„Santaka“ / Naudokitės gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Naudokitės gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa


Jau tryliktus metus Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Pagal ją kiekviena 25-60 metų moteris, apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, kartą per trejus metus gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Deja, ne kiekviena moteris rūpinasi savo sveikata ir laiku kreipiasi pas šeimos gydytoją.

Kaip ši programa vykdoma Kauno ir Marijampolės apskrityse?

Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482, pagal šią programą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 25–60 metų moterims nemokamai vieną kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas, kitaip vadinamas PAP testu.

Preliminariais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2016 m. pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą iš 796 tūkst. moterų, prisirašiusių prie gydymo įstaigų, pasitikrino vos 119 tūkstančių. Tuo tarpu 2015 m. pasitikrino apie 129 tūkst. moterų, t. y. apie 9 proc. daugiau nei 2014 m. (118 tūkst.).

Jei prieš 11 metų šia programa pasinaudojo tik apie 45 tūkst. moterų, tai per nepilnus 13 metų – sveikatą bent kartą pasitikrino daugiau nei 706 tūkst. moterų. Už šias paslaugas mokėti iš savo kišenės nereikia, už jas sumoka ligonių kasos. 2017 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų šioms paslaugoms apmokėti skiriama 1, 8 mln. eurų.


VLK duomenimis, nuo pat pirmųjų 2004 m. iki dabar tikrinasi vis daugiau moterų. Pastebimi teigiami rezultatai: vis daugiau aptinkama ikivėžinių susirgimų, vis daugiau išaiškinama sergamumo atvejų pirminėse vėžio stadijose. Laiku pradėjus gydymą, pasveiktų daugiau nei 80 proc. šia liga sirgusių moterų.

Aktyvumas išlieka stabilus

Kauno teritorinės ligonių kasos (Kauno TLK) veiklos zonoje yra 13 savivaldybių, iš jų Kauno apskrityje – 8, Marijampolės apskrityje – 5. Pagal šią programą gydymo įstaigos (poliklinikos, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, šeimos centrai, šeimos klinikos) vykdo dvi pirminio lygio – gimdos kaklelio informavimo ir citologinio tepinėlio paėmimo paslaugas.

Kauno TLK 2016 m. dėl gimdos kaklelio informavimo ir citologinio tepinėlio paėmimo paslaugų buvo sudariusi sutartį su 124 pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

2016 m. Kauno TLK veiklos zonoje esančiose gydymo įstaigose prisirašiusių 25–60 metų amžiaus moterų buvo 179 tūkst., informavimo paslauga suteikta – 56, 9 tūkst., t. y. 55 proc. moterų nuo planuojamų patikrinti jų skaičiaus. O citologinio tepinėlio paėmimo paslauga atlikta 29, 7 tūkst. moterų (60 proc. nuo planuotų pacienčių skaičiaus).


2015 m. pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą iš 200 tūkst. moterų, prisirašiusių prie gydymo įstaigų, informavimo paslauga suteikta 56, 1 tūkst. moterų (5 proc. daugiau nei buvo planuota), o citologinio tepinėlio paėmimo paslauga atlikta 32, 4 tūkst. pacienčių, tai sudarė 61 proc. nuo planuojamų patikrinti moterų skaičiaus.

Nors kasmet gyventojų skaičius mažėja, moterys tikrinasi aktyviai.

Informavimo paslauga suteikiama skirtingai

Kauno ir Marijampolės apskričių savivaldybėse pacientės informuojamos skirtingai.

2016 m. geriausiai informavimo paslauga suteikta Prienų r. (74, 2 proc. daugiau nei planuota), Kauno miesto (31, 6 proc. daugiau nei planuota), Jonavos r. (20, 1 proc. daugiau nei planuota) ir Raseinių r. (7, 2 proc. daugiau nei planuota) savivaldybių pacientėms.

Viešoji įstaiga Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, UAB „MediCA klinika“, UAB „Pagalba ligoniui“,

UAB Saulės šeimos medicinos centras ir Viešoji įstaiga Kauno Dainavos poliklinika informavo du kartus daugiau pacienčių nei buvo planuota.


Nors minėtų įstaigų informavimo rodiklis itin geras (informuota pacienčių dvigubai daugiau nei buvo suplanuota), deja, ne visos pacientės atvyko į gydymo įstaigą pasitikrinti.

2016 m. Marijampolės r. ir Kėdainių r. savivaldybės informavo atitinkamai 91, 3 proc. ir 90, 3 proc. pacienčių nuo planuojamų patikrinti moterų skaičiaus, o 2015 m. atitinkamai – 83, 7 proc. ir 94, 8 proc.

2016 m. informuotų pacienčių skaičius Kauno rajono, Birštono, Kazlų Rūdos, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse sudarė 70, 6–79, 2 proc. nuo gydymo įstaigose įregistruotų moterų skaičiaus. Gerėjantis informavimo rodiklis pastebimas Šakių ir Vilkaviškio savivaldybėse, nes 2015 m. informavimo paslauga buvo suteikta tik 55 proc. moterų nuo planuojamų patikrinti jų skaičiaus.
2016 m. informuotų pacienčių skaičius Kauno rajono, Birštono, Kazlų Rūdos, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse sudarė 70,6–79, 2 proc. nuo gydymo įstaigose įregistruotų moterų skaičiaus


Nepakankamai pacientės informuojamos Kalvarijos r. (41, 67 proc. mažiau nei planuota) ir Kaišiadorių r. (33, 73 proc. mažiau nei planuota) savivaldybėse.

2017 m. I pusmetį lyginant su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, informavimo paslauga Kauno ir Marijampolės apskrityse suteikta 21 proc. daugiau moterų.

Informavimo paslauga sėkmingai vykdoma Raseinių r. (32, 2 proc. daugiau nei planuota), Kauno m. (10, 9 proc.), Jonavos r. (4, 4 proc.) savivaldybių pacientėms.

Šiemet gerėjantis informavimo rodiklis pastebimas Raseinių r. bei Kauno r. savivaldybėse, kuriose atitinkamai informuota moterų 70 proc. ir 12, 2 proc. daugiau nei 2016 m. I pusmetį.

Š.m. pirmą pusmetį nepakankamai informuotos pacientės Kalvarijos r. sav. (54, 8 proc. nuo planuotų), Vilkaviškio r. sav. (50, 1 proc.), Kaišiadorių r. sav. (44, 3 proc.), Šakių r. sav. (38, 6 proc.).

Moterys tikrinasi aktyviai

2016 m. citologinio tepinėlio paėmimo paslauga pacientėms geriausiai suteikta Birštono (81 proc.), Prienų r. (75, 8 proc.), Kalvarijos r. (67, 36 proc.), Kazlų Rūdos (65, 1 proc.), Kauno m. (63, 2 proc.), Kėdainių r. (60, 3 proc.), Marijampolės (57, 2 proc.), Jonavos r. (53, 5 proc.) savivaldybėse.

2016 m. Birštono pirminės sveikatos priežiūros centre iš įregistruotų 449 moterų citologinis tepinėlis buvo paimtas iš 102 moterų, tai sudaro 81 proc. nuo planuojamų pasitikrinti moterų skaičiaus. Tai itin geras rodiklis: patikrinta 42, 4 proc. daugiau moterų nei 2015 m.


2016 m. Prienų r. savivaldybėje paslaugą teikiančiose gydymo įstaigose ženkliai padidėjo patikrintų moterų skaičius: iš planuotų 2412 patikrintos 1829 moterys (75, 8 proc.).

2015 m. Prienų r. savivaldybėje iš planuotų patikrinti 1896 pacienčių, tepinėlio tyrimas atliktas 1132 moterims (59, 7 proc.).

Citologinio tepinėlio paėmimo paslauga pacientėms mažiausiai suteikta Kauno r. (47, 5 proc.), Raseinių r. (46, 1 proc.), Šakių r. (47, 4 proc.), Vilkaviškio r. (47, 0 proc.) bei Kaišiadorių r.

( 42, 37 proc.) savivaldybėse.

Iš šią patikrinimo paslaugą vykdančių gydymo įstaigų daugiau nei planuota moterų patikrino tik dvi Kauno TLK veiklos zonoje esančios įstaigos. Tai UAB „Liudvinavo ambulatorija“ (16, 6 proc. daugiau) ir UAB „Jogimeda“ (100 proc.), esančios Marijampolės savivaldybėje.

2017 m. I pusmetį moterys gana aktyviai tikrinosi Birštono r. sav. (64 proc. nuo planuotų moterų skaičiaus), Kazlų Rūdos r. sav. (57, 5 proc.), Raseinių r. sav. (54, 5 proc.), Kauno m. sav. (53, 7 proc.).

Kauno teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje esančiose gydymo įstaigose per 2017 m. I pusmetį iš viso pasitikrino 15133 pacienčių, t.y. 3, 2 proc. mažiau nei 2016 m. I pusmetį.


Daugiau informacijos rasite: http://www.ktlk.lt/istaigoms/spp/prevencines/vykdymas/gimdos-kaklelio/

Specialistai kviečia moteris nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją bei nemokamai pasitikrinti pagal šią programą.







Publikuota: 2017-08-04 10:30:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai