|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelionės
|
|
|
Pačiame centre į akis krinta įmantrus Colchis fontanas.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Aplankę Svanetiją, išragavę skaniausius patiekalus nepamirškite apžiūrėti ir Kutaisio. Juolab kad daugelis į Gruziją atskrenda būtent į šį oro uostą. Jį dabar galima pavadinti lietuvių vartais į Gruziją. Iš Lietuvos skristi į Kutaisį – tiesiausia ir pigiausia. Į Gruzijos sostinę net nėra tiesioginių skrydžių, o bilietų kainos gerokai didesnės. Dar mažiau kas keliauja į pajūrio miestą Batumį. Be to, Kutaisis įsikūręs šalies viduryje, iš jo patogu nusigauti į bet kurią Gruzijos vietą.
Dauguma keliautojų, atskridusių apžiūrėti Svanetijos krašto, Kutaisį pasilieka kelionės pabaigai – prieš grįžtant namo. Kadangi trečiadienį ir sekmadienį į Lietuvą skrendančio lėktuvo reisas gana ankstyvas, verta į Kutaisį atvykti iš vakaro ar dieną prieš, nes naktį važiuoti kelias valandas siaurais Kaukazo kalnų keliais mažų mažiausiai nepatartina. Be to, ir viešbučių kainos čia nesikandžioja. Galima rasti padorų viešbutį, kur už nakvynę vienam sumokėsite 10–15 eurų.
Įstatymų leidimo sostinė
Kutaisis nėra didelis, jam apžiūrėti galima paskirti daugiausiai porą dienų. Šiaip miestas gali pasigirti turtinga istorija, trunkančia jau daugiau nei 3, 5 tūkstančio metų, ir ne kartą turėtu vienos ar kitos valstybės sostinės titulu. Tačiau pačiame mieste nėra itin daug įdomių objektų.
Manoma, kad čia savo sostinę buvo įkūręs Kolchidės arba Pietų Kaukazo karalystės valdovas Aetas, o antikinėje Graikijoje šis kraštas buvo laikomas vieta, kur teka saulė. Čia apstu sąsajų su antikinės Graikijos mitologija. Manoma, jog iš šio krašto buvo kilusios mitinės amazonės. Be to, Kolchidės žemėse buvo kalinamas ir Prometėjas, padovanojęs žmonėms ugnį. Bėgant amžiams, kraštą valdė persai, bizantiečiai, o VIII a. Kutaisis tapo Jungtinės Egrisijos-Abchazijos valstybės sostine. Prabėgus dar keliems šimtmečiams, šioje vietoje karalius Bagratis III įkūrė Gruzijos karalystės sostinę, kuri čia įsitaisė daugiau nei šimtmečiui, kol sostinė buvo perkelta į Tbilisį. Bagratis III savo galybę įamžino pastatydamas didingą katedrą, pavadintą jo vardu ir tapusią suvienytos Gruzijos simboliu. Ši katedra, kartu su netoliese Kutaisio išlikusiu Gelačio vienuolynu, yra įtraukta į UNESCO saugomų vertybių sąrašą.
Kutaisis yra antras Gruzijos miestas, tačiau jis labai smarkiai atsilieka nuo sostinės Tbilisio. Kutaisyje 2012 metais buvo atidarytas naujasis modernus Gruzijos parlamento pastatas, taip siekiant išskaidyti investicijas ir nesutelkti jų vien tik sostinėje Tbilisyje. Daug metų Kutaisis garsėjo savo dideliu dar sovietmečiu statytu memorialu, skirtu per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems gruzinams. Tačiau po 2008 metų Gruzijos ir Rusijos karo provakarietiškas prezidentas Michailas Saakašvilis paragino šį sovietizmo simbolį nušluoti nuo žemės paviršiaus. Kilo baisus Rusijos ir Gruzijos opozicijų nepasitenkinimas, bet memorialas vis tiek buvo nuverstas ir jo vietoje pastatytas parlamento pastatas. Taigi dabar Kutaisis yra Gruzijos įstatymų leidimo sostinė. Tai buvo padaryta M. Saakašvilio sprendimu, siekiant decentralizuoti šalies valdymą ir laikyti šiokią tokią politinę kontrolę arčiau Abchazijos. Net ir po to Kutaisis nedaug tepriartėjo prie didesnio ir turtingesnio Tbilisio. Tačiau teigiamų pokyčių parlamento atsiradimas davė tikrai nemažai. Buvo sutvarkytos miesto gatvės, pastatai, parkai, paminklai ir visiškai renovuotas centras. Vietiniai sako, kad šiandien Kutaisyje gyventi nepalyginti smagiau ir saugiau.
Lankytini objektai mieste
Pirmiausia, ką reikėtų aplankyti Kutaisyje, – tai didžiulis turgus. Čia turistai dažnai įsigyja nepaprastai kvapnių gruziniškų prieskonių, vietinių arbatų, įdomiųjų čiurčelų ir kitokių gardėsių, kurių pas mus nerasi ir su žiburiu. Čia – didžiulė įvairovė vaisių ir uogų, kurių net pavadinimus sunku atsiminti, tačiau jų galima nebrangiai prisivalgyti iki soties.
Pačiame centre į akis krinta įmantrus Colchis fontanas. Vietiniai pasakoja, kad jame atvaizduoti visi senieji Gruzijos gyvūnai poromis ir kad jame panaudoti net 4 kg aukso. Ypač gražiai fontanas atrodo naktį, kai galima matyti besikeičiantį jo apšvietimą.
Tiesa, prieiti prie jo gana pavojinga, nes fontanas – judraus kelio viduryje. O gruzinų vairavimo įgūdžiai – ypatingi. Kas turi garsesnį signalą ir daugiau signalizuoja, tas geresnis vairuotojas. Pėstiesiems čia ypač pavojinga. Net einant per perėją reikia gerai apsidairyti, nes vairuotojai ne tik tavęs nepraleis, bet dar ir signalizuos bei gestikuliuos. Bet jei tu iš anksto, dar prieš eidamas per kelią draugiškai dėkodamas pakelsi ranką, tave praleis net ne per perėją... Taupant kantrybę ir laiką geriausia naudotis taksi paslaugomis. Tarifai nėra dideli, atstumai – ne itin ilgi, todėl kišenė per daug nenukentės. Su taksistais galima derėtis.
Pats miestas nėra didelis, tad pasivaikščioti galima ir pėsčiomis. Mėgstama turistų pasivaikščiojimų vieta – baltasis tiltas per šaltą ir rūsčią Rioni upę. Abipus jo – jaukios kavinukės.Tiesa, kainų skirtumas jose didelis, tad geriausia prieš užsisakant jas išstudijuoti. Gruzijoje maistas kavinėse labai pigus, bet jo kokybė visose kavinėse praktiškai nesiskiria. Tad kam mokėti daugiau?..
Senamiesčio vinis – penkiasdešimties metų senumo funikulierius į kalvą, ant kurios yra atrakcionų parkas. Aukštai ant kalvos įsikūrusi Bagrati katedra. Prieš keletą metų ji atstatyta ir joje dabar vyksta pamaldos. Nuo katedros šventoriaus atsiveria nuostabi miesto panorama.
Išvyka po apylinkes
Vieną dieną derėtų skirti ir šios Imeretijos sostinės užmiesčio grožybėms.
XI a. įkurtas Gelačio vienuolynas yra viena iš labiausiai lankomų šalies vietų. Kadaise vienuolyne buvo įsikūrusi žymioji Gelačio akademija, čia saugomi vertingi XII–XVII a. rankraščiai, išlikusios amžių išbandymus atlaikiusios freskos, pastatų vidų puošia įspūdingos mozaikos.
Karališkieji Geguti rūmai buvo įsikūrę Kutaisio pakraštyje, ties Rionio upe. Jie iškilo viduramžių Gruzijos klestėjimo laikais, tačiau šiandien tai mena tik išlikę rūmų griuvėsiai.
Dar vienas Kutaisio šedevras – nedidelė Motsameta bažnyčia, išpuošta dailiais apvaliais bokšteliais. Pasakojama, jog bažnyčia iškilo toje vietoje, kur musulmonai nukankino du gruzinų princus.
Katschio kolona – vienas įdomiausių istorinių paminklų regione, esantis už 70 km nuo Kutaisio. Tai maždaug 40 m aukščio kalkakmenio uola, iškilusi virš kalvotų apylinkių. Šios uolos viršuje stovi nedidelė bažnytėlė.
Vani įsikūręs archeologijos muziejus, kuris supažindina su ankstyvąja Imeretijos regiono istorija ir Kolchidės karalystės gyvavimo laikų archeologiniais radiniais, pagrindžiančiais glaudžius santykius su antikine Graikija.
Sataplijos urvas, esantis už keliolikos kilometrų nuo Kutaisio, garsėja jame išlikusiais dinozaurų pėdsakais. Čia buvo aptikta pirmykščių žmonių buveinė. Požeminės trasos ilgis yra 900 m, lankytojams pritaikyta apie 300 m. Sataplijos pavadinimas išvertus iš gruzinų kalbos reiškia „medaus vieta“, mat šioje vietovėje nuo seno buvo puoselėjamos bitininkystės tradicijos.
Prometėjo arba Kumistavi ola garsi savo požeminėmis upėmis ir vaizdingais uolų dariniais. Lankytojams pritaikyta maždaug 1000 m požeminių koridorių, o dalis trasos įveikiama plaukiant valtimi požemine upe. Bendras šioje vietovėje (apie 23 km nuo Kutaisio) po žeme esančių uolų ilgis sudaro per 15 km. Anot legendos, šiuose kalnuose buvo nubaustas ir grandinėmis prikaustytas mitologinis Prometėjas.
Ramybės šalis
Aprašyti kraštai - toli gražu ne visa Gruzija. Šioje nedidelėje šalyje - gausybė vietų, kurias verta aplankyti. Tad į kelionę verta išsiruošti net be jokio plano. Čia nereikia beveik nieko - tik rūbų ir šiek tiek pinigų. Nebūtina čia nei išankstinė rezervacija, nei specialios žinios apie šalį ar geras kalbos žinojimas.
Gruzinai yra paprasti, dažnai pajuokaujantys, labai besirūpinantys kitais ir nesijaudinantys dėl smulkmenų. Greito gyvenimo tempo išvargintiems europiečiams verta nuvykti į šią šalį ne tik dėl nuostabių gamtos turtų, bet ir pasimokyti teisingo požiūrio, pasitreniruoti, kaip tapti geresniu žmogumi, pasisemti tokių savybių, kurios per rutiną, materialiuosius rūpesčiusir įtampą tiesiog išsenka.
Po Sovietų Sąjungos griūties Lietuva ir Gruzija nuėjo labai skirtingais keliais. Čia gatvėmis zuja itin seni automobiliai, kokie pas mus jau retenybė, čia pensininkas gauna apie 50 dolerių pensiją, o mums įprastame vieno etato apimties darbe dirba trys asmenys, kurie daugiausia darbo laiko prarūko. Tačiau nepaisant to, jog ekonominiu požiūriu mes tarsi ir esame išssiveržę į priekį, gruzinai gyvena žymiai mažiau įsitempę ir atrodo daug laimingesni negu mes lietuviai...
Aplankę Svanetiją, išragavę skaniausius patiekalus nepamirškite apžiūrėti ir Kutaisio. Juolab kad daugelis į Gruziją atskrenda būtent į šį oro uostą. Jį dabar galima pavadinti lietuvių vartais į Gruziją. Iš Lietuvos skristi į Kutaisį – tiesiausia ir pigiausia. Į Gruzijos sostinę net nėra tiesioginių skrydžių, o bilietų kainos gerokai didesnės. Dar mažiau kas keliauja į pajūrio miestą Batumį. Be to, Kutaisis įsikūręs šalies viduryje, iš jo patogu nusigauti į bet kurią Gruzijos vietą. |
Dauguma keliautojų, atskridusių apžiūrėti Svanetijos krašto, Kutaisį pasilieka kelionės pabaigai – prieš grįžtant namo. Kadangi trečiadienį ir sekmadienį į Lietuvą skrendančio lėktuvo reisas gana ankstyvas, verta į Kutaisį atvykti iš vakaro ar dieną prieš, nes naktį važiuoti kelias valandas siaurais Kaukazo kalnų keliais mažų mažiausiai nepatartina. Be to, ir viešbučių kainos čia nesikandžioja. Galima rasti padorų viešbutį, kur už nakvynę vienam sumokėsite 10–15 eurų.
Kutaisis nėra didelis, jam apžiūrėti galima paskirti daugiausiai porą dienų. Šiaip miestas gali pasigirti turtinga istorija, trunkančia jau daugiau nei 3, 5 tūkstančio metų, ir ne kartą turėtu vienos ar kitos valstybės sostinės titulu. Tačiau pačiame mieste nėra itin daug įdomių objektų.
Manoma, kad čia savo sostinę buvo įkūręs Kolchidės arba Pietų Kaukazo karalystės valdovas Aetas, o antikinėje Graikijoje šis kraštas buvo laikomas vieta, kur teka saulė. Čia apstu sąsajų su antikinės Graikijos mitologija. Manoma, jog iš šio krašto buvo kilusios mitinės amazonės. Be to, Kolchidės žemėse buvo kalinamas ir Prometėjas, padovanojęs žmonėms ugnį. Bėgant amžiams, kraštą valdė persai, bizantiečiai, o VIII a. Kutaisis tapo Jungtinės Egrisijos-Abchazijos valstybės sostine. Prabėgus dar keliems šimtmečiams, šioje vietoje karalius Bagratis III įkūrė Gruzijos karalystės sostinę, kuri čia įsitaisė daugiau nei šimtmečiui, kol sostinė buvo perkelta į Tbilisį. Bagratis III savo galybę įamžino pastatydamas didingą katedrą, pavadintą jo vardu ir tapusią suvienytos Gruzijos simboliu. Ši katedra, kartu su netoliese Kutaisio išlikusiu Gelačio vienuolynu, yra įtraukta į UNESCO saugomų vertybių sąrašą.
Kutaisis yra antras Gruzijos miestas, tačiau jis labai smarkiai atsilieka nuo sostinės Tbilisio. Kutaisyje 2012 metais buvo atidarytas naujasis modernus Gruzijos parlamento pastatas, taip siekiant išskaidyti investicijas ir nesutelkti jų vien tik sostinėje Tbilisyje. Daug metų Kutaisis garsėjo savo dideliu dar sovietmečiu statytu memorialu, skirtu per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems gruzinams. Tačiau po 2008 metų Gruzijos ir Rusijos karo provakarietiškas prezidentas Michailas Saakašvilis paragino šį sovietizmo simbolį nušluoti nuo žemės paviršiaus. Kilo baisus Rusijos ir Gruzijos opozicijų nepasitenkinimas, bet memorialas vis tiek buvo nuverstas ir jo vietoje pastatytas parlamento pastatas. Taigi dabar Kutaisis yra Gruzijos įstatymų leidimo sostinė. Tai buvo padaryta M. Saakašvilio sprendimu, siekiant decentralizuoti šalies valdymą ir laikyti šiokią tokią politinę kontrolę arčiau Abchazijos. Net ir po to Kutaisis nedaug tepriartėjo prie didesnio ir turtingesnio Tbilisio. Tačiau teigiamų pokyčių parlamento atsiradimas davė tikrai nemažai. Buvo sutvarkytos miesto gatvės, pastatai, parkai, paminklai ir visiškai renovuotas centras. Vietiniai sako, kad šiandien Kutaisyje gyventi nepalyginti smagiau ir saugiau.
Pirmiausia, ką reikėtų aplankyti Kutaisyje, – tai didžiulis turgus. Čia turistai dažnai įsigyja nepaprastai kvapnių gruziniškų prieskonių, vietinių arbatų, įdomiųjų čiurčelų ir kitokių gardėsių, kurių pas mus nerasi ir su žiburiu. Čia – didžiulė įvairovė vaisių ir uogų, kurių net pavadinimus sunku atsiminti, tačiau jų galima nebrangiai prisivalgyti iki soties.
Pačiame centre į akis krinta įmantrus Colchis fontanas. Vietiniai pasakoja, kad jame atvaizduoti visi senieji Gruzijos gyvūnai poromis ir kad jame panaudoti net 4 kg aukso. Ypač gražiai fontanas atrodo naktį, kai galima matyti besikeičiantį jo apšvietimą.
Tiesa, prieiti prie jo gana pavojinga, nes fontanas – judraus kelio viduryje. O gruzinų vairavimo įgūdžiai – ypatingi. Kas turi garsesnį signalą ir daugiau signalizuoja, tas geresnis vairuotojas. Pėstiesiems čia ypač pavojinga. Net einant per perėją reikia gerai apsidairyti, nes vairuotojai ne tik tavęs nepraleis, bet dar ir signalizuos bei gestikuliuos. Bet jei tu iš anksto, dar prieš eidamas per kelią draugiškai dėkodamas pakelsi ranką, tave praleis net ne per perėją... Taupant kantrybę ir laiką geriausia naudotis taksi paslaugomis. Tarifai nėra dideli, atstumai – ne itin ilgi, todėl kišenė per daug nenukentės. Su taksistais galima derėtis.
Pats miestas nėra didelis, tad pasivaikščioti galima ir pėsčiomis. Mėgstama turistų pasivaikščiojimų vieta – baltasis tiltas per šaltą ir rūsčią Rioni upę. Abipus jo – jaukios kavinukės.Tiesa, kainų skirtumas jose didelis, tad geriausia prieš užsisakant jas išstudijuoti. Gruzijoje maistas kavinėse labai pigus, bet jo kokybė visose kavinėse praktiškai nesiskiria. Tad kam mokėti daugiau?..
Senamiesčio vinis – penkiasdešimties metų senumo funikulierius į kalvą, ant kurios yra atrakcionų parkas. Aukštai ant kalvos įsikūrusi Bagrati katedra. Prieš keletą metų ji atstatyta ir joje dabar vyksta pamaldos. Nuo katedros šventoriaus atsiveria nuostabi miesto panorama.
Vieną dieną derėtų skirti ir šios Imeretijos sostinės užmiesčio grožybėms.
XI a. įkurtas Gelačio vienuolynas yra viena iš labiausiai lankomų šalies vietų. Kadaise vienuolyne buvo įsikūrusi žymioji Gelačio akademija, čia saugomi vertingi XII–XVII a. rankraščiai, išlikusios amžių išbandymus atlaikiusios freskos, pastatų vidų puošia įspūdingos mozaikos.
Karališkieji Geguti rūmai buvo įsikūrę Kutaisio pakraštyje, ties Rionio upe. Jie iškilo viduramžių Gruzijos klestėjimo laikais, tačiau šiandien tai mena tik išlikę rūmų griuvėsiai.
Dar vienas Kutaisio šedevras – nedidelė Motsameta bažnyčia, išpuošta dailiais apvaliais bokšteliais. Pasakojama, jog bažnyčia iškilo toje vietoje, kur musulmonai nukankino du gruzinų princus.
Katschio kolona – vienas įdomiausių istorinių paminklų regione, esantis už 70 km nuo Kutaisio. Tai maždaug 40 m aukščio kalkakmenio uola, iškilusi virš kalvotų apylinkių. Šios uolos viršuje stovi nedidelė bažnytėlė.
Vani įsikūręs archeologijos muziejus, kuris supažindina su ankstyvąja Imeretijos regiono istorija ir Kolchidės karalystės gyvavimo laikų archeologiniais radiniais, pagrindžiančiais glaudžius santykius su antikine Graikija.
Sataplijos urvas, esantis už keliolikos kilometrų nuo Kutaisio, garsėja jame išlikusiais dinozaurų pėdsakais. Čia buvo aptikta pirmykščių žmonių buveinė. Požeminės trasos ilgis yra 900 m, lankytojams pritaikyta apie 300 m. Sataplijos pavadinimas išvertus iš gruzinų kalbos reiškia „medaus vieta“, mat šioje vietovėje nuo seno buvo puoselėjamos bitininkystės tradicijos.
Prometėjo arba Kumistavi ola garsi savo požeminėmis upėmis ir vaizdingais uolų dariniais. Lankytojams pritaikyta maždaug 1000 m požeminių koridorių, o dalis trasos įveikiama plaukiant valtimi požemine upe. Bendras šioje vietovėje (apie 23 km nuo Kutaisio) po žeme esančių uolų ilgis sudaro per 15 km. Anot legendos, šiuose kalnuose buvo nubaustas ir grandinėmis prikaustytas mitologinis Prometėjas.
Aprašyti kraštai - toli gražu ne visa Gruzija. Šioje nedidelėje šalyje - gausybė vietų, kurias verta aplankyti. Tad į kelionę verta išsiruošti net be jokio plano. Čia nereikia beveik nieko - tik rūbų ir šiek tiek pinigų. Nebūtina čia nei išankstinė rezervacija, nei specialios žinios apie šalį ar geras kalbos žinojimas.
Gruzinai yra paprasti, dažnai pajuokaujantys, labai besirūpinantys kitais ir nesijaudinantys dėl smulkmenų. Greito gyvenimo tempo išvargintiems europiečiams verta nuvykti į šią šalį ne tik dėl nuostabių gamtos turtų, bet ir pasimokyti teisingo požiūrio, pasitreniruoti, kaip tapti geresniu žmogumi, pasisemti tokių savybių, kurios per rutiną, materialiuosius rūpesčiusir įtampą tiesiog išsenka.
Po Sovietų Sąjungos griūties Lietuva ir Gruzija nuėjo labai skirtingais keliais. Čia gatvėmis zuja itin seni automobiliai, kokie pas mus jau retenybė, čia pensininkas gauna apie 50 dolerių pensiją, o mums įprastame vieno etato apimties darbe dirba trys asmenys, kurie daugiausia darbo laiko prarūko. Tačiau nepaisant to, jog ekonominiu požiūriu mes tarsi ir esame išssiveržę į priekį, gruzinai gyvena žymiai mažiau įsitempę ir atrodo daug laimingesni negu mes lietuviai...
Galerija: Kutaisis
Publikuota: 2017-07-17 10:37:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|