„Santaka“ / Plenere gimę darbai praturtino Tadarinės mišką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-08-04 15:34

Dalinkitės:  


Pajevonio apylinkėse įkvėpimo sėmėsi bendrą pomėgį – dailę – turintys kūrėjai.

Autorės nuotr.


Plenere gimę darbai praturtino Tadarinės mišką

Renata VITKAUSKIENĖ


Po Pajevonį, jo apylinkes žvalgėsi ir vietovės įkvėpti dailės darbus kūrė plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ dalyviai. Pažinti Pajevonį, žadinti istorinę atmintį, priminti senąją lietuvių pasaulėjautą, puoselėti etninę kultūrą – tokių tikslų siekė dailės profesionalės ir mėgėjai.

Plenero temą „Apsaugoti nuo užmaršties“ lėmė tai, kad 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais. Visą savaitę kūrėjų mintis buvo užvaldę Kunigiškių ir Jotkalnio piliakalnių, Pajevonio miestelio, jo apylinkių, Tadarinės miško vaizdai. Po konkrečias vietoves ir kelionėse mintimis į šimtmečiais nutolusią praeitį kūrėjas lydėjo Linas Lukoševičius. Šiam vietiniam menininkui artimos tautotyrininko Albino Kurtinaičio įžvalgos. Tad plenero dalyvių – Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ vadovės Aušrinės Dubauskienės, narių Irenos Šunokienės, Irenos Abraitienės, Ilonos Mikalainienės, keturių dailės mokytojų iš Gusevo miesto (Rusija) – mintis bei vaizduotę pajevonietis kreipė į pačias lietuvių etnokultūros gelmes.

Po plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ Tadarinės miške galima aptikti įdomių akcentų – menininkų kūrinių. Dar 2014-aisiais vykusiame plenere „Smilčių“ narės ir jų bičiuliai išmoko tam tikros technikos, kuria atliktus darbus galima eksponuoti gamtoje. Tada kūriniai buvo pakabinti Šilelio miške, prie Šventojo šaltinėlio. „Darbai laikosi puikiai, natūraliai keičiasi veikiami gamtos. Gera, kad niekas jų nedaužo ir nelaužo“, – džiaugėsi A. Dubauskienė. Plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ dalis darbų visam laikui jau nugabenti į ypatingą vietą Tadarinės miške. „Tai maldykla ant kalno. Į jį užkopusiam žmogui norisi atsikvėpti, tad besiilsėdamas jis matys mūsų kūrinius“, – sakė A. Dubauskienė.


Kalbantis su kūrėjais, Tadarinės miškas, įspūdingi rieduliai jame, Liubiškių akmuo buvo paminėti ne sykį. „Pajevonyje pleneras vyko pirmą, bet tikrai ne paskutinį kartą. Kaip nevažiuosi į šitą vietą, kai čia yra tiek visko, su kuo būtina supažindinti visuomenę! Tadarinės miškas tikrai ypatingas. Juolab kad jame jau yra įdomios informacinės lentelės, girininkija pažymėjusi takus, esama netyrinėtų šventyklų. Pristatydami plenero darbus žmonėms sykiu rodysime ir skaidres apie Tadarinę. Tikrai norisi paskatinti aplankyti šitą vietą“, – sakė A. Dubauskienė.

Tai, kas kiekvieną kūrėją Pajevonio apylinkėse labiausiai paveikė, pavaizduota tapybos mėgėjų lietuvių ir dailės specialisčių iš Rusijos darbuose. Medžio drožėjas L. Lukoševičiaus kūrė ąžuolinę moters skulptūrą, kuri darniai įsikomponuos jo paties išvaikščiotoje Tadarinėje, prie Liubiškių akmens.

Projekto rėmėjai ir miestelio gyventojai buvo pirmieji, pakviesti į plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ darbų parodą praeitą savaitgalį. Kūrinius pristatė patys autoriai, akcentuodami, kad unikali aplinka yra tikras pajevoniečių lobis. Vaizdų ir istorijų įkvėpti kūriniai bus dovana miesteliui, mat jie gimė siekiant dalytis su visuomene kūrybos ir pažinimo džiaugsmu.


Plenero darbų parodos dar suplanuotos Vištyčio regioninio parko lankytojų centre, Marijampolės „Saulėračio galerijoje“, Kybartų kultūros centre, mūsų rajono bibliotekose.

Su etnine kultūra, istorine atmintimi, senąja lietuvių pasaulėjauta glaudžiai susijęs projektas įgyvendintas rėmėjų lėšomis. Plenero „Apsaugoti nuo užmaršties“ idėją palaikė verslininkai Aldona Zorskienė, Romutė Kudirkienė, Saulius Bučinskas, Kybartų parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas, ūkininkai Gintautas Karnickas, Evaldas Mačiulis, Robertas Mickevičius, Vilkaviškio rajono savivaldybė, verslo bendrovės „Belor“ ir „Mantinga“.

Plenero dalyviams patarimais, darbais, medžiagomis padėjo Kybartų ir Pajevonio seniūnai Romas Šunokas bei Gediminas Bisikirskas, girininkas Rymantas Vaičaitis, Pajevonio kaimo bendruomenės „Jevonio versmė“ pirmininkė Danutė Želvienė. Bendruomenės vadovė nuoširdžiai rūpinosi ne tik miestelio kultūros namuose apsistojusiais menininkais, bet ir siekė praplėsti vietinio jaunimo akiratį. Dailės pedagogė Irina Fomina gausiai susirinkusiems jauniesiems pajevoniečiams vedė meistriškumo pamoką, mokydama vadinamosios sauso teptuko technikos. Ir I. Fomina, ir jos kolegės mokytojos lietuvėms negailėjo profesionalių patarimų jau nuo pirmųjų plenero dienų, atskleidė tam tikrų tapymo subtilybių. Savo ruožtu organizatoriams smagu, jog plenere pildėsi ir dailės profesionalių svajonės. Savąją būtent Pajevonyje įgyvendino Julija Ponomarčiuk: viešnia džiaugėsi nutapiusi musmires.


„Iki šiol jūsų kultūrą siejome su Baltijos jūra, gintaru, žinojome lietuviškų pasakų. Dabar man atrodo, kad ikikrikščioniškoji lietuvių kultūra artimai susijusi su žeme ir gamta, – Pajevonyje pasisemtomis žiniomis pasidalijo Margarita Batiasova. – Pati tapau ant šilko, dirbu batikos technika, tad manau, jog grįžusi kursiu darbų ciklą lietuviškų legendų temomis.“ Jos kolegę Iriną Lorer pažintis su lietuviškąja etnokultūra įkvėpė drobei „Cвятая земля Sūduva“.






Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas





Galerija: Pleneras




Publikuota: 2017-08-04 15:34:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai