušonis. – Jokio skirtumo, ar antrokas, ar abiturientas – tai yra visiems svarbu. Vaikams skiriame daug dėmesio, nes jie viską liečia ir, Jungtinių Tautų statistikos duomenimis, nukenčia dažniausiai. Užsiėmimus vedame nemokamai arba už simbolinę kainą.“
Didžioji dalis – nevalyta
Beveik prieš ketverius metus dviejų ministrų parašais buvo patvirtintas įsakymas „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.
Programos tikslas – užtikrinti užterštų likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijų išvalymą, galutinis terminas yra numatomas 2020 m., tačiau atsižvelgiant į būtinybę jis gali būti pratęstas. Programos įgyvendinimas finansuojamas iš Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų biudžetų lėšų.
Žaliosios miškas yra valstybinis, jo plotas – 143 ha. Išminuotojai iki šiol yra išvalę tik kelias dešimtis hektarų, tad didžioji jo dalis tebėra nesaugi.
Jei radinys įtartinas
Primename, jog sprogmens ar į jį panašaus daikto radėjas turėtų jokiu būdu neliesti radinio, o radvietę pažymėti pagaliu, akmenų krūvele ar kuo nors kitu. Tai svarbu ne tik dėl to, kad niekas neužliptų, bet ir todėl, kad vėliau vietą būtų galima nesunkiai nurodyti ir padėti surasti specialiosioms tarnyboms.
Nuo radinio pasitraukus į saugią vietą būtina skambinti bendrosios pagalbos telefonu 112. Jei atvykę policininkai patvirtins faktą, jog tikrai aptiktas daiktas, panašus į sprogmenį, tada atvažiuos išminavimo specialistai ir radinį saugiai neutralizuos.
Vienoje aktualijų laidoje mūsų rajono Žaliosios miškas buvo įvardytas pavojingiausia civiliams prieinama vieta Lietuvoje. |
Šis „titulas“ suteiktas remiantis senbuviams, istorikams gerai žinomais faktais apie vietovės užteršimą sprogmenimis per Antrąjį pasaulinį karą ir dideliu žiniasklaidos dėmesiu pavojingiems radiniams miške. Tačiau apie galimą grėsmę informuojančių ženklų tėra tik liekanos.
Vietos gyventojams puikiai žinoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą Žaliosios miške buvo artilerijos ir aviacijos bombų, prieštankinių minų sandėliai. Nors jie sprogdinti, dalis sprogmenų, tikėtina, nuo karo iki šiol neliesti guli kur gulėję. Su televizijos kamera ir ieškikliu po mišką pasivaikščioję vyrai vos per keliolika minučių rado šį bei tą iš pavojingojo palikimo.
Kitas smalsuolis internete neseniai pasigyrė: „Kasinėjau šiame miške kelis kartus. Labai daug skeveldrų, šiaip visko radęs buvau, aišku, daugiausia sviediniai arba jų gilzės. Žinau tikslią vietą, kur 15 metrų spinduliu 16 nesprogusių sviedinių su sprogdikliais radau“, – teigė vyras, dėl jam vienam žinomų priežasčių ryžęsis rizikuoti savo gyvybe...
„Visi vietiniai žmonės puikiai žino, kad Žaliosios miške pilna sprogmenų. Į jį nerekomenduojama eiti nei grybauti, nei uogauti“, – išgirdome Klausučių seniūnijoje. Tačiau vos nuvažiavę netrukome miške rasti vietinį žmogų, atėjusį pasirinkti šakų.
Pokario vaikas, Žaliosios kaime gimęs ir augęs, čia garbaus amžiaus sulaukęs vyriškis sakė miške, net ir pačiuose tankumynuose, vaikštantis be baimės. Esą pavojinga būtų užlipti tik ant kokios pėstininkų minos, bet tokių, jo nuomone, Žaliosios miške nėra. „Ant prieštankinės minos gali šokinėti, nieko neatsitiks, – tvirtino vyras. – Bet jeigu tokią radęs pradėsi kokiu „kanabėku“ draskyti, tada jau gali būti bėdos, nuo trenksmo mina gali sprogti. Prieš kokius dešimt metų su talka sodinome eglaites. Tai, būdavo, kastuvą smeigi – ir čerkšteli... Kiek esu šovinių, kulkosvaidžio juostų radęs, sviedinių matydavau, duobutę prakasęs... Dabar į tą jau paaugusį eglynėlį einame grybauti. Ateina žmonių ir iš Rumokų kaimo.“
Vietinis gyventojas, paklaustas, kur pamiškėje būtų galima rasti ženklą „Minos“, paaiškino: „Prieš kelerius metus šitie ženklai buvo prie kiekvieno keliuko į mišką, nuo kelio jie buvo aiškiai matomi. Kai kur tų raudonų lentelių su užrašais buvo ir giliau miške. Dabar, ko gero, bus vaikai ženklus nulaupę. Kokie dveji treji metai tų užrašų aš jau nematau. Jeigu rasiu kur miške, pakelsiu, pritaisysiu, kad būtų matyti.“
Žaliosios mišką skersai išilgai išvaikščiojęs vyriškis patvirtino, kad jame yra tankių brūzgynų, kurie neliesti nei išminuotojų, nei juolab miško darbininkų. „Esu kalbėjęs su išminuotojais. Jie sakė, jog išvalyti tegul ir nedidelį plotelį užtrunka gana ilgai, kelias dienas“, – pasakojo kaimo senbuvis.
