|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-07-07 16:49
|
|
|
Alvitiečių parengtoje kompozicijoje skambėjo K. Bradūno poezija ir muzika.
Autorės nuotr.
Laima VABALIENĖ
„Ačiū programos sumanytojams ir atlikėjams. Tai labai didelė dovana“, – taip Elena Bradūnaitė-Aglinskienė dėkojo visiems poeto Kazio Bradūno šimtmečio minėjimą jo tėviškėje surengusiems ir jame dalyvavusiems.
Prie tėviškės koplytstulpio
Pasak poeto dukros, K. Bradūno šimtmetis – proga švęsti kone kasdien. Bet mieliausia važiuoti į Vilkaviškį, lankyti vietas, kurios tėveliui buvo šventos, kur pagrindinis jo numylėtos žemės grumstelis – Kiršai. Tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990-ųjų rugpjūtį, susiruošę į Lietuvą Bradūnai pirmiausia aplankė ne Vilnių, o atvažiavo čia, į Kiršus. „Kažkas papjaustė lašinių, davė duonos... Tai buvo pirma mūsų gegužinė Lietuvoje. Jaučiu, kad ji vis dar tęsiasi“, – stovėdama K. Bradūno tėviškės medžių paunksmėje prisiminimais dalijosi E. Bradūnaitė-Aglinskienė.
O ta besitęsianti gegužinė – tai Alvito žmonių – kultūros darbuotojų, bendruomenės, seniūnijos – Bradūnynėje surengti poezijos skaitymai „Šimtas eilių – šimtas žiedų“.
Pagrindinė renginio organizatorės kultūrinio darbo vadybininkės Angelės Blažaidienės mintis – perskaityti 100 eilėraščių ir nupinti vainiką iš 100 žiedų, kurie simbolizuotų poeto šimtmetį, – buvo išpildyta su kaupu. Alvitiečių literatūrinėje-muzikinėje kompozicijoje buvo skaitomi paties sukaktuvininko eilėraščiai, skambėjo muzika ir dainos, kai kurie liaudies dainomis virtę K. Bradūno tekstai.
Eilėraščių šimtuką savo kūryba papildė rajono literatai ir kiti renginio dalyviai, deklamuodami ar paskaitydami savo mėgstamiausių eilių. Prie K. Bradūno tėviškės koplytstulpio stilizuota suvalkietiška stuba virtusioje erdvėje stovėjo netgi senoviška etažerė, iš kurios skaitymui galėjai pasirinkti eilėraščių knygų.
Kol vieni suko eilėraščių pynę ir dalijosi mintimis apie K. Bradūną, kiti žiedą prie žiedo dėjo pindami gėlių vainiką. Renginiui baigiantis juo buvo apjuostas poeto tėviškės koplytstulpis.
Paroda –
iki Šv. Onos
„Visos šios vietos man nuo vaikystės labai artimos. Viskas tėvelio apipasakota. Visi vietovardžiai girdėti: Virbalis, Kybartai, Boblaukis, Kiršai... Kiek jų yra įpinta į eilėraščius“, – prisiminimų giją, tą pačią dieną kiek anksčiau pradėtą Alvito bendruomenės namuose, Kiršuose toliau tęsė E. Bradūnaitė-Aglinskienė, į renginius šįkart atvažiavusi su savo dukra Vaiva.
Alvite Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus pristatė fotomenininkės Onos Pajedaitės parodą „Poetas sugrįžo į Lietuvą“ (bendruomenės namuose ji veiks iki Oninių), buvo parodytas Arvydo Reneckio sukurtas filmas „Kazys Bradūnas“. Kadrus nuotraukose ir kino juostoje papildė šiltas poeto dukros žodis ir anūkės Vaivos muzikavimas. Savo senelio K. Bradūno eilėraščius ji sakė geriau įsimenanti dainuodama. Kaip burtažodis lig sielos gelmių smelkėsi jos skaidrus balsas, dar labiau atskleisdamas K. Bradūno posmų gelmes. Bendruomenės namuose jaukumo nuoširdžiam bendravimui su viešniomis suteikė muziejininkė Aušra Mickevičienė, visus pavaišindama obuolių pyragu, kurio receptą yra gavusi iš K. Bradūno žmonos Kazimieros.
„Aš labai džiaugiuosi, kad taip gražiai mano tėvelį paminit. Ir mamytė būtų labai dėkinga. Jie abu iš šito krašto. Juos augino Pietų Lietuva. Mamytė – iš Keturvalakių, tėtė – iš Kiršų“, – dar tebeskamba E. Bradūnaitės-Aglinskienės žodžiai.
Projektą „Lietuva – širdy“
remia Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondas
„Ačiū programos sumanytojams ir atlikėjams. Tai labai didelė dovana“, – taip Elena Bradūnaitė-Aglinskienė dėkojo visiems poeto Kazio Bradūno šimtmečio minėjimą jo tėviškėje surengusiems ir jame dalyvavusiems. |
Pasak poeto dukros, K. Bradūno šimtmetis – proga švęsti kone kasdien. Bet mieliausia važiuoti į Vilkaviškį, lankyti vietas, kurios tėveliui buvo šventos, kur pagrindinis jo numylėtos žemės grumstelis – Kiršai. Tuoj po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990-ųjų rugpjūtį, susiruošę į Lietuvą Bradūnai pirmiausia aplankė ne Vilnių, o atvažiavo čia, į Kiršus. „Kažkas papjaustė lašinių, davė duonos... Tai buvo pirma mūsų gegužinė Lietuvoje. Jaučiu, kad ji vis dar tęsiasi“, – stovėdama K. Bradūno tėviškės medžių paunksmėje prisiminimais dalijosi E. Bradūnaitė-Aglinskienė.
O ta besitęsianti gegužinė – tai Alvito žmonių – kultūros darbuotojų, bendruomenės, seniūnijos – Bradūnynėje surengti poezijos skaitymai „Šimtas eilių – šimtas žiedų“.
Pagrindinė renginio organizatorės kultūrinio darbo vadybininkės Angelės Blažaidienės mintis – perskaityti 100 eilėraščių ir nupinti vainiką iš 100 žiedų, kurie simbolizuotų poeto šimtmetį, – buvo išpildyta su kaupu. Alvitiečių literatūrinėje-muzikinėje kompozicijoje buvo skaitomi paties sukaktuvininko eilėraščiai, skambėjo muzika ir dainos, kai kurie liaudies dainomis virtę K. Bradūno tekstai.
Eilėraščių šimtuką savo kūryba papildė rajono literatai ir kiti renginio dalyviai, deklamuodami ar paskaitydami savo mėgstamiausių eilių. Prie K. Bradūno tėviškės koplytstulpio stilizuota suvalkietiška stuba virtusioje erdvėje stovėjo netgi senoviška etažerė, iš kurios skaitymui galėjai pasirinkti eilėraščių knygų.
Kol vieni suko eilėraščių pynę ir dalijosi mintimis apie K. Bradūną, kiti žiedą prie žiedo dėjo pindami gėlių vainiką. Renginiui baigiantis juo buvo apjuostas poeto tėviškės koplytstulpis.
„Visos šios vietos man nuo vaikystės labai artimos. Viskas tėvelio apipasakota. Visi vietovardžiai girdėti: Virbalis, Kybartai, Boblaukis, Kiršai... Kiek jų yra įpinta į eilėraščius“, – prisiminimų giją, tą pačią dieną kiek anksčiau pradėtą Alvito bendruomenės namuose, Kiršuose toliau tęsė E. Bradūnaitė-Aglinskienė, į renginius šįkart atvažiavusi su savo dukra Vaiva.
Alvite Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus pristatė fotomenininkės Onos Pajedaitės parodą „Poetas sugrįžo į Lietuvą“ (bendruomenės namuose ji veiks iki Oninių), buvo parodytas Arvydo Reneckio sukurtas filmas „Kazys Bradūnas“. Kadrus nuotraukose ir kino juostoje papildė šiltas poeto dukros žodis ir anūkės Vaivos muzikavimas. Savo senelio K. Bradūno eilėraščius ji sakė geriau įsimenanti dainuodama. Kaip burtažodis lig sielos gelmių smelkėsi jos skaidrus balsas, dar labiau atskleisdamas K. Bradūno posmų gelmes. Bendruomenės namuose jaukumo nuoširdžiam bendravimui su viešniomis suteikė muziejininkė Aušra Mickevičienė, visus pavaišindama obuolių pyragu, kurio receptą yra gavusi iš K. Bradūno žmonos Kazimieros.
„Aš labai džiaugiuosi, kad taip gražiai mano tėvelį paminit. Ir mamytė būtų labai dėkinga. Jie abu iš šito krašto. Juos augino Pietų Lietuva. Mamytė – iš Keturvalakių, tėtė – iš Kiršų“, – dar tebeskamba E. Bradūnaitės-Aglinskienės žodžiai.
Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: „Šimtas eilių – šimtas žiedų“
Publikuota: 2017-07-07 16:49:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|