„Santaka“ / Apulija – turistų neatrastas Italijos regionas / Kelionės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

Dalinkitės:  


Bene įspūdingiausias Apulijos regiono paplūdimys įsikūręs tarp uolų Polignano a Mare miestelyje.

Autoriaus nuotr.


Apulija – turistų neatrastas Italijos regionas

Andrius GRYGELAITIS


Roma, Milanas, Venecija – tai Italijos miestai, kuriuos pirmiausia skuba aplankyti turistai iš viso pasaulio. Vis dėlto norintieji pažinti tikrąją Italiją turėtų rinktis kitus kraštus. Vienas iš jų – šalies pietuose esantis Apulijos regionas.



Įvairiems poreikiams

Apulija dar tik pradeda „prisijaukinti“ turistus, todėl keliauti į šį regioną verta būtent dabar. Seniau lietuviams čia patekti būdavo gana sudėtinga: reikėdavo skristi į Romą ar Milaną, o iš ten ieškoti būdų, kaip nusigauti į Apuliją, esančią prie šiltos Adrijos jūros. Nuo praeitų metų viskas tapo daug paprasčiau. Keletą kartų per savaitę pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ organizuoja tiesioginius skrydžius į Barį – Apulijos sostinę. Šiuo pasiūlymu susigundėme ir mes, būrelis vilkaviškiečių.

Neapsakomo grožio paplūdimiai, istorija dvelkiantys senamiesčiai ir bažnyčios, didžiulius plotus užimantys alyvmedžių miškai, niekur neskubantys, tačiau itin paslaugūs ir draugiški italai – visa tai radome ten nuvykę.


Neretai mažaisiais Maldyvais vadinamoje Apulijoje kiekvienas gali surasti savąjį rojų. Istoriją ir pažintines keliones mėgstantys turistai tikrai turės ką pamatyti ne tik sostinėje Baryje, bet ir gana netoli esančiuose kituose miesteliuose: Monopolyje, Alberobele ir kt. Iš viso aplink Barį yra išsidėstęs net 41 nedidelis miestelis, kiekvienas jų skirtingas ir savotiškai unikalus. Pasiekti juos net ir neturint automobilio nėra sudėtinga. Geriausiai tai padaryti traukiniais, kurių grafikas yra pritaikytas įvairiems poreikiams.

Būtina atkreipti dėmesį, kad nusipirkti traukinių bilietus galima tik internetu arba netoli stočių esančiose kavinėse bei įvairiose parduotuvėlėse. Didesnėse stotyse stovi specialūs automatai. Kitokio pobūdžio bilietų pardavimo kasų ten nėra. Tiesa, keliaujantiesiems traukiniais po pietų patariama bilietais pasirūpinti iš anksto, nes maždaug iki 18 val. vakaro Italijoje gyvenimas tarsi sustoja. Prasidėjus popietės siestai, visos parduotuvės ar kavinės užsidaro.

Dauguma regione esančių pastatų, net viešbučių ar vilų, yra autentiški: šeimininkai stengiasi išsaugoti senovinius architektūrinius pastatų fragmentus, o tai kuria šio regiono unikalumą.


Mėgstantiems gamtą ir poilsį keliautojams Apulija taip pat turi ką pasiūlyti. Tai – didžiuliai alyvmedžių laukai, vynuogynai, palmėmis apsodinti parkai ir nuostabaus grožio paplūdimiai. Visi jie gražūs, tačiau be galo skirtingi.

Reikalingi vieni kitiems

Nuvykusiems į Apuliją lietuviams gali būti sunku susikalbėti anglų ar rusų kalbomis. Vietiniai dar nėra pripratę prie turistų, todėl dažniausiai šneka tik italų kalba. Tiesa, to nereikėtų išsigąsti. Susišnekėti paprasta net ir kalbant tik lietuviškai. Italai beveik niekada neatsisako bendrauti ar padėti net ir nesuprasdami, ko jų prašoma.

Jei vis dėlto iškyla kokių nors sunkumų, visada galima užsukti į bet kurį viešbutį (net jeigu jame ir nesate apsistojęs) – ten tikrai rasite angliškai kalbantį ir maloniai padėti jums pasiryžusį italą.

Nors pasaulio turistai dar tik pradeda atrasti Apuliją, svečių šiame regione niekada nestigo. Į Barį ir jo apylinkes jau daugelį metų mėgsta keliauti patys italai. Jiems Apulija – kaip mums Palanga. Tiesa, tokio šurmulio ten nelabai įmanoma pajusti. Gatvėse nėra itin daug automobilių, pėsčiomis, dviračiais ar motorinėmis transporto priemonėmis keliaujantys žmonės niekur neskuba, todėl kartais atrodo, jog gyvenimas čia eina daug lėčiau, nei būnant Lietuvoje. Siestos laiku apskritai gatvėse galima išvysti tik turistus, o vietiniai tuomet savo namuose slepiasi nuo saulės. Nors didelis karštis šiek tiek ir vargina, tačiau visur gausu vietų, kuriose nemokamai galima atsigerti šalto vandens.


Tikrasis gyvenimas Apulijoje prasideda maždaug nuo šeštos valandos vakaro. Saulė čia leidžiasi gana anksti ir jau pusę aštuonių būna tamsu, tačiau būtent tada į gatves išeina vietiniai italai. Vieni jų prie namų išsineša staliukus su kėdėmis ir ramiai gurkšnoja espreso kavą, kiti lanko kavines, užeigas, barus, vietinių verslininkų parduotuvėles. Didžiųjų prekybos centrų Apulijoje surasti neįmanoma. Kone kas antra šeima turi nedidelius savo verslus. Vieni kepa picas, antri verda makaronus, treti prekiauja sūriais, ketvirti – alyvuogių aliejumi, penkti – kumpiu ir t. t. Taip ir sukasi gyvenimas – italai vieni kitiems yra labai reikalingi.

Unikalus miestas

Atvykus į Apuliją, nuodėmė būtų neužsukti į Alberobelo miestelį ir neaplankyti ten esančių tradicinių Apulijos gyvenamųjų namų, dar vadinamų tiesiog truliais (it. trullo). Šie tarsi iš pasakos nusileidę namukai, kuriuose, atrodytų, labiau tiktų gyventi ne žmonėms, o nykštukams, yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, nes tokio tipo statiniai yra vieninteliai visame pasaulyje.

Iš viso Alberobele yra maždaug pusantro tūkstančių baltuojančių nedidelių, su kūgio formos stogais namelių.

Pasakojama, kad dar 16 amžiuje truliai atsirado iš vietos žmonių šykštumo. Viduramžiais mokesčius Neapolio karalius rinkdavo už pastatus, kuriuos skaičiuodavo jo pasiuntiniai. Išgirdę apie laukiantį nemėgstamo pareigūno vizitą, žmonės iš sienos ištraukdavo vieną akmenį ir namas akimirksniu subyrėdavo. Nėra pastato – nereikia mokėti. Vos svečias išvykdavo, patyrę meistrai namą sumūrydavo iš naujo.

Vienaaukščius trulius italai statydavo iš grubiai apdirbtų kalkakmenio gabalų, kurių prisirinkdavo aplinkiniuose laukuose. Juos kraudavo tiesiai ant uolėtos žemės be jokio skiedinio, tačiau tokia senovinė technika statinius išlaikė stabilius iki šių dienų.

Kad ir kaip neįtikėtinai atrodytų, namukuose iki šiol tebegyvena žmonės, yra įrengti viešbučiai, restoranai, begalė suvenyrų parduotuvių.

Kerintys paplūdimiai

Apulijos regionas garsėja ir savo unikaliais bei skirtingais paplūdimiais. Vieni iš jų įsikūrę tiesiog miestelių teritorijose, kiti – atokiau. Dalis paplūdimių yra mokami, tačiau už keletą eurų galima gauti gultus, skėčius nuo saulės ir kitas paslaugas. Vis dėlto norint patekti prie jūros išlaidauti tikrai neverta. Regione gausu nemokamų paplūdimių, iš kurių atsiveria kerintys vaizdai. Vienur po kojomis driekiasi baltas smėlis, kitur – akmenys bei įvairios uolienos. Pastaruosiuose paplūdimiuose dėl saugumo verta įsigyti maudymosi batus, kurių nesunkiai galima surasti pas vietinius pardavėjus.


Bene įspūdingiausias mūsų aplankytas pliažas įsikūręs mažame miestelyje Polignano a Mare. Tarp uolų esantis paplūdimys yra pripažintas vienu gražiausių visoje Italijoje. Nuo jo atsiveria ant daugiau nei 30 metrų aukščio uolų pastatyto miestelio nepakartojami senamiesčio vaizdai. Visai arti stačių uolų briaunų stovintys namai išnyra iš jūros tarsi kregždžių lizdai.

Drąsiausi poilsiautojai šiame paplūdimyje neretai ryžtasi į smaragdinės spalvos vandenį šokinėti nuo pačių aukščiausių uolų, kiti, norėdami patenkinti savo smalsumą, nardo po uolomis besidriekiančiais labirintais. Būdamas šiame paplūdimyje turbūt ne vienas pagalvojo, kad jei ir yra kur nors rojus, tai jis – netoli.



Galerija: Apulija




Publikuota: 2017-09-06 10:15:49

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai