|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Rasa Račienė įsitikinusi, kad tinkamas vaikų dantų higienos įgūdžių formavimas gali duoti puikių rezultatų.
Ėduonis yra neteisingos dantų priežiūros liga, o ne genetikos nulemta prasta dantų būklė. Vaikų odontologė Rasa Račienė teigia, kad nesugebame ir vaikams perduoti gerų įgūdžių, o tai lemia, kad ėduonies problemos kai kuriuose šalies regionuose yra pasiekusios epideminį lygį.
Nors Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų atlikta apklausa parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų teigia turintys pakankamai informacijos apie dantų priežiūrą, suaugusiųjų, o ypač vaikų dantų būklė Lietuvoje byloja ką kitą. Kodėl taip yra ir ką galima padaryti, odontologijos specialistai diskutuos ir ketvirtadienį prasidėjusioje tarptautinėje parodoje „Baltmedica“.
Dėl sugedusių vaikų dantų nekaltinkite genetikos
Odontologės R. Račienės teigimu, situaciją apsunkina tai, kad vaikų dantų priežiūrą dar gaubia nemažai klaidingų mitų. Vienas iš jų - įsitikinimas, kad prasta dantų būklė paveldima genetiškai.
„Tarptautiniu mastu sutariama, kad ėduonis, kuris ir yra didžiausia bei dažniausia vaikų dantų liga Lietuvoje, yra tiesiog neteisingos elgsenos, netinkamos dantų priežiūros liga. Ji niekaip nesusijusi su genetika. Netikslinga manyti, kad jei mamos, tėčio ar senelių dantys buvo silpni, tai ir vaiko dantys bus tokie pat. Ne, nebus, jei tik tinkamai juos prižiūrėsite nuo pat pradžių“, – gajų mitą paneigia vaikų odontologė.
Anot jos, pasaulyje yra įkvepiančių pavyzdžių, kurie parodė, kad tinkamų dantų higienos įgūdžių formavimas gali duoti puikių rezultatų.
„Labai konkretus Skandinavijos pavyzdys: 1979-aisiais pradėta plataus masto profilaktinė programa per dvidešimt metų padėjo pasiekti, kad ten vaikų su sugedusiais dantimis yra vos keli procentai. Visi be išimties tėvai bei vaikai buvo išmokyti bazinių dantų priežiūros taisyklių, pradedant nuo nėščiųjų edukavimo bei jų dantų būklės įvertinimo, baigiant pamokomis darželiuose ir mokyklose“, – gerosios praktikos pavyzdžius vardina R. Račienė.
Lietuvos odontologai taip pat pasiryžę, nors ir po mažą žingsnį, diegti teisingus ir efektyvius dantų higienos įgūdžius. Jie parodoje „Baltmedica“ ne tik dalinsis patirtimi Baltijos jūros regiono šalių odontologų dienų „Baltic Dental Days“ renginiuose, bet ir konsultuos parodos lankytojus, dalins patarimus.
„Specialistai tikrai padės ir patars, kaip tinkamai prižiūrėti vaikų dantukus. Aš pati „Baltmedica“ seminarų cikle „Sveika šypsena“ kalbėsiu apie efektyvią burnos higieną gaubiančius mitus, nes iš savo praktikos matau, kad paprašius tėvų išvalyti dantis vaikams odontologo akivaizdoje, didžioji dalis jų tai daro neteisingai. Kita dalis suaugusiųjų priima sprendimą „nekankinti“ vaiko jei šis labai nenori valytis dantų. Tačiau taip jie pasmerkia jį ateityje nuolatiniams vizitams pas odontologą“, – sako specialistė.
Svarbiau ne ką, o kaip dažnai vaikai valgo
Kitas faktorius, nuo kurio priklauso vaikų dantų būklė – mitybos įpročiai. Tačiau R. Račienė perspėja, kad ne mažiau už tai, ką vaikas valgo, svarbu, kiek kartų per dieną jis tai daro.
„Visi žinome, kad dantims ypač kenkia cukraus turintis maistas. Tai gali būti ne tik saldumynai, bet ir produktai, kuriuose yra natūralaus cukraus. Tiesiog vaikų burnoje esančios bakterijos, su maistu gavusios rūgšties, ima kenkti dantų emaliui. Tačiau susikoncentravę į tai, ką vaikas valgo, dažnai pamirštame, kad labai svarbu ir tai, kaip dažnai jis tai daro. Mitybos režimas dantims net svarbesnis nei konkretūs maisto produktai. Tai ypač aktualu mažiems, nevalgiems vaikams. Tėvai džiaugiasi matydami, kad vaikas tiesiog valgo, tačiau dantys tuo metu „verkia“, – įsitikinusi R. Račienė
Pasak jos, universali taisyklė, norintiems turėti sveikus dantis – valgyti su 2–3 val. pertraukomis. Tiesa, tai nereiškia, kad tiek laiko vaikas negali nieko nei suvalgyti, nei atsigerti.
„Per tiek laiko tiesiog nesusidaro bakterijoms daugintis palanki terpė. Žinoma, nieko neatsitiks, jei vaikas atsigers vandens, suvalgys riešutų ar kietojo sūrio. Įrodyta, kad šie bei kai kurie kiti maisto produktai yra sveiki dantims ir ėduonies rizikos nedidina. Tačiau jei matote, kad vaikas nuolat užkandžiauja, geria kad ir natūraliai saldžius gėrimus, verta sunerimti“, – pasakoja vaikų odontologė.
Trys paprastos valymo taisyklės
Taigi, kaip valyti dantis, kad jie būtų sveiki? Specialistė įvardija tris pagrindinius žingsnius.
„Pirmiausia, kai valome vaikų dantis, mes turime juos fiziškai matyti. Absoliučiai neveiksminga dantis valyti „apgraibomis“, iš nuojautos, ar tikėtis, kad jei vaikas į burną įsidėjo šepetėlį, tai jau ir dantis išsivalė. Toli gražu. Reikia surasti tinkama poziciją, patogią ir vaikui, ir tėvams, kad dantys būtų matomi. Taip pat nebijoti pakelti lūpyčių, pasižiūrėti, kaip dantys atrodo, ar pavyksta juos pasiekti ir išvalyti“, – sako R. Račienė.
Antras svarbus dalykas – šluojamaisiais ir sukamaisiais judesiais reikia nuvalyti kiekvieno danties paviršius.
„Dantų valymas pačia savo esme yra mechaninis veiksmas. Ir viskas priklauso nuo to, kaip kruopščiai nuvalome kiekvieną danties paviršių, o ne kokia pasta valome. Priemonės reikalingos, tačiau jos nėra pats svarbiausias dalykas“, – primena odontologė.
Trečioji taisyklė - pakankama valymo trukmė. Vaikams taisyklingai nuvalyti visus dantis turėtų užtrukti apie 2 minutes.
„Kiekvieną danties paviršių reikia valyti bent 5 sekundes. Taip skaičiuojant net matematiškai gaunasi, kad užtruksite porą minučių. Suaugusieji, beje, gali vadovautis tuo pačiu principu, bet kadangi jie turi daugiau dantų, tai ir valymo trukmė šiek tiek ilgesnė“, – sako R. Račienė.
Parodoje „Baltmedica“, kurioje šiemet daugiausia dėmesio skiriama odontologijai, susitiks ne tik Baltijos jūros regiono specialistai, bus galima susipažinti su odontologijos srities naujovėmis, produktais bei procedūromis, bet ir su specialistais konsultuotis rūpimais klausimais. Visi lankytojai ypač laukiami rugsėjo 23 d. atviruose „Sveikatos šeštadienio“ renginiuose, kuriuose bus galima sužinoti ne tik apie sveikos šypsenos paslaptis, bet ir atlikti tyrimus, dalyvauti pirmosios pagalbos suteikimo mokymuose, daugiau sužinoti apie sveiką gyvenseną, mitybą, taip pat stuburo problemas ir kaip jų išvengti.
Andrius PETRAITIS
Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovas
Ėduonis yra neteisingos dantų priežiūros liga, o ne genetikos nulemta prasta dantų būklė. Vaikų odontologė Rasa Račienė teigia, kad nesugebame ir vaikams perduoti gerų įgūdžių, o tai lemia, kad ėduonies problemos kai kuriuose šalies regionuose yra pasiekusios epideminį lygį. |
Nors Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų atlikta apklausa parodė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų teigia turintys pakankamai informacijos apie dantų priežiūrą, suaugusiųjų, o ypač vaikų dantų būklė Lietuvoje byloja ką kitą. Kodėl taip yra ir ką galima padaryti, odontologijos specialistai diskutuos ir ketvirtadienį prasidėjusioje tarptautinėje parodoje „Baltmedica“.
Odontologės R. Račienės teigimu, situaciją apsunkina tai, kad vaikų dantų priežiūrą dar gaubia nemažai klaidingų mitų. Vienas iš jų - įsitikinimas, kad prasta dantų būklė paveldima genetiškai.
„Tarptautiniu mastu sutariama, kad ėduonis, kuris ir yra didžiausia bei dažniausia vaikų dantų liga Lietuvoje, yra tiesiog neteisingos elgsenos, netinkamos dantų priežiūros liga. Ji niekaip nesusijusi su genetika. Netikslinga manyti, kad jei mamos, tėčio ar senelių dantys buvo silpni, tai ir vaiko dantys bus tokie pat. Ne, nebus, jei tik tinkamai juos prižiūrėsite nuo pat pradžių“, – gajų mitą paneigia vaikų odontologė.
Anot jos, pasaulyje yra įkvepiančių pavyzdžių, kurie parodė, kad tinkamų dantų higienos įgūdžių formavimas gali duoti puikių rezultatų.
„Labai konkretus Skandinavijos pavyzdys: 1979-aisiais pradėta plataus masto profilaktinė programa per dvidešimt metų padėjo pasiekti, kad ten vaikų su sugedusiais dantimis yra vos keli procentai. Visi be išimties tėvai bei vaikai buvo išmokyti bazinių dantų priežiūros taisyklių, pradedant nuo nėščiųjų edukavimo bei jų dantų būklės įvertinimo, baigiant pamokomis darželiuose ir mokyklose“, – gerosios praktikos pavyzdžius vardina R. Račienė.
Lietuvos odontologai taip pat pasiryžę, nors ir po mažą žingsnį, diegti teisingus ir efektyvius dantų higienos įgūdžius. Jie parodoje „Baltmedica“ ne tik dalinsis patirtimi Baltijos jūros regiono šalių odontologų dienų „Baltic Dental Days“ renginiuose, bet ir konsultuos parodos lankytojus, dalins patarimus.
„Specialistai tikrai padės ir patars, kaip tinkamai prižiūrėti vaikų dantukus. Aš pati „Baltmedica“ seminarų cikle „Sveika šypsena“ kalbėsiu apie efektyvią burnos higieną gaubiančius mitus, nes iš savo praktikos matau, kad paprašius tėvų išvalyti dantis vaikams odontologo akivaizdoje, didžioji dalis jų tai daro neteisingai. Kita dalis suaugusiųjų priima sprendimą „nekankinti“ vaiko jei šis labai nenori valytis dantų. Tačiau taip jie pasmerkia jį ateityje nuolatiniams vizitams pas odontologą“, – sako specialistė.
Kitas faktorius, nuo kurio priklauso vaikų dantų būklė – mitybos įpročiai. Tačiau R. Račienė perspėja, kad ne mažiau už tai, ką vaikas valgo, svarbu, kiek kartų per dieną jis tai daro.
„Visi žinome, kad dantims ypač kenkia cukraus turintis maistas. Tai gali būti ne tik saldumynai, bet ir produktai, kuriuose yra natūralaus cukraus. Tiesiog vaikų burnoje esančios bakterijos, su maistu gavusios rūgšties, ima kenkti dantų emaliui. Tačiau susikoncentravę į tai, ką vaikas valgo, dažnai pamirštame, kad labai svarbu ir tai, kaip dažnai jis tai daro. Mitybos režimas dantims net svarbesnis nei konkretūs maisto produktai. Tai ypač aktualu mažiems, nevalgiems vaikams. Tėvai džiaugiasi matydami, kad vaikas tiesiog valgo, tačiau dantys tuo metu „verkia“, – įsitikinusi R. Račienė
Pasak jos, universali taisyklė, norintiems turėti sveikus dantis – valgyti su 2–3 val. pertraukomis. Tiesa, tai nereiškia, kad tiek laiko vaikas negali nieko nei suvalgyti, nei atsigerti.
„Per tiek laiko tiesiog nesusidaro bakterijoms daugintis palanki terpė. Žinoma, nieko neatsitiks, jei vaikas atsigers vandens, suvalgys riešutų ar kietojo sūrio. Įrodyta, kad šie bei kai kurie kiti maisto produktai yra sveiki dantims ir ėduonies rizikos nedidina. Tačiau jei matote, kad vaikas nuolat užkandžiauja, geria kad ir natūraliai saldžius gėrimus, verta sunerimti“, – pasakoja vaikų odontologė.
Taigi, kaip valyti dantis, kad jie būtų sveiki? Specialistė įvardija tris pagrindinius žingsnius.
„Pirmiausia, kai valome vaikų dantis, mes turime juos fiziškai matyti. Absoliučiai neveiksminga dantis valyti „apgraibomis“, iš nuojautos, ar tikėtis, kad jei vaikas į burną įsidėjo šepetėlį, tai jau ir dantis išsivalė. Toli gražu. Reikia surasti tinkama poziciją, patogią ir vaikui, ir tėvams, kad dantys būtų matomi. Taip pat nebijoti pakelti lūpyčių, pasižiūrėti, kaip dantys atrodo, ar pavyksta juos pasiekti ir išvalyti“, – sako R. Račienė.
Antras svarbus dalykas – šluojamaisiais ir sukamaisiais judesiais reikia nuvalyti kiekvieno danties paviršius.
„Dantų valymas pačia savo esme yra mechaninis veiksmas. Ir viskas priklauso nuo to, kaip kruopščiai nuvalome kiekvieną danties paviršių, o ne kokia pasta valome. Priemonės reikalingos, tačiau jos nėra pats svarbiausias dalykas“, – primena odontologė.
Trečioji taisyklė - pakankama valymo trukmė. Vaikams taisyklingai nuvalyti visus dantis turėtų užtrukti apie 2 minutes.
„Kiekvieną danties paviršių reikia valyti bent 5 sekundes. Taip skaičiuojant net matematiškai gaunasi, kad užtruksite porą minučių. Suaugusieji, beje, gali vadovautis tuo pačiu principu, bet kadangi jie turi daugiau dantų, tai ir valymo trukmė šiek tiek ilgesnė“, – sako R. Račienė.
Parodoje „Baltmedica“, kurioje šiemet daugiausia dėmesio skiriama odontologijai, susitiks ne tik Baltijos jūros regiono specialistai, bus galima susipažinti su odontologijos srities naujovėmis, produktais bei procedūromis, bet ir su specialistais konsultuotis rūpimais klausimais. Visi lankytojai ypač laukiami rugsėjo 23 d. atviruose „Sveikatos šeštadienio“ renginiuose, kuriuose bus galima sužinoti ne tik apie sveikos šypsenos paslaptis, bet ir atlikti tyrimus, dalyvauti pirmosios pagalbos suteikimo mokymuose, daugiau sužinoti apie sveiką gyvenseną, mitybą, taip pat stuburo problemas ir kaip jų išvengti.
Andrius PETRAITIS
Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovas
Publikuota: 2017-09-21 10:56:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai
* Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|