|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimas
Renata VITKAUSKIENĖ
Anoniminių alkoholikų (AA) grupė „Aušra“ Vilkaviškyje suskaičiavo 22 gyvavimo metus. Nuo pat įkūrimo iki šios dienos „Aušros“ susirinkimus tebelanko keli grupės senbuviai. Į savigalbos grupę einantieji jau daug metų teigia, kad ir iš naujokų vis dar išgirsta sau reikšmingų dalykų. „Šita grupė mums yra tarsi dvasinio tobulėjimo mokykla. Kalbame ne apie gėrimą – kalbamės apie santykius ir kaip juos palaikyti, apie nuolankumą, pakantumą, atleidimą, puikybę, egocentrizmą ir kt. Mes suvokiame, jog kažkada mūsų polinkis į alkoholį susiformavo dėl negebėjimo pritapti prie aplinkos, dėl nepasitikėjimo savimi ir žemos savivertės“, – teigia grupės nariai. 2016-ieji „Aušrai“ buvo išskirtiniai tuo, kad į grupę atėjo daug jaunų narių. Atėjo žmonių, kurie dėl alkoholizmo nebegali tinkamai rūpintis savo šeima, vaikais. Šie žmonės į grupę ėjo skatinami kitų, tačiau „prigijo“. Lygiai taip pat AA grupėje pritampa ir kai kurie valdiškų instancijų atsiųsti asmenys. Savigalbos grupės senbuviai, sąmoningos blaivybės metus skaičiuojantys dešimtmečiais, net ir į tokį, sakytum, prievartinį „atvesdinimą“ į AA žiūri palankiai. „Bet kokius variantus reikia išmėginti“, – yra įsitikinę „Aušros“ nariai. Šitą nuostatą patvirtina jų pačių matytos situacijos, kai ne savo, o sutuoktinių, vaikų, giminių didelėmis pastangomis į savigalbos grupę prišnekinti alkoholikai joje pritampa, galiausiai džiaugiasi atradę AA ir stengiasi keistis. Praeitais metais Vilkaviškio grupę aktyviai lankė apie pusšimtis narių (70 proc. vyrų ir 30 proc. moterų), dar gera dešimtis ateidavo epizodiškai. Į susirinkimus žmonės susirenka sekmadieniais ir trečiadieniais. Minėtomis dienomis, 19 val., „Aušra“ renkasi Vilkaviškyje, Gedimino g. 19. Į AA susirinkimus atvažiuoja ir kelių kaimų gyventojai. Mūsų rajone AA grupės dar veikia ir Pilviškiuose, Kybartuose, o kiek tolėliau regione – Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Šakiuose. Vadinamąjį kodavimąsi nuo alkoholio suvaldžiusieji priklausomybę laiko lengviausiu ir neefektyviu būdu, pinigų mėtymu, nors nepuola atkalbinėti pasiryžusiųjų „užsikoduoti“. Kovojantieji savo asmeninę kovą su bet kokia priklausomybe, nebūtinai tik nuo alkoholio, laikosi vienos dienos metodo: stengtis šiandien nugyventi blaiviai, šiandien neprisėsti prie azartinių lošimų, šiandien nežiūrėti pornografijos, šiandien nevalgyti saldumynų ir pan. Mat visų priklausomybių vidinis mechanizmas yra tas pats. Blaivų gyvenimą sąmoningai pasirinkusio alkoholiko niekas „neapdraudžia“ nuo atkryčio, jo tikimybė visada išlieka. Po trijų blaivybės savaičių žmogų pradeda kamuoti nerimas, imamas jausti alkoholio poreikis, ištinka vadinamosios „sausos pagirios“, kai alkoholikas yra blaivus, bet vis tiek jaučia pagirias. Tai vyksta dėl tam tikrų fiziologinių procesų organizme. Po trijų mėnesių kyla jau psichologinės kilmės „pagunda“ pakelti taurelę. Kelis mėnesius blaiviai pragyvenęs žmogus samprotauja taip: „Šeimoje situacija tvarkosi, darbe – taip pat, sveikata pagerėjo, tai gal aš dar ne alkoholikas ir galiu išgerti?“ Po trijų mėnesių blaivybės apimanti euforija labai suklaidina, tad AA naujokams ypač praverčia geranoriškas pasidalijimas patirtimi. Jo prireikia net ir po tikrai ilgo blaivybės periodo. „Apie alkoholizmą galima pasakyti ir taip: metus, penkerius ar penkiolika aš išbūsiu „sausas“ – jokio skirtumo. Kol būsiu gyvas, mano alkoholizmas – tai „laimė“, kuri visada su manimi“, – liudijo vyras, pasivadinęs „vienu iš tų nevykėlių AA Dvylikos žingsnių programos sūnų“. Vyriškis klaidingai galvojo, jog tarp jo ir alkoholio „įmanoma kompromiso politika ir taikus sugyvenimas“. „Įsivaizdavau, kad išėjęs Dvylikos žingsnių programos kursą aš pasveikau, kad jau nebe alkoholikas, o normalus, negeriantis žmogus, kuriam, esant reikalui, niekas netrukdo išgerti. Kur tau... – išgyvenimais dalijosi po truputį svaigalų vėl pabandęs ragauti vyras. – Organizmo reakcija į minimalią alkoholio dozę buvo kaip per giliausią užgėrimą – tą konstatavau, tačiau elementarios išvados, jog procesas jau prasidėjo, padaryti nepajėgiau – sąmonė jau buvo užblokuota.