„Santaka“ / Pagaminti vikingų laivą čyčkiečiams užtruko pusmetį / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Tomas Kupčinskas prie dar tik statomo vikingų laivo griaučių.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Pagaminti vikingų laivą čyčkiečiams užtruko pusmetį

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Kai vieni dejuoja, kad nėra darbo ir Vilkaviškyje sunku išgyventi, kiti imasi netradicinių amatų ir sugeba užsidirbti iš mėgstamos veiklos.

Čyčkuose gyvenantys Tomas Kupčinskas ir jo pusbrolis Marius Pautienius jau keliolika metų savo rankomis stato ir remontuoja laivus, tad darbo stygiumi nesiskundžia.

Ankstyvą pavasarį jų pagamintas vikingų laivas, prieš išvežant šį į Vilnių, buvo išbandytas Paežerių ežere. Taip kuklūs laivų gamintojai atkreipė į save visuomenės dėmesį. Anksčiau apie jų darbus Vilkaviškyje žinojo tik artimųjų ratelis, nes čyčkiečių gaminiai paprastai iškeliauja į užsienį. Jų užsakovai – vokiečiai, prancūzai, rusai, buvę užsakymų net iš Japonijos, Australijos, kitų šalių.

– Laivus gaminame jau trylika metų. Būna, kad užsako jų detalių, taip pat tenka paremontuoti, pagaminti kitokių daiktų iš medžio, bet daugiausiai specializuojamės gaminti laivus, – sakė T. Kupčinskas. – Štai ir dabar turime užsakymą suremontuoti jachtą. Dažniausiai šitokių užsakymų gauname iš užsienio. Tautiečiai tokiai prabangai neturi pinigų.

Pusbroliai laivus stato nuo to laiko, kai pabaigę Marijampolės profesinio rengimo centrą įsidarbino tuo metu klestėjusioje laivų gamybos įmonėje „Vėtrungė“. Jai užsidarius, jauni vyrai pagalvojo, kad įgūdžiai neturi nueiti perniek, ir nutarė išmokto amato neužmesti. Prisipratinti klientus užtruko laiko, tačiau čyčkiečiams pavyko. Pagaminę keletą laivų pagal užsakymą, jie buvo įvertinti kaip puikūs meistrai ir ėmė gauti daugiau užsakymų.


– Mes ir negalėtume pastatyti daugybės laivų, tad investuojame į jų kokybę. Atsirinkome ypač kokybišką medieną. Naudojame „sibirinę“ medžiagą, nes ji yra labai gera, ilgaamžė ir, aišku, brangi. Gamybai paprastai renkamės ąžuolą, maumedį. Raudonmedis – išskirtinai brangi mediena, bet gaminome ir iš jos.

Užsakymai čyčkiečiams nesipila kaip iš gausybės rago, bet gyventi iš uždirbamų pinigų galima.
Vikingų laivas – tarsi simbolis, padedantis sužadinti susidomėjimą senovės baltų kultūra.


Laivo statyba užtrunka nuo poros iki devynių mėnesių. Gaminiai – vienetiniai, visas darbas atliekamas rankomis, tad skubėti nėra kur. Ilgiausiai, net devynetą mėnesių, laivadirbiai darė raudonmedžio jachtą, kurią užsakė turtingas rusas. Užsienietis pateikė savo laivo viziją, ją derino su mūsiškiais meistrais ir rezultatu liko patenkintas. Pats būdamas dizaineris, rusas atsiuntė visą laivo vidaus ir išorės vizualizaciją, o čyčkiečiai patys darėsi brėžinius, derino su užsakovu įvairias smulkmenas ir gamino svajonės vertą laivą iš raudonojo medžio. Interjerą ir baldus viduje taip pat gamino mūsiškiai. Minkštąsias detales pasiuvo lenkų meistrai, su kuriais bendradarbiaujama ne vienus metus. Jie prireikus lietuvių gaminamiems laivams pasiuva ir bures.


Vokiečio užsakytą vikingų laivą vyrai statė apie pusmetį. Užsakovas norėjo didžiulio laivo, kuris kartu būtų ir lengvas, tad buvo panaudota fanera. Drakono galvą ir uodegą išdrožė vilkaviškietis drožėjas Povilas Penkaitis. Laive patogiai telpa apie 12 žmonių, nors bandymo dieną Paežeriuose į jį sulipo per dvidešimt smalsuolių.

Išbandžius vikingų laivo plūdrumą, jis buvo išvežtas į Vilnių ir tarnauja kultūrinėms pramogoms: nuo Baltojo tilto Nerimi juo plukdomi turistai. Čyčkiečių gaminį įsigijusi baltų kultūros entuziastų komanda deklaruoja, kad jos tikslas – atskleisti nežinomą Europos istoriją Lietuvai. Pasak plaukimo Nerimi iniciatorių, kelionė šiuo laivu leis patirti, kaip gyveno baltų gentys X–XI amžiuje, pažvelgti į pasaulį jų akimis ir įsitraukti į senovės amatų bei įgūdžių sūkurį. Čyčkiečių pagamintas laivas – tarsi simbolis, padedantis sužadinti susidomėjimą senovės baltų kultūra ir perduoti senovės lietuvių išmintį, sujungti įvairius šios kultūros atstovus bei amatininkus.

Kaip teigė laivo užsakovai, jis yra vadinamojo knarr (senovės skandinavų – „knorr“) tipo, kurio paskirtis yra ne karinė, o prekybinė. Įrodymų, kad vikingai plaukiojo Nemunu ar Nerimi, nėra išlikę. Taip yra dėl to, jog šios upės buvo daug pavojingesnės, nei tekančios kitose baltų apgyventose vietovėse. Tuo laikotarpiu plaukti Nerimi ir susitikti gentims buvo beveik neįmanoma. Todėl čyčkiečių pagamintas laivas skirtas pažintinėms, istorinėms ekskursijoms, tarsi nukeliančioms keliautojus į praėjusį tūkstantmetį, į vienišo pirklio laivą, kuriam vargais negalais pavyko pasiekti baltų genčių slenkstį, beieškant naujų neutralių prekybos kelių.


Tai – ne vienintelis įdomus laivas, kurį teko pagaminti čyčkiečiams. Daugelio savo darbų nuotraukas, gamybos proceso eigą laivadirbiai saugo kompiuteryje. Mat laivų brėžiniai – labai individualus dalykas ir kažin ar įmanoma atrasti du identiškus.

T. Kupčinskas teigė, jog nėra neįmanomo pagaminti laivo, tik reikia kruopštumo, patirties ir daugybės dienų darbo. Pasak meistrų, jie neskaičiuoja, kiek pagamino ir suremontavo laivų, tačiau nebuvo nė vieno, kuris iš jų dirbtuvių iškeliautų nekokybiškas, blogai plaukiantis ar grimztantis. Keliolika metų šiuo amatu užsiimantys vyrai turi akį ir ranką.



Galerija: Vikingų laivas




Publikuota: 2017-09-22 09:49:02

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai