„Santaka“ / Finansinius įpročius keičia inovacijos / Technologijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Technologijos

Dalinkitės:  



Finansinius įpročius keičia inovacijos


Gyventojai palankiai vertina mūsų šalyje prieš pusmetį pradėjusias veikti bankinių atsiskaitymų naujoves.

Rudenį startavusiais bekontakčiais mokėjimais, leidžiančiais nedidele suma už prekes ir paslaugas atsiskaityti neįvedant PIN kodo, yra susidomėję ir nori juos išbandyti 52 proc. Lietuvos gyventojų. Tai parodė mokėjimų technologijų bendrovės „Visa“ užsakymu atliktas „TNS Sifo“ tyrimas.

Šio tyrimo duomenimis, apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai.

Domisi bekontakčiais atsiskaitymais

„Bekontakčių mokėjimų technologija yra išpopuliarėjusi visoje Europoje. Jos sėkmę patikrinome kitose šalyse, todėl matome palankų metą ją diegti Lietuvoje. NFC technologija pakeis ateities mokėjimus iš esmės, leisdama klientams atsiskaityti už prekes ir paslaugas mobiliaisiais telefonais, išmaniaisiais laikrodžiais, apyrankėmis ir kitais prietaisais“, – kalbėjo mokėjimų technologijų bendrovės „Visa“ atstovas Baltijos šalims Vesa Tukonen.



Lietuviai palankiau nei kaimynai latviai vertina ir bekontakčius atsiskaitymus. 43 proc. mūsų šalies gyventojų ir 37 proc. kaimynų teigiamai vertina bekontakčius atsiskaitymus. 52 proc. apklaustų lietuvių teigė vertinantys šio atsiskaitymo būdo operatyvumą, o 48 proc. – paprastumą.

Technologija garantuoja saugumą
Lyginant su kaimynais latviais, lietuviai kortelėmis atsiskaitinėja dažniau, taip pat dažniau naudojasi internetine bankininkyste.


Pusė (52 proc.) tyrimo dalyvių patvirtino besidomintys bekontakčiais atsiskaitymais ir išreiškė norą išbandyti šį atsiskaitymo būdą. Likusiems reikėtų papildomų paskatų tam, kad ryžtųsi technologiją išbandyti. 81 proc. respondentų norėtų būti tikri dėl technologijos saugumo. 79 proc. jaustųsi paskatinti, jei kortelė suteiktų papildomos naudos ar nuolaidų, 72 proc. – jei galėtų naudotis atskiromis eilėmis prekybos vietose. 73 proc. apklaustųjų teigė laukiantys, kol išsiplės bekontakčius mokėjimus priimančių skaitytuvų tinklas. 70 proc. respondentų teigė norintys sužinoti daugiau informacijos apie naująjį atsiskaitymo būdą.



„Kiekviena technologinė naujovė ne tik bankininkystėje, bet ir kitose verslo srityse pradžioje apauga mitais ir nepagrįstais nuogąstavimais. Nenuostabu, kad ir naujasis atsikaitymo būdas vartotojams kelia daug klausimų. Mūsų patirtis rodo, kad žmonės, gavę atsakymus į rūpimus klausimus ir patys pabandę bekontakčius atsiskaitymus, šį atsiskaitymo būdą įvertina teigiamai“, – sakė V. Tukonen.

NFC atsikaitymų tinklas sparčiai plečiasi

Pagal galiojančius tarptautinius reikalavimus, iki 2020 metų visi mokėjimo kortelių skaitytuvai turės priimti bekontakčius atsiskaitymus. Šiuo metu šis tinklas Lietuvoje sparčiai plečiamas. Bekontaktėmis kortelėmis galima atsiskaityti oro uostuose, bemuitės prekybos (angl. k. duty free) vietose, daugelyje didžiųjų prekybos tinklų, degalinių, spaudos kioskų. Kiekvieną mėnesį vis daugiau kavinių, restoranų, gydymo įstaigų, grožio salonų, drabužių, avalynės, buities prekių parduotuvių ir kitų verslų pradeda naudoti bekontakčius atsiskaitymus.

„Lietuviai jau turėjo progų išbandyti bekontakčius atsiskaitymus keliaudami, naudodamiesi užsienio bankų paslaugomis. Technologijų entuziastai buvo pirmieji, įsigiję bekontaktes korteles ir jomis sėkmingai naudojasi jau dabar”, – sakė V. Tukonen.



Atliktas tyrimas parodė, kad 92 proc. gyventojų Lietuvoje veikiančiuose bankuose turi debetines mokėjimo korteles ir jomis naudojasi išsiimdami pinigus bankomatuose bei atlikdami kasdienius finansinius atsiskaitymus.

Lyginant su kaimynais latviais, lietuviai kortelėmis atsiskaitinėja dažniau, taip pat dažniau naudojasi internetine bankininkyste. Po 88 proc. lietuvių ir latvių mokėjimo korteles naudoja atlikdami kasdienes finansines operacijas, po 77 proc. – išsiimdami grynuosius iš bankomatų. Tačiau pirkdami internetu lietuviai aktyvesni – 76 proc. mūsų šalies respondentų perka internetu, o tarp kaimynų latvių šis procentas mažesnis ir siekia 59 proc.



Publikuota: 2017-06-23 11:16:05

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai