Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Vilkaviškio rajono savivaldybės posėdžių salėje pirmadienį surengti tradiciniai Savivaldybės valdžios ir verslo pusryčiai. Susitikