„Santaka“ / Kodėl svarbu žinoti, kiek maiste yra druskos ? / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Kodėl svarbu žinoti, kiek maiste yra druskos ?


Sakoma, kad reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum. Jei laikytumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų dėl druskos suvartojimo, žmogų pažinti užtruktų beveik 9 metus. Deja, dauguma pasaulio ir Europos šalių šiandien kalba apie per gausų druskos vartojimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio ir tai atitinka 5 g druskos. Vidutiniškai 95 procentus natrio suvartojame valgydami druską. Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių druskos suvartojama 8-12 g. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013-2014 metais atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad tik 41, 5 procentų Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada, net neragaudami, maistą papildomai sūdo net 6, 8 procentai.

Per gausus natrio vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o pastarasis – su didėjančia kraujotakos sistemos ir inkstų ligų rizika. Tarp didelio suvartojamo natrio kiekio ir kraujospūdžio yra aiškus ryšys, taip pat įrodyta, kad, sumažinus natrio suvartojimą, kraujospūdis mažėja. Daugėjant lėtinių neinfekcinių ligų mažėja gyvenimo trukmė, prastėja gyvenimo kokybė; valstybėms tai reiškia ir darbo jėgos trūkumą bei didžiules sveikatos priežiūros išlaidas. Sumažinti suvartojamos druskos kiekį siekia dauguma šalių.


Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) 2012-2013 m. vykdė „Druskos vartojimo mažinimo“ projektą. Vieni iš pagrindinių projekto tikslų buvo išsiaiškinti druskos kiekį pagrindiniuose maisto produktuose ir viešinant šią informaciją atkreipti vartotojų, specialistų ir politikų dėmesį į problemą, tuo pačiu skatinti maisto pramonę gaminti produktus su mažesniu druskos kiekiu. Projekto vykdymo metu buvo išanalizuota per 800 NMVRVI laboratorijose 2010-2012 m. atliktų druskos kiekio tyrimų skirtingose produktų grupėse, o šiemet tokia analizė buvo pakartota, įvertinti 2015-2016 m. atlikti tyrimai, kurie bus pristatyti visuomenei.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto, šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t. y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais (pvz., duona). Palaipsniui mažindami suvartojamos druskos kiekį, mes greitai priprasime prie mažiau sūraus maisto. Vartotojai taip pat skatinami skaityti parduodamų maisto produktų etiketes – fasuotų maisto produktų ženklinime privaloma nurodyti druskos kiekį (jis pateikiamas 100 g, skysčiams – 100 ml produkto).


Maisto produktų gamintojai raginami keisti maisto produktų sudėtį (reformuliuoti), kad juose būtų mažiau druskos, cukraus ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų). Tai vienas iš efektyviausių būdų, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.





Publikuota: 2017-06-05 08:34:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai