|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-09-27 15:17
|
|
|
Ieva ir Rokas Šlivinskai po dienos darbų mėgsta atsikvėpti jaukiai tvarkomuose namuose.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Rugsėjo pradžioje aukso žiedus sumainę Ieva ir Rokas Šlivinskai šiemet tradiciniame konkurse „Metų ūkis“ užėmė trečiąją vietą Vilkaviškio rajone. Mockabūdžių kaime, Keturvalakių seniūnijoje, ūkininkaujanti šeima neslepia turinti didelių tikslų. Vienas iš jų – ateityje tapti šio konkurso nugalėtojais.
Pasiskirstę darbus
Mockabūdžiuose jaunieji Šlivinskai gyvena maždaug šešerius metus. Atsikėlę į gana apleistą sodybą, jie turėjo daug pavargti, kol viską sutvarkė. Maždaug pusantro hektaro plote plušėjo ne tik jie, bet ir giminės, artimieji, draugai.
„Čia augusias kriaušes, obelis išrovėme, jų vietoje iškasėme kūdrą, likusioje teritorijoje užsėjome pievelę. Atsikraustę radome begriūvantį kluoną, tad skubėjome jį restauruoti“, – pasakojo R. Šlivinskas.
Šiandien aplinkos tvarkymo darbai dar toli gražu nėra baigti. Visų pirma, jauna šeima ketina restauruoti seną namą.
„Greičiausiai jau pernai būtume investavę į namą, tačiau praėjęs sezonas ūkyje nebuvo pats geriausias, tad visus statybų darbus nukėlėme ateičiai“, – prisipažino Rokas.
Jis juokavo, kad ir dabar didžiąją dalį uždirbto pelno investuotų į ūkį, tačiau žmona spaudžia pagaliau sutvarkyti namus. Būtent Ieva jų šeimoje rūpinasi namų jaukumu, aplinkos tvarkymu. Jos puoselėjamoje teritorijoje yra ne vienas gražus bei širdžiai mielas kampelis. „Esame tarsi pasiskirstę darbus. Aš dirbu prie aplinkos, Rokas – prie ūkio. Jis puikiai žino, kaip reikia tvarkytis, tad aš jam kokių nors patarimų duoti negaliu. Pati daug metų gyvenau mieste, todėl čia man daug kas buvo nauja ir labai įdomu. Iš pradžių kartu su Roku važiuodavau ir grūdus kulti, ir žemę arti“, – šypsojosi Ieva.
Ūkyje sukasi nuo mažens
Pats R. Šlivinskas savarankiškai ūkininkauti pradėjo 2009 metais. Iš pradžių jis žemę dirbo 40 ha plote, dabar jau valdo apie 250 ha. Tiesa, jau keletą metų R. Šlivinskas vadovauja ir tėčio Arvydo ūkiui, tad bendras dirbamos žemės plotas dar didesnis – maždaug 420 ha.
„Daugiausiai užsiimu augalininkyste: auginu kviečius, rapsus, žirnius, kvietrugius, kukurūzus. Pastarieji skirti mėsinių galvijų bandai. Kasmet parduodu apie 30 bulių. Jie ganosi aplink tėvų namus Pūstapėdžiuose. Galvijai atrodo išties įspūdingai, pravažiuodami žmonės neretai sustoja ir fotografuojasi prie jų. Turiu ir du sportinius žirgus, bet pats jais nejodinėju. Jie – dėl grožio. Vienas iš jų net nusifilmavo lietuviškame filme „Patriotai“, – pasakojo R. Šlivinskas.
Oficialiai ūkininkauti Rokas pradėjo prieš aštuonerius metus, bet iš tikrųjų ūkyje jis sukasi nuo mažens. Kaip pats pasakojo, žemę ardavo jau būdamas 6–7 metų.
„Mane nuo mažens tėtis ruošė gyvenimui. Ir dabar su juo dažnai pasikonsultuoju, nes jis yra sukaupęs milžinišką patirtį. Tiesa, kartais požiūriai išsiskiria. Tėčiui atrodo, kad tiek daug žemių nereikia, o aš galvoju priešingai: jeigu būčiau gimęs šiek tiek anksčiau, tai dabar turėčiau jau gal tūkstantį hektarų. Tik dabar išsinuomoti ar nusipirkti žemės beveik neįmanoma“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Svarbu mėgti darbą
Rokas svarstė, jog šiais laikais pradėti ūkininkauti nuo nulio būtų praktiškai neįmanoma. Apskritai, ne kiekvienas sugalvojęs verstis žemdirbyste sugebėtų tą padaryti: reikia mylėti gamtą, mėgti darbą, nebijoti aukoti savo laisvalaikio. „Būna, kad vasarą draugai kviečia prie jūros ar ežero, o išvykti negaliu, nes laukia darbai. Klaidingai galvoja tie, kurie įsivaizduoja, jog ūkininkų gyvenimas yra lengvas, o jie patys aptekę pinigais“, – svarstė R. Šlivinskas.
Anot jo, ūkininkavimas – verslas, kuriame yra nemažai rizikos. Visų pirma, nenuspėjamos gamtos sąlygos. Pavyzdžiui, pernai žieminiai pasėliai iššalo, o vasariniai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Šiemet didžioji dalis derliaus viršijo lūkesčius, tad šį sezoną gautas pelnas kompensuos praėjusių metų nuostolius. Tiesa, ir šiųmetis derlius galėjo būti geresnis. Dalies javų dėl užklupusio lietaus Rokas nespėjo nukulti laiku, tad maždaug 80 tonų grūdų teko palikti galvijų pašarui.
Paprastai ūkininkas visus nukultus grūdus iš karto veža į supirkimo punktus. Jis yra susibūręs su keliais draugais, tad visiems kartu yra lengviau išsiderėti geresnes supirkimo kainas.
Visuomeninė veikla
Nors ūkyje darbų netrūksta, jaunieji Šlivinskai randa laiko ir savo pomėgiams. Ieva labai mėgsta šokti, seniau tą darydavo Eglės Kaminskienės vadovaujamame „Fresko“ kolektyve. Pastaruoju metu kuriam laikui teko pamiršti šią savo aistrą. Po studijų Kauno technologijos universitete neseniai Ieva įgijo Viešosios politikos ir administravimo magistro diplomą, buvo ir įvairių vestuvinių rūpesčių. Vis dėlto I. Šlivinskienė tvirtino vėl bandysianti ieškoti galimybių grįžti į šokių aikštelę.
Jos vyras taip pat turi pomėgį, į kurį po vasaros darbų pasineria visa galva. Rokas – krepšinio komandos „Perlas“ įkūrėjas ir vadovas. Praėjusiais metais ši ekipa kiek netikėtai triumfavo Marijampolės mėgėjų krepšinio lygoje bei Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybių „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti B lygoje, o šiemet komandos tikslai – dar didesni. Jau maždaug po mėnesio „Perlas“ debiutuos regioninėje šalies krepšinio lygoje. Iki šiol nė vienas mūsų krašto krepšinio klubas nekovojo tokio lygio varžybose. Tiesa, R. Šlivinskas prisipažino tikėjęsis, jog viskas klostysis lengviau.
„Kai dėliojome planus, tikėjomės, jog išsiversime su vienokiu biudžetu, tačiau realybėje pasirodė, kad pinigų reikės daug daugiau. Laimei, pavyko surasti rėmėjų, su kuriais, tikimės, galėsime tęsti bendradarbiavimą ne vienus metus. Investuojame pinigus ir iš Šlivinskų ūkio, o visą kitą darbą atliekame visuomeniniais pagrindais. Norisi, kad žmonės eitų ir žiūrėtų mūsų rungtynes, siekiame per sportą suvienyti rajono gyventojus“, – kalbėjo jaunas ūkininkas.
Jis vylėsi, jog Vilkaviškyje greitu laiku bus pastatyta sporto salė. Tuomet jo vadovaujama ekipa galėtų galvoti apie dar aukštesnius tikslus.
Mėgsta keliauti
Jaunieji Šlivinskai prieš kelerius metus atrado dar vieną aistrą – keliones. Iš pradžių trumpos išvykos pas Roko brolį į Norvegiją pamažu virto ilgesnėmis atostogomis Ispanijoje ar Egipte. Nors poros požiūriai į poilsį šiek tiek ir skiriasi, tai netrukdo jiems priimti bendrus sprendimus.
„Rokas labiau mėgsta poilsines keliones, aš – pažintines. Tiesa, ištisą dieną gulėti prie jūros jis negalėtų, o man tai nebūtų kliūtis. Dirbdama daug bendrauju su žmonėmis, tad kartais norisi ramybės. Galėčiau viena pasiimti knygą ir su ja praleisti visą dieną. Rokui – priešingai. Jam nuolat reikia draugų kompanijos. Iš tikrųjų mes puikiai papildome vienas kitą: aš, kai reikia, jį pristabdau, o jis priverčia mane išlįsti iš namų“, – juokėsi Ieva.
Dabar jaunieji Šlivinskai ruošiasi kelionei į Egiptą. Pasibaigus lauko darbams, ten pora važiuos atšvęsti medaus mėnesio.
Rugsėjo pradžioje aukso žiedus sumainę Ieva ir Rokas Šlivinskai šiemet tradiciniame konkurse „Metų ūkis“ užėmė trečiąją vietą Vilkaviškio rajone. Mockabūdžių kaime, Keturvalakių seniūnijoje, ūkininkaujanti šeima neslepia turinti didelių tikslų. Vienas iš jų – ateityje tapti šio konkurso nugalėtojais. |
Mockabūdžiuose jaunieji Šlivinskai gyvena maždaug šešerius metus. Atsikėlę į gana apleistą sodybą, jie turėjo daug pavargti, kol viską sutvarkė. Maždaug pusantro hektaro plote plušėjo ne tik jie, bet ir giminės, artimieji, draugai.
„Čia augusias kriaušes, obelis išrovėme, jų vietoje iškasėme kūdrą, likusioje teritorijoje užsėjome pievelę. Atsikraustę radome begriūvantį kluoną, tad skubėjome jį restauruoti“, – pasakojo R. Šlivinskas.
Šiandien aplinkos tvarkymo darbai dar toli gražu nėra baigti. Visų pirma, jauna šeima ketina restauruoti seną namą.
„Greičiausiai jau pernai būtume investavę į namą, tačiau praėjęs sezonas ūkyje nebuvo pats geriausias, tad visus statybų darbus nukėlėme ateičiai“, – prisipažino Rokas.
Jis juokavo, kad ir dabar didžiąją dalį uždirbto pelno investuotų į ūkį, tačiau žmona spaudžia pagaliau sutvarkyti namus. Būtent Ieva jų šeimoje rūpinasi namų jaukumu, aplinkos tvarkymu. Jos puoselėjamoje teritorijoje yra ne vienas gražus bei širdžiai mielas kampelis. „Esame tarsi pasiskirstę darbus. Aš dirbu prie aplinkos, Rokas – prie ūkio. Jis puikiai žino, kaip reikia tvarkytis, tad aš jam kokių nors patarimų duoti negaliu. Pati daug metų gyvenau mieste, todėl čia man daug kas buvo nauja ir labai įdomu. Iš pradžių kartu su Roku važiuodavau ir grūdus kulti, ir žemę arti“, – šypsojosi Ieva.
Pats R. Šlivinskas savarankiškai ūkininkauti pradėjo 2009 metais. Iš pradžių jis žemę dirbo 40 ha plote, dabar jau valdo apie 250 ha. Tiesa, jau keletą metų R. Šlivinskas vadovauja ir tėčio Arvydo ūkiui, tad bendras dirbamos žemės plotas dar didesnis – maždaug 420 ha.
„Daugiausiai užsiimu augalininkyste: auginu kviečius, rapsus, žirnius, kvietrugius, kukurūzus. Pastarieji skirti mėsinių galvijų bandai. Kasmet parduodu apie 30 bulių. Jie ganosi aplink tėvų namus Pūstapėdžiuose. Galvijai atrodo išties įspūdingai, pravažiuodami žmonės neretai sustoja ir fotografuojasi prie jų. Turiu ir du sportinius žirgus, bet pats jais nejodinėju. Jie – dėl grožio. Vienas iš jų net nusifilmavo lietuviškame filme „Patriotai“, – pasakojo R. Šlivinskas.
Oficialiai ūkininkauti Rokas pradėjo prieš aštuonerius metus, bet iš tikrųjų ūkyje jis sukasi nuo mažens. Kaip pats pasakojo, žemę ardavo jau būdamas 6–7 metų.
„Mane nuo mažens tėtis ruošė gyvenimui. Ir dabar su juo dažnai pasikonsultuoju, nes jis yra sukaupęs milžinišką patirtį. Tiesa, kartais požiūriai išsiskiria. Tėčiui atrodo, kad tiek daug žemių nereikia, o aš galvoju priešingai: jeigu būčiau gimęs šiek tiek anksčiau, tai dabar turėčiau jau gal tūkstantį hektarų. Tik dabar išsinuomoti ar nusipirkti žemės beveik neįmanoma“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Rokas svarstė, jog šiais laikais pradėti ūkininkauti nuo nulio būtų praktiškai neįmanoma. Apskritai, ne kiekvienas sugalvojęs verstis žemdirbyste sugebėtų tą padaryti: reikia mylėti gamtą, mėgti darbą, nebijoti aukoti savo laisvalaikio. „Būna, kad vasarą draugai kviečia prie jūros ar ežero, o išvykti negaliu, nes laukia darbai. Klaidingai galvoja tie, kurie įsivaizduoja, jog ūkininkų gyvenimas yra lengvas, o jie patys aptekę pinigais“, – svarstė R. Šlivinskas.
Anot jo, ūkininkavimas – verslas, kuriame yra nemažai rizikos. Visų pirma, nenuspėjamos gamtos sąlygos. Pavyzdžiui, pernai žieminiai pasėliai iššalo, o vasariniai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Šiemet didžioji dalis derliaus viršijo lūkesčius, tad šį sezoną gautas pelnas kompensuos praėjusių metų nuostolius. Tiesa, ir šiųmetis derlius galėjo būti geresnis. Dalies javų dėl užklupusio lietaus Rokas nespėjo nukulti laiku, tad maždaug 80 tonų grūdų teko palikti galvijų pašarui.
Paprastai ūkininkas visus nukultus grūdus iš karto veža į supirkimo punktus. Jis yra susibūręs su keliais draugais, tad visiems kartu yra lengviau išsiderėti geresnes supirkimo kainas.
Nors ūkyje darbų netrūksta, jaunieji Šlivinskai randa laiko ir savo pomėgiams. Ieva labai mėgsta šokti, seniau tą darydavo Eglės Kaminskienės vadovaujamame „Fresko“ kolektyve. Pastaruoju metu kuriam laikui teko pamiršti šią savo aistrą. Po studijų Kauno technologijos universitete neseniai Ieva įgijo Viešosios politikos ir administravimo magistro diplomą, buvo ir įvairių vestuvinių rūpesčių. Vis dėlto I. Šlivinskienė tvirtino vėl bandysianti ieškoti galimybių grįžti į šokių aikštelę.
Jos vyras taip pat turi pomėgį, į kurį po vasaros darbų pasineria visa galva. Rokas – krepšinio komandos „Perlas“ įkūrėjas ir vadovas. Praėjusiais metais ši ekipa kiek netikėtai triumfavo Marijampolės mėgėjų krepšinio lygoje bei Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybių „Santakos“ laikraščio taurėms laimėti B lygoje, o šiemet komandos tikslai – dar didesni. Jau maždaug po mėnesio „Perlas“ debiutuos regioninėje šalies krepšinio lygoje. Iki šiol nė vienas mūsų krašto krepšinio klubas nekovojo tokio lygio varžybose. Tiesa, R. Šlivinskas prisipažino tikėjęsis, jog viskas klostysis lengviau.
„Kai dėliojome planus, tikėjomės, jog išsiversime su vienokiu biudžetu, tačiau realybėje pasirodė, kad pinigų reikės daug daugiau. Laimei, pavyko surasti rėmėjų, su kuriais, tikimės, galėsime tęsti bendradarbiavimą ne vienus metus. Investuojame pinigus ir iš Šlivinskų ūkio, o visą kitą darbą atliekame visuomeniniais pagrindais. Norisi, kad žmonės eitų ir žiūrėtų mūsų rungtynes, siekiame per sportą suvienyti rajono gyventojus“, – kalbėjo jaunas ūkininkas.
Jis vylėsi, jog Vilkaviškyje greitu laiku bus pastatyta sporto salė. Tuomet jo vadovaujama ekipa galėtų galvoti apie dar aukštesnius tikslus.
Jaunieji Šlivinskai prieš kelerius metus atrado dar vieną aistrą – keliones. Iš pradžių trumpos išvykos pas Roko brolį į Norvegiją pamažu virto ilgesnėmis atostogomis Ispanijoje ar Egipte. Nors poros požiūriai į poilsį šiek tiek ir skiriasi, tai netrukdo jiems priimti bendrus sprendimus.
„Rokas labiau mėgsta poilsines keliones, aš – pažintines. Tiesa, ištisą dieną gulėti prie jūros jis negalėtų, o man tai nebūtų kliūtis. Dirbdama daug bendrauju su žmonėmis, tad kartais norisi ramybės. Galėčiau viena pasiimti knygą ir su ja praleisti visą dieną. Rokui – priešingai. Jam nuolat reikia draugų kompanijos. Iš tikrųjų mes puikiai papildome vienas kitą: aš, kai reikia, jį pristabdau, o jis priverčia mane išlįsti iš namų“, – juokėsi Ieva.
Dabar jaunieji Šlivinskai ruošiasi kelionei į Egiptą. Pasibaigus lauko darbams, ten pora važiuos atšvęsti medaus mėnesio.
Galerija: Metų ūkis
Publikuota: 2017-09-27 15:17:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai
* Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|