|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Miške prie Vartelių kaimo kerojanti liepa – įspūdingos išvaizdos. Bukas (nuotr. kairėje) bus jau antras Paežerių dvaro parke valstybės saugomas medis.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškio rajone valstybės saugomų medžių – jau nebe penki, o septyni. Specialistai teigia, jog tarp jų yra ir tokių, kurie gali drąsiai pretenduoti ir į gražiausius visos Lietuvos medžius.
Išsiskiria iš kitų
Balandžio mėnesį Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas papildytas 34 objektais ir iš viso sąraše jų dabar jau yra 668. Pačią gausiausią grupę sudaro botaniniai objektai, t. y. medžiai, jų grupės ar net parkai.
Tarp naujųjų saugomais paskelbtų objektų taip pat daugiausia – medžiai, išsiskiriantys iš kitų savo giminaičių matmenimis (apimtimi, aukščiu), amžiumi, retumu, ypatinga forma ar kitais parametrais.
Du ypatingi medžiai, šiemet paskelbti saugotinais, auga ir Vilkaviškio rajone. Tai – Gražiškių seniūnijoje, Vartelių kaime, kerojanti įdomios formos liepa ir Paežerių dvaro parke vešantis bukas.
„Atrado“ netyčia
„Santakoje“ rašėme, kaip prieš keletą metų bevaikščiodamas po mišką jo tankiuose sąžalynuose besislėpusią įspūdingą mažalapę liepą „atrado“ eigulys Algis Dubickas. Jis su vietiniu gamtos mėgėju Petru Čirvinsku ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti liepos aplinką, išvalyti brūzgynus.
Apie gražų medį buvo pranešta ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Jį apžiūrėję specialistai pripažino, jog liepa turi būti įtraukta į valstybės saugomų botaninių objektų sąrašą.
Medis išsiskiria savo plačiu kamienu ir įdomiai susiformavusiomis, neįprastomis stipriomis apatinėmis kamieninėmis šakomis. Liepos apimtis 1, 3 metro aukštyje yra 5, 60 m, aukštis – beveik 24 m.
– Pagal visus kriterijus liepa tikrai atitinka saugomo medžio statusą. Bet yra ir kiti dalykai – tik pažiūrėkite, kokia ji gražuolė. Tai – jau nepamatuojami, subjektyvūs kriterijai, – aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas.
Vienoje vietoje – du
Antrasis šiemet paskelbtas saugotinas medis, kaip minėta, auga Paežerių dvaro parke. Ten pat, vos už keliasdešimties metrų, žaliuoja ir jau nuo pernai valstybės saugomas Paežerių dvaro ąžuolas, taigi gamtą mylintys lankytojai galės apžiūrėti ir informacinėse lentelėse pasiskaityti net apie du vertingus medžius.
Buko apimtis 1, 3 m aukštyje yra 4, 35 metro, aukštis – 39 metrai. Taigi jis aukštesnis ir už senąjį ąžuolą, kuris į viršų stiebiasi 30 metrų.
Tarp valstybės saugomos augmenijos Lietuvoje bukų yra tik du. Be mūsiškio, dar vienas auga Žemaitijoje (Birškaus bukas). Galima palyginti: ąžuolų Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše yra net 265.
G. Mikalauskas kalbėjo, jog taip yra todėl, kad ąžuolai, liepos mūsų krašte apskritai yra populiaresni medžiai, labiau traukia lietuvio akis.
– Juk mes apie išskirtinius medžius dažniausiai sužinome tada, kai kas nors pamato ką nors gražaus ir mus apie tai informuoja, o į retesnius medžius žmonės paprastai atkreipia mažiau dėmesio, – aiškino G. Mikalauskas.
Visuomenės žiniai
Anot VSTT darbuotojo, prie visų naujųjų valstybės saugomų gamtos objektų taip pat bus pastatyti informaciniai ženklai – betoniniai stulpeliai su lentele ir aprašymu. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, padėti žmonėms pamatyti retesnę, įdomesnę augmeniją.
Esant reikalui, saugomi medžiai bus aptvarkyti, apgenėti ir sutvirtinti specialistų. Prie Paežerių dvaro parko buko planuojama padirbėti dar šiemet. Apžiūrėjus matyti, jog gali atskilti viena stambiausių kamieninių medžio šakų, kurios „pažastyje“ yra skilimas. Taigi atvykę arboristai įvertins medžio būklę ir nuspręs, kaip jam padėti.
Tokių pat priemonių buvo imtasi ir su pernai paskelbtais penkiais mūsų rajono valstybės saugomais medžiais. Privažiavimai prie jų pažymėti rodyklėmis, greta pastatytos informacinės lentelės, kai kurių medžių vainikai palengvinti, sutvirtintos šakos ir kt.
Ypač retos išvaizdos
Ypač daug pernai buvo padirbėta prie išskirtinai gražaus Dabulevičių maumedžio. Jo pažeme ir net visai ant žemės įspūdingai išsirangiusias šakas arboristai įtvirtino keliomis dešimtimis atramų taip, kad šakos nelūžtų, negulėtų ant žemės ir nepūtų.
Kybartų seniūnijoje, Daugėlaičių kaime, augantis maumedis yra tik 14 metrų aukščio, mat iš tiesų jis daugiau „šliaužia“ horizontaliai. Beje, aukščiausias visos Lietuvos medis taip pat yra maumedis – tai Prienų savivaldybėje žaliuojantis Degsnės maumedis. Jis siekia daugiau nei 46 metrus aukščio, tad mūsiškiui ūgiu į jį nesilygiuoti. Tačiau grožiu, anot G. Mikalausko, Dabulevičių maumedis gali drąsiai varžytis ne tik su šiuo jam giminingu medžiu, bet ir su visais Lietuvos medžiais.
– Šiuo metu kaip tik siūlomi pretendentai į gražiausią Lietuvos medį, tad, mano manymu, šį ypač retos išvaizdos maumedį drąsiai galima siūlyti tarp pačių gražiausių, – kalbėjo VSST specialistas.
Vilkaviškio rajone valstybės saugomų medžių – jau nebe penki, o septyni. Specialistai teigia, jog tarp jų yra ir tokių, kurie gali drąsiai pretenduoti ir į gražiausius visos Lietuvos medžius. |
Balandžio mėnesį Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas papildytas 34 objektais ir iš viso sąraše jų dabar jau yra 668. Pačią gausiausią grupę sudaro botaniniai objektai, t. y. medžiai, jų grupės ar net parkai.
Tarp naujųjų saugomais paskelbtų objektų taip pat daugiausia – medžiai, išsiskiriantys iš kitų savo giminaičių matmenimis (apimtimi, aukščiu), amžiumi, retumu, ypatinga forma ar kitais parametrais.
Du ypatingi medžiai, šiemet paskelbti saugotinais, auga ir Vilkaviškio rajone. Tai – Gražiškių seniūnijoje, Vartelių kaime, kerojanti įdomios formos liepa ir Paežerių dvaro parke vešantis bukas.
„Santakoje“ rašėme, kaip prieš keletą metų bevaikščiodamas po mišką jo tankiuose sąžalynuose besislėpusią įspūdingą mažalapę liepą „atrado“ eigulys Algis Dubickas. Jis su vietiniu gamtos mėgėju Petru Čirvinsku ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti liepos aplinką, išvalyti brūzgynus.
Apie gražų medį buvo pranešta ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Jį apžiūrėję specialistai pripažino, jog liepa turi būti įtraukta į valstybės saugomų botaninių objektų sąrašą.
Medis išsiskiria savo plačiu kamienu ir įdomiai susiformavusiomis, neįprastomis stipriomis apatinėmis kamieninėmis šakomis. Liepos apimtis 1, 3 metro aukštyje yra 5, 60 m, aukštis – beveik 24 m.
– Pagal visus kriterijus liepa tikrai atitinka saugomo medžio statusą. Bet yra ir kiti dalykai – tik pažiūrėkite, kokia ji gražuolė. Tai – jau nepamatuojami, subjektyvūs kriterijai, – aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Mikalauskas.
Antrasis šiemet paskelbtas saugotinas medis, kaip minėta, auga Paežerių dvaro parke. Ten pat, vos už keliasdešimties metrų, žaliuoja ir jau nuo pernai valstybės saugomas Paežerių dvaro ąžuolas, taigi gamtą mylintys lankytojai galės apžiūrėti ir informacinėse lentelėse pasiskaityti net apie du vertingus medžius.
Buko apimtis 1, 3 m aukštyje yra 4, 35 metro, aukštis – 39 metrai. Taigi jis aukštesnis ir už senąjį ąžuolą, kuris į viršų stiebiasi 30 metrų.
Tarp valstybės saugomos augmenijos Lietuvoje bukų yra tik du. Be mūsiškio, dar vienas auga Žemaitijoje (Birškaus bukas). Galima palyginti: ąžuolų Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše yra net 265.
G. Mikalauskas kalbėjo, jog taip yra todėl, kad ąžuolai, liepos mūsų krašte apskritai yra populiaresni medžiai, labiau traukia lietuvio akis.
– Juk mes apie išskirtinius medžius dažniausiai sužinome tada, kai kas nors pamato ką nors gražaus ir mus apie tai informuoja, o į retesnius medžius žmonės paprastai atkreipia mažiau dėmesio, – aiškino G. Mikalauskas.
Anot VSTT darbuotojo, prie visų naujųjų valstybės saugomų gamtos objektų taip pat bus pastatyti informaciniai ženklai – betoniniai stulpeliai su lentele ir aprašymu. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, padėti žmonėms pamatyti retesnę, įdomesnę augmeniją.
Esant reikalui, saugomi medžiai bus aptvarkyti, apgenėti ir sutvirtinti specialistų. Prie Paežerių dvaro parko buko planuojama padirbėti dar šiemet. Apžiūrėjus matyti, jog gali atskilti viena stambiausių kamieninių medžio šakų, kurios „pažastyje“ yra skilimas. Taigi atvykę arboristai įvertins medžio būklę ir nuspręs, kaip jam padėti.
Tokių pat priemonių buvo imtasi ir su pernai paskelbtais penkiais mūsų rajono valstybės saugomais medžiais. Privažiavimai prie jų pažymėti rodyklėmis, greta pastatytos informacinės lentelės, kai kurių medžių vainikai palengvinti, sutvirtintos šakos ir kt.
Ypač daug pernai buvo padirbėta prie išskirtinai gražaus Dabulevičių maumedžio. Jo pažeme ir net visai ant žemės įspūdingai išsirangiusias šakas arboristai įtvirtino keliomis dešimtimis atramų taip, kad šakos nelūžtų, negulėtų ant žemės ir nepūtų.
Kybartų seniūnijoje, Daugėlaičių kaime, augantis maumedis yra tik 14 metrų aukščio, mat iš tiesų jis daugiau „šliaužia“ horizontaliai. Beje, aukščiausias visos Lietuvos medis taip pat yra maumedis – tai Prienų savivaldybėje žaliuojantis Degsnės maumedis. Jis siekia daugiau nei 46 metrus aukščio, tad mūsiškiui ūgiu į jį nesilygiuoti. Tačiau grožiu, anot G. Mikalausko, Dabulevičių maumedis gali drąsiai varžytis ne tik su šiuo jam giminingu medžiu, bet ir su visais Lietuvos medžiais.
– Šiuo metu kaip tik siūlomi pretendentai į gražiausią Lietuvos medį, tad, mano manymu, šį ypač retos išvaizdos maumedį drąsiai galima siūlyti tarp pačių gražiausių, – kalbėjo VSST specialistas.
Galerija: Saugomi medžiai
Publikuota: 2017-05-23 16:27:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|