|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Susitikimą su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku (antras iš dešinės) inicijavo Seimo narys Kęstutis Smirnovas (dešinėje). Kartu atvykęs Seimo narys Kęstutis Mažeika (kairėje) apie ūkininkams vilkų keliamas problemas galėjo drąsiai kalbėtis su Savivaldybės administracijos direktoriumi Vitu Gavėnu, kuris turi tiek ūkininko, tiek medžiotojo patirties.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškio rajone lankęsis aplinkos ministras Kęstutis Navickas po vizito sakė, kad Suvalkijoje problemos – tos pačios, kaip ir visoje Lietuvoje: ūkininkų gyvulius puolantys vilkai, blogai tvarkomos atliekos ir kt. Tiesa, efektyvių „vaistų“ nuo visų bėdų K. Navickas nepasiūlė, tačiau, kaip ir visi ministrai, vietinių išdėstytais klausimais pažadėjo pasidomėti plačiau.
Problemos dėl charizmatiškos rūšies
Kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika ir Vilkaviškio apygardoje išrinktu Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu ministras K. Navickas pirmiausia apsilankė Vilkaviškio rajono savivaldybėje.
Nors K. Smirnovas ministrą į mūsų rajoną pakvietė aptarti aktualius vandentvarkos reikalus (apie tai „Santakoje“ parašysime plačiau), šia tema pasikalbėta gana trumpai. Iš Vilkaviškio ministras su Seimo nariais ir Savivaldybės atstovais išvažiavo į Pajevonio seniūniją.
Čia su negausiai susirinkusiais rajono ūkininkais bei pora medžiotojų daugiausiai kalbėtasi apie vilkų keliamas problemas. K. Mažeika teigė, jog prieš svarstant būtinybę didinti vilkų medžioklės kvotas pirmiausia reikėtų tiksliau žinoti šių žvėrių skaičių. Seimo narys sakė, kad iki šiol naudotas vilkų skaičiavimas vienetais pagal žiemą aptinkamus pėdsakus yra netikslus, tad ieškoma efektyvesnės metodikos. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pripažino, jog žala už vilkų papjautus gyvūnus nėra adekvati, ypač jei kalbama apie vertingų veislių avis. Tačiau ūkininkams jis priminė, jog savo gyvulius reikia saugoti ir patiems.
K. Navickas Seimo nariui antrino, kad galvojama apie kompensacijų ūkininkams didinimą, tačiau pirmiausia orientuojamasi į prevencines priemones. Vis dėlto ministras pabrėžė, jog vilkas – „charizmatiška rūšis“, tad visada turės savo sąjungininkų, ypač – tarp miesto gyventojų.
Užstojo tik girininkas
Tačiau Pajevonio bendruomenės salėje vilkų sąjungininkų buvo mažai. Tiksliau, pilkuosius užstojo vienintelis Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis.
„Vilkų situacija aprimusi, tik ūkininkų nuoskaudos likę. Aš – už vilkus“, – kalbėjo girininkas. Kiti salėje sėdėję žmonės buvo priešingos nuomonės.
Statistiką apie vilkų papjautus gyvulius pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė. Anot specialistės, ūkininkai kenčia ne tik finansiškai, bet patiria ir didelę moralinę žalą, tad problemą spręsti būtina.
Vienas po kito salėje stojo kalbėti žmonės, kurių gyvulius sudraskė vilkai. Gyventojai guodėsi, kad prevencinės priemonės nėra tokios efektyvios. Pasak vieno ūkininko, jiems žalą daro ne tik vilkai, bet ir ūdros, gervės. „Tai – ne vien mūsų, tai viso rajono ūkininkų bėda. O jūsų pareiga yra reguliuoti kvotas“, – kalbėjo žmogus.
Vilkų gausa bei dėl to mąžtančiu kitų miško žvėrių skaičiumi taip pat piktinosi Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algis Kubilius. „Problemos su vilkais rajone nebuvo tol, kol jie nepradėti saugoti. Vilkus medžiojome 40 metų – ir jie neišnyko. Tegu asociacija „Baltijos vilkas“, kuri juos gina, padengia ūkininkų patiriamus nuostolius“, – kalbėjo A. Kubilius.
Ministras žmonėms pažadėjo tik viena: vilkų reikalai dar bus analizuojami detaliai, mat problema aktuali visoje šalyje. Kartu ūkininkai paraginti visais atvejais pranešti seniūnijoms apie prarastus gyvulius, nes pagal tai vėliau gali būti skirstomos vilkų sumedžiojimo kvotos.
Tačiau iš salės išėję ūkininkai susitikimu ir paviršutiniškomis kalbomis buvo nusivylę – esą dėl tiek nevertėjo mesti savo rudeninių darbų.