Vyras neslėpė, kad jo vaikystėje šoviniai, susirasti miške, buvo „perdirbami“ visokioms berniukų reikmėms. Gerai, jog laimingai.
Šiais laikais pačius didžiausius smalsuolius ar atsitiktinai sprogmenį radusius žmones nuo nelaimių, kurios gresia knebinėjant karo palikimą, siekiama apsaugoti skleidžiant informaciją. Valdžios lygiu tą daryti turi Savivaldybės administracija. Civilinės saugos specialisto viena iš funkcijų – šviesti žmones, aiškinant, ką jie turėtų daryti radę sprogmenį arba daiktą, panašų į jį, taip pat supažindinti su pagrindiniais ženklais, kuriais ženklinami nesprogusiais šaudmenimis užteršti žemės plotai. Iš vietinių žmonių išgirdome, kad Klausučiuose, Žaliojoje „brošiūrėles dalijo seniai, gal prieš trejus metus“.
Ženklus, kuriais žymimi nesprogusiais šaudmenimis užteršti žemės plotai, Savivaldybės interneto svetainėje radome nesunkiai, o kol aptikome pamiškėje, teko gerokai pasidairyti.
Ženklus, kuriais žymimi nesprogusiais šaudmenimis užteršti žemės plotai, Savivaldybės interneto svetainėje radome nesunkiai, o kol aptikome pamiškėje, teko gerokai pasidairyti. Ir radome tikrai tik todėl, kad aiškiai žinojome, ko ieškome: aplaužytas ženklas „žiūrėjo“ ne į pagrindinį kelią, o į miško gilumą, pravažiuojančiajam „nelįsdamas“ į akis. Matyt, mūsų būta akylesnių, nes pernai vasarą miške filmavę žurnalistai sakė nematę nė vieno perspėjimo apie sprogmenis. O juk pro Žaliosios mišką eina judrus kelias, kuriuo važiuoja ne tik vietiniai, bet ir mūsų krašto nepažįstantys, apie karo „palikimą“ nežinantys žmonės, kuriuos, sumaniusius stabtelėti miške, apie sprogmenis turėtų perspėti užrašai.
Savo paslaugas šioje srityje siūlo ir patyrę profesionalai – Lietuvos kariuomenės atsargos išminuotojai, susibūrę į asociaciją „Karo palikimo grėsmės prevencija“. „Mes esame tam, kad praeities pavojai netaptų šių dienų nelaimėmis. Vienas iš mūsų pagrindinių tikslų – informuoti visuomenę, siekiant išvengti skaudžių pasekmių, – sakė po visą Lietuvą važinėjančios asociacijos vadovas atsargos kapitonas Arūnas Janušonis. – Jokio skirtumo, ar antrokas, ar abiturientas – tai yra visiems svarbu. Vaikams skiriame daug dėmesio, nes jie viską liečia ir, Jungtinių Tautų statistikos duomenimis, nukenčia dažniausiai. Užsiėmimus vedame nemokamai arba už simbolinę kainą.“
Beveik prieš ketverius metus dviejų ministrų parašais buvo patvirtintas įsakymas „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.
Programos tikslas – užtikrinti užterštų likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijų išvalymą, galutinis terminas yra numatomas 2020 m., tačiau atsižvelgiant į būtinybę jis gali būti pratęstas. Programos įgyvendinimas finansuojamas iš Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų biudžetų lėšų.
Žaliosios miškas yra valstybinis, jo plotas – 143 ha. Išminuotojai iki šiol yra išvalę tik kelias dešimtis hektarų, tad didžioji jo dalis tebėra nesaugi.
Primename, jog sprogmens ar į jį panašaus daikto radėjas turėtų jokiu būdu neliesti radinio, o radvietę pažymėti pagaliu, akmenų krūvele ar kuo nors kitu. Tai svarbu ne tik dėl to, kad niekas neužliptų, bet ir todėl, kad vėliau vietą būtų galima nesunkiai nurodyti ir padėti surasti specialiosioms tarnyboms.
Nuo radinio pasitraukus į saugią vietą būtina skambinti bendrosios pagalbos telefonu 112. Jei atvykę policininkai patvirtins faktą, jog tikrai aptiktas daiktas, panašus į sprogmenį, tada atvažiuos išminavimo specialistai ir radinį saugiai neutralizuos.
Publikuota: 2017-05-15 15:32:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|