|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2017-06-05 16:35
Rūmų kieme smagiai šėlo šokėjai.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Po to, kai į renginį suvažiavusius žmones pasveikino Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė bei šventės iniciatorė, muziejininkė edukatorė Aušra Mickevičienė, į sceną vieni po kitų ėmė lipti įvairūs atlikėjai. Kaip žinia, šiais metais Paežeriai buvo paskelbti mažąja Lietuvos kultūros sostine. Tad į šventę nuspręsta pakviesti ir atstovus iš kitų šių metų mažųjų kultūros sostinių. Iš Punios, Labanoro, Palūšės ir Ukrinų atvykę svečiai į Suvalkiją atvežė ir po dalelę savo krašto kultūros – kas šokių, kas dainų ar pasakų, o kas ir savo amatą pristatė. Be abejo, atvykti nepasididžiavę dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai mūsų krašto žmones taip pat kvietė apsilankyti jų mažosiose kultūros sostinėse, įvertinti tų regionų grožį ir kultūrą. Pakoncertuoti į Paežerius atvyko ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinių šokių ansamblis „Ave Vita“, net iš Krasnoznamensko (Lazdynų) rajono atvažiavo Dobrovolsko (Pilkalnio) vaikų lietuvių folkloro ansamblis „Malūnėlis“. Nuotaiką šventės dalyviams skaidrino ir vietiniai atlikėjai: Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblis „Lankupa“, liaudiškų šokių kolektyvas „Lelija“, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro tautinių šokių studija „Vyželė“ bei muzikos mokyklos kanklininkės. Na, o atokiau nuo visų artistų šurmuliavo amatininkai, bendruomenių atstovai ir jų verslų pažiūrėti, gabumų įvertinti ir galbūt ką įdomesnio įsigyti atkeliavę žmonės. Amatų kieme galėjai pamatyti, kaip audžiamos juostos, vejamos virvės, liejamos žvakės, kaip iš laikraščių galima nusipinti krepšį, kaip kalviai karštą geležį kala, batsiuvys siuva šlepetes. Ypač gausiai į amatų šventę šiemet susirinkę keramikai prisivežė gausybę molio vazų, puodelių, angelų, švilpynių ir kitų įvairiausių dirbinių. Kaip ir visuomet, netrūko rankdarbių, mezginių, nėrinių, o romantiškai nusiteikusieji galėjo įsigyti netgi vėjyje linguojančią sapnų gaudyklę. Netrūko ir bitininkų: jie ne tik prekiavo įvairiausiomis gėrybėmis iš bičių produktų, bet atgabeno parodyti ir bitininkystes priemonių, ir net imitacinį bičių avilį stikline sienele, per kurią buvo galima stebėti visą bitelių darbo procesą. Čia pat vaizdu ir kvapais viliojo maisto gaminiai: pagal senolių receptūrą kepta duonelė, pyragai, sūriai, kumpiai ir lašinukai. Smaližiams pardavėjai siūlė šakočio ar šimtalapio, o visas gėrybes galėjai užsigerti obuolių gira ar ekologiškų žolelių arbata. Viena didžiausių traukos vietų buvo dvaro virtuvė – medžių šakose linksmai kadaruojančios keptuvės liudijo ilgametę virėjų patirtį. Svečiai su malonumu ragavo bulvinių blynų, žuvienės, šiupininės sriubos, kugelio ar silkės su karštomis bulvėmis. Pavalgiusieji smalsiai žvalgėsi po „Rakandynę“, kur ant šiaudų kūlių riogsojo seni lygintuvai, geldos, kubilai, liktarnos, sviesto muštuviai ir kiti senoviniai įrankiai. Netoliese, dvaro ūkyje, žvingavo arklys, burkavo įdomiausių veislių balandžiai, kudakavo kuoduotos ir kitaip „mandros“ vištos. Taigi kas kuo norėjo, tuo ir užsiėmė. Vienus svečius keitė kiti, mat šventė Paežeriuose tęsėsi ilgai – nuo pietų iki paties vakaro. Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Sūduvių amatų šventė
Publikuota: 2017-06-05 16:35:11 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|