Domėsis lėšomis
Visa delegacija aplankė ir senąjį Vištyčio malūną, kur susitiko su Sūduvos kultūros fondo (jam šiuo metu priklauso malūnas) vadovu Audriumi Balbieriumi. Kaip „Santakoje“ jau buvome rašę, vertingas kultūros paveldo objektas pradėjo pavojingai sparčiai irti. Tiesa, neseniai Savivaldybės ir savininko pastangomis malūnas minimaliai aptvarkytas, uždengtas įlūžęs jo stogas.
Šiuo metu Savivaldybės administracija derasi su Sūduvos kultūros fondu dėl malūno perpirkimo. Tačiau pirmiausiai norima įsitikinti, jog Savivaldybei įsigijus paveldo objektą Valstybės saugomų teritorijų tarnyba skirs lėšų jam atnaujinti. Tiesa, tai priklauso nuo Aplinkos ministerijos „palaiminimo“ ir požiūrio į šį unikalų statinį.
Aplinkos ministras rajono Savivaldybės vadovams pažadėjo grįžęs į Vilnių pasidomėti galimybe gauti lėšų malūno remontui ir ilgiau prie šios temos gaišti nepanoro.
Atvyko neįsigilinęs
Vėliau Vištyčio regioninio parko direkcijoje buvo aptarta ir daugiau aktualių klausimų. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas kalbėjo apie rimtas problemas, kylančias su atliekų perdirbimo gamykla, Savivaldybės vadovai palietė Aplinkos ministerijos kuruojamą daugiabučių namų modernizacijos sritį.
Tiesa, nors klausimai į ministeriją buvo išsiųsti iš anksto, K. Navickas į juos nebuvo įsigilinęs, tad vėlgi žadėjo grįžęs pasidomėti plačiau. Tik iš rajono valdžios aplinkos ministras išgirdo, jog, nespėjus užbaigti III daugiabučių namų renovacijos etapo darbų iki gruodžio pabaigos, butų savininkams valstybės parama sumažės nuo 35 iki 30 procentų. Tačiau renovacijos darbų pirkimų konkursai įvyko tik vasarą, o dar užtruko parengti projektus, taigi statybos darbų iki gruodžio mėnesio, per patį šildymo sezoną, pabaigti niekaip neįmanoma. Dėl to, kad gyventojai nepatirtų nuostolio, Savivaldybės vadovai prašė leisti terminus šiek tiek pratęsti. Beje, ši problema aktuali ir puikiai žinoma ne vien mūsų rajone, dėl jos į ministeriją jau kreipėsi ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Ministras ir šiuo klausimu pažadėjo plačiau pasidomėti grįžęs ir, kiek tai nuo jo priklausys, pasistengti žmonėms padėti.
Vilkaviškio rajone lankęsis aplinkos ministras Kęstutis Navickas po vizito sakė, kad Suvalkijoje problemos – tos pačios, kaip ir visoje Lietuvoje: ūkininkų gyvulius puolantys vilkai, blogai tvarkomos atliekos ir kt. Tiesa, efektyvių „vaistų“ nuo visų bėdų K. Navickas nepasiūlė, tačiau, kaip ir visi ministrai, vietinių išdėstytais klausimais pažadėjo pasidomėti plačiau. |
Kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika ir Vilkaviškio apygardoje išrinktu Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu ministras K. Navickas pirmiausia apsilankė Vilkaviškio rajono savivaldybėje.
Nors K. Smirnovas ministrą į mūsų rajoną pakvietė aptarti aktualius vandentvarkos reikalus (apie tai „Santakoje“ parašysime plačiau), šia tema pasikalbėta gana trumpai. Iš Vilkaviškio ministras su Seimo nariais ir Savivaldybės atstovais išvažiavo į Pajevonio seniūniją.
Čia su negausiai susirinkusiais rajono ūkininkais bei pora medžiotojų daugiausiai kalbėtasi apie vilkų keliamas problemas. K. Mažeika teigė, jog prieš svarstant būtinybę didinti vilkų medžioklės kvotas pirmiausia reikėtų tiksliau žinoti šių žvėrių skaičių. Seimo narys sakė, kad iki šiol naudotas vilkų skaičiavimas vienetais pagal žiemą aptinkamus pėdsakus yra netikslus, tad ieškoma efektyvesnės metodikos. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pripažino, jog žala už vilkų papjautus gyvūnus nėra adekvati, ypač jei kalbama apie vertingų veislių avis. Tačiau ūkininkams jis priminė, jog savo gyvulius reikia saugoti ir patiems.
K. Navickas Seimo nariui antrino, kad galvojama apie kompensacijų ūkininkams didinimą, tačiau pirmiausia orientuojamasi į prevencines priemones. Vis dėlto ministras pabrėžė, jog vilkas – „charizmatiška rūšis“, tad visada turės savo sąjungininkų, ypač – tarp miesto gyventojų.