“ Nuo alkoholio priklausomiems asmenims draudimai dažniausiai sukelia atvirkštinę reakciją. Grupėje dalijamasi patirtimi, kad blaiviai gyvenančiam alkoholikui pavojinga vartoti raminamųjų, mat šie medikamentai ir kitos psichotropinės medžiagos priklausomybės situacijoje prilygsta alkoholiui. Taip pat būtina rūpintis išsaugoti pusiausvyrą, stengtis nepersitempti nei fiziškai, nei psichiškai. „Nebūk pavargęs, alkanas, piktas ir vienišas“, – tai viena iš taisyklių, kuri padeda išvengti atkryčio. Kai užvaldo stiprus noras išgerti, alkoholikui labai naudinga su kuo nors pasikalbėti apie savijautą, tegul tik telefonu – tai irgi gali padėti. Dabartinės valdžios naujausi planai įvairiomis priemonėmis riboti alkoholio vartojimą nuo alkoholio priklausomiems asmenims kelia tik šypseną: ligos draudimais nesustabdysi. Draudimų efektas būtų labai laikinas ir absoliučiai neveiksmingas. Sąmoningą pasirinkimą „gerti ar negerti“ turi padaryti pats žmogus. Be alkoholio jis gyvens tik tada, kai to tikrai norės, neturės išankstinių neigiamų nuostatų, jog jam nepasiseks gyventi blaiviai. Anot AA narių, reikėtų, kad lengvai pasiekiama taptų „Minesotos“ programa. Dėl to vertėtų steigti daugiau psichosocialinio gydymo skyrių, kuriuose remiamasi minėtos programos modeliu. Priminsime, jog „Minesotos“ programa – tai įvairiapusis ir intensyvus 28 dienų stacionarinis anoniminis psichosocialinis gydymas, vienu metu nukreiptas į visus priklausomybės aspektus: fiziologinius, psichologinius, moralinius ir socialinius. Alkoholikui, pasiryžusiam gydytis pagal „Minesotos“ programą, gana dažnai pirmiausia būna reikalinga detoksikacija po ilgalaikio alkoholio vartojimo. „Apie kokią pagalbą priklausomiems asmenims galima kalbėti, jei, pavyzdžiui, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre yra dvylika valdiškų lovų. Į tas pačias dvylika prašomės dar ir mes, vilkaviškiečiai, atvyksta žmonių iš aplinkinių vietovių, pavyzdžiui, iš Kazlų Rūdos. Štai tokiems dalykams reikia dėmesio ir pastangų“, – kalbėjo vilkaviškietis. Vyras džiaugėsi tuo, kad Vilkaviškyje kam reikia, tas jau žino ir suranda AA. Apie galimybes kreiptis į savigalbos grupes skelbiama spaudoje, į jas žmones nukreipia asociacija „Keisk požiūrį“, medikai, dvasininkai. Tačiau ir AA, ir asociacija veikia tik pačių priklausomų asmenų ir aktyvių visuomenininkų pastangomis bei iniciatyva. „Valstybės lygiu tik draudimai ant galvų krinta, efektyvus visuomenės švietimas praktiškai nevyksta“, – sako priklausomybės nuo alkoholio visas stadijas pažinę ir sėkmingai su šita savo liga susitvarkantys asmenys. Kita vertus, bendros problemos – alkoholizmo – siejami žmonės jaučiasi vieni kitus geriau suprantantys, nei tai pavyksta, pavyzdžiui, psichologams ar psichoterapeutams. Ir niekada negali žinoti, kada priklausomybės užvaldyto žmogaus mintyse iškils kažkur kažkada išgirsta žinia apie blaivaus gyvenimo galimybę lankantis Anoniminių alkoholikų savigalbos grupėje... Publikuota: 2017-05-30 09:41:43 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senąjį sodą papuošusios sūpynės – dovana miestui * Kapinių prižiūrėtojai darbo turi ne tik prieš Vėlines * Verslo kryptį padiktavo gyvenimo būdas Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|