|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-09-25 16:05
|
|
|
Atvirų teritorijų gaisrai šiemet rajone gesinti 14 kartų.
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Praėjusios savaitės pabaigoje smagiai švystelėjusi saulė nudžiovino ir pievas, laukus. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistai primena, kad šiluma džiaugtis reikėtų kultūringai, nedeginant šiaudų, ražienų, gamtinių atliekų ir nesukeliant pavojaus gamtai.
Teršia atmosferą
Pietvakarinėje Lietuvos dalyje esantis Vilkaviškio rajonas tokių liūčių, nuo kokių nukentėjo rytinė šalies dalis, išvengė, o vėjas laukus jau spėjo ir gerokai apdžiovinti.
Rajono ugniagesiai teigia, kad pastarąsias porą savaičių ražienų ar pievų gaisrų neužfiksuota. Tačiau nušvitus saulei kai kur jau buvo galima pajusti smilkstančius dūmus nuo gyvenamųjų namų kvartalų, sodų teritorijų.
Aplinkosaugininkai primena, jog galioja griežti aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitus pasėlius.
„Deginamų atliekų dūmai teršia atmosferą, be to, taip naikinama gyvoji gamta. Tiesa, dabar žemdirbystės lygis gerokai aukštesnis, ūkininkai įsigiję geros technikos, kuri susmulkina šiaudų atliekas, todėl gaisrų laukuose tikrai mažiau“, – kalbėjo Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio agentūros vedėjas Vitas Bakas.
Padeda prevencija
Anot aplinkosaugininko, deginti atviras teritorijas anksčiau skatindavo ne tik apsileidimas, bet ir kažkada paplitęs teiginys, jog deginamas laukas kitais metais bus derlingesnis.
„Dabar agronomijos specialistai jau tvirtina atvirkščiai – kad išdegusioje vietoje derlius būna prastesnis“, – sakė V. Bakas.
Jo nuomone, atvirų teritorijų gaisrų skaičių sumažina ir kiti veiksniai: kontrolė, aplinkosaugininkų ir ugniagesių rengiami reidai, kitokia prevencinė veikla, taip pat ir pačių žmonių baimė prarasti išmokas už tyčia padegtus savo dirbamus plotus.
Aplinkosaugininkas priminė, jog žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir imtis veiksmų malšinti ugnį. Beje, panašus atvejis prieš porą savaičių buvo ir mūsų rajone, tik lauko savininkas informavo apie ryte rastas jau išdegusias ražienas. Manoma, kad pakelėje esantis laukas galėjo būti padegtas netyčia, pavyzdžiui, iš pravažiuojančio automobilio išmetus degtuką ar cigaretę.
Atvirose teritorijose – 14 gaisrų
Šis ruduo palankus ir ugniagesiams, kuriems dėl šiaudų ar ražienų deginimo kasmet padaugėja darbo.
„Ankstesniais metais, prasidėjus ražienų deginimo „bumui“, kone visos gaisrinės išvažiuodavo į pievas. Šiemet pasitaikę lietingi metai sumažino gaisrų atvirose teritorijose skaičių. Tačiau matoma tendencija, jog tokių gaisrų kasmet apskritai mažėja. 2015 m. užfiksuota 19 ražienų gaisrų, 2016 m. – jau tik 3, o šiemet ražienos degė 4 kartus. Iš viso atvirose teritorijose gaisrai šiemet rajone gesinti 14 kartų. Taigi gaisrų tikrai mažiau, bet jų vis dar neišvengiame“, – kalbėjo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Saulius Bakša.
Pareigūnas taip pat pripažino, jog gaisringumą sumažino ir pasikeitusios žemdirbystės technologijos, padidėjusios baudos. O jos išaugo tikrai nemenkai. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad sausos žolės, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą atitinkamai numatytos baudos nuo 50 iki 300 eurų ir nuo 120 iki 350 eurų.
Nepalikti be priežiūros
Pareigūnai primena, jog sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali turėti įtakos augalų kenkėjų plitimui) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.
Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Surinktus (sugrėbtus) augalus draudžiama deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą tam skirtose vietose).
Užsk. 3724
Praėjusios savaitės pabaigoje smagiai švystelėjusi saulė nudžiovino ir pievas, laukus. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistai primena, kad šiluma džiaugtis reikėtų kultūringai, nedeginant šiaudų, ražienų, gamtinių atliekų ir nesukeliant pavojaus gamtai. |
Pietvakarinėje Lietuvos dalyje esantis Vilkaviškio rajonas tokių liūčių, nuo kokių nukentėjo rytinė šalies dalis, išvengė, o vėjas laukus jau spėjo ir gerokai apdžiovinti.
Rajono ugniagesiai teigia, kad pastarąsias porą savaičių ražienų ar pievų gaisrų neužfiksuota. Tačiau nušvitus saulei kai kur jau buvo galima pajusti smilkstančius dūmus nuo gyvenamųjų namų kvartalų, sodų teritorijų.
Aplinkosaugininkai primena, jog galioja griežti aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitus pasėlius.
„Deginamų atliekų dūmai teršia atmosferą, be to, taip naikinama gyvoji gamta. Tiesa, dabar žemdirbystės lygis gerokai aukštesnis, ūkininkai įsigiję geros technikos, kuri susmulkina šiaudų atliekas, todėl gaisrų laukuose tikrai mažiau“, – kalbėjo Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio agentūros vedėjas Vitas Bakas.
Anot aplinkosaugininko, deginti atviras teritorijas anksčiau skatindavo ne tik apsileidimas, bet ir kažkada paplitęs teiginys, jog deginamas laukas kitais metais bus derlingesnis.
„Dabar agronomijos specialistai jau tvirtina atvirkščiai – kad išdegusioje vietoje derlius būna prastesnis“, – sakė V. Bakas.
Jo nuomone, atvirų teritorijų gaisrų skaičių sumažina ir kiti veiksniai: kontrolė, aplinkosaugininkų ir ugniagesių rengiami reidai, kitokia prevencinė veikla, taip pat ir pačių žmonių baimė prarasti išmokas už tyčia padegtus savo dirbamus plotus.
Aplinkosaugininkas priminė, jog žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir imtis veiksmų malšinti ugnį. Beje, panašus atvejis prieš porą savaičių buvo ir mūsų rajone, tik lauko savininkas informavo apie ryte rastas jau išdegusias ražienas. Manoma, kad pakelėje esantis laukas galėjo būti padegtas netyčia, pavyzdžiui, iš pravažiuojančio automobilio išmetus degtuką ar cigaretę.
Šis ruduo palankus ir ugniagesiams, kuriems dėl šiaudų ar ražienų deginimo kasmet padaugėja darbo.
„Ankstesniais metais, prasidėjus ražienų deginimo „bumui“, kone visos gaisrinės išvažiuodavo į pievas. Šiemet pasitaikę lietingi metai sumažino gaisrų atvirose teritorijose skaičių. Tačiau matoma tendencija, jog tokių gaisrų kasmet apskritai mažėja. 2015 m. užfiksuota 19 ražienų gaisrų, 2016 m. – jau tik 3, o šiemet ražienos degė 4 kartus. Iš viso atvirose teritorijose gaisrai šiemet rajone gesinti 14 kartų. Taigi gaisrų tikrai mažiau, bet jų vis dar neišvengiame“, – kalbėjo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Saulius Bakša.
Pareigūnas taip pat pripažino, jog gaisringumą sumažino ir pasikeitusios žemdirbystės technologijos, padidėjusios baudos. O jos išaugo tikrai nemenkai. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad sausos žolės, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą atitinkamai numatytos baudos nuo 50 iki 300 eurų ir nuo 120 iki 350 eurų.
Pareigūnai primena, jog sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali turėti įtakos augalų kenkėjų plitimui) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.
Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Surinktus (sugrėbtus) augalus draudžiama deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą tam skirtose vietose).
Užsk. 3724
Galerija: ES fondas ir Aplinkos ministerija
Publikuota: 2017-09-25 16:05:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai
* Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|