Tačiau Pajevonio bendruomenės salėje vilkų sąjungininkų buvo mažai. Tiksliau, pilkuosius užstojo vienintelis Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis.
„Vilkų situacija aprimusi, tik ūkininkų nuoskaudos likę. Aš – už vilkus“, – kalbėjo girininkas. Kiti salėje sėdėję žmonės buvo priešingos nuomonės.
Statistiką apie vilkų papjautus gyvulius pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė. Anot specialistės, ūkininkai kenčia ne tik finansiškai, bet patiria ir didelę moralinę žalą, tad problemą spręsti būtina.
Vienas po kito salėje stojo kalbėti žmonės, kurių gyvulius sudraskė vilkai. Gyventojai guodėsi, kad prevencinės priemonės nėra tokios efektyvios. Pasak vieno ūkininko, jiems žalą daro ne tik vilkai, bet ir ūdros, gervės. „Tai – ne vien mūsų, tai viso rajono ūkininkų bėda. O jūsų pareiga yra reguliuoti kvotas“, – kalbėjo žmogus.
Vilkų gausa bei dėl to mąžtančiu kitų miško žvėrių skaičiumi taip pat piktinosi Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algis Kubilius. „Problemos su vilkais rajone nebuvo tol, kol jie nepradėti saugoti. Vilkus medžiojome 40 metų – ir jie neišnyko. Tegu asociacija „Baltijos vilkas“, kuri juos gina, padengia ūkininkų patiriamus nuostolius“, – kalbėjo A. Kubilius.
Ministras žmonėms pažadėjo tik viena: vilkų reikalai dar bus analizuojami detaliai, mat problema aktuali visoje šalyje. Kartu ūkininkai paraginti visais atvejais pranešti seniūnijoms apie prarastus gyvulius, nes pagal tai vėliau gali būti skirstomos vilkų sumedžiojimo kvotos.
Tačiau iš salės išėję ūkininkai susitikimu ir paviršutiniškomis kalbomis buvo nusivylę – esą dėl tiek nevertėjo mesti savo rudeninių darbų.
Visa delegacija aplankė ir senąjį Vištyčio malūną, kur susitiko su Sūduvos kultūros fondo (jam šiuo metu priklauso malūnas) vadovu Audriumi Balbieriumi. Kaip „Santakoje“ jau buvome rašę, vertingas kultūros paveldo objektas pradėjo pavojingai sparčiai irti. Tiesa, neseniai Savivaldybės ir savininko pastangomis malūnas minimaliai aptvarkytas, uždengtas įlūžęs jo stogas.
Šiuo metu Savivaldybės administracija derasi su Sūduvos kultūros fondu dėl malūno perpirkimo. Tačiau pirmiausiai norima įsitikinti, jog Savivaldybei įsigijus paveldo objektą Valstybės saugomų teritorijų tarnyba skirs lėšų jam atnaujinti. Tiesa, tai priklauso nuo Aplinkos ministerijos „palaiminimo“ ir požiūrio į šį unikalų statinį.
Aplinkos ministras rajono Savivaldybės vadovams pažadėjo grįžęs į Vilnių pasidomėti galimybe gauti lėšų malūno remontui ir ilgiau prie šios temos gaišti nepanoro.
Vėliau Vištyčio regioninio parko direkcijoje buvo aptarta ir daugiau aktualių klausimų. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas kalbėjo apie rimtas problemas, kylančias su atliekų perdirbimo gamykla, Savivaldybės vadovai palietė Aplinkos ministerijos kuruojamą daugiabučių namų modernizacijos sritį.
Tiesa, nors klausimai į ministeriją buvo išsiųsti iš anksto, K. Navickas į juos nebuvo įsigilinęs, tad vėlgi žadėjo grįžęs pasidomėti plačiau. Tik iš rajono valdžios aplinkos ministras išgirdo, jog, nespėjus užbaigti III daugiabučių namų renovacijos etapo darbų iki gruodžio pabaigos, butų savininkams valstybės parama sumažės nuo 35 iki 30 procentų. Tačiau renovacijos darbų pirkimų konkursai įvyko tik vasarą, o dar užtruko parengti projektus, taigi statybos darbų iki gruodžio mėnesio, per patį šildymo sezoną, pabaigti niekaip neįmanoma. Dėl to, kad gyventojai nepatirtų nuostolio, Savivaldybės vadovai prašė leisti terminus šiek tiek pratęsti. Beje, ši problema aktuali ir puikiai žinoma ne vien mūsų rajone, dėl jos į ministeriją jau kreipėsi ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Ministras ir šiuo klausimu pažadėjo plačiau pasidomėti grįžęs ir, kiek tai nuo jo priklausys, pasistengti žmonėms padėti.
Publikuota: 2017-09-12 09:43:02
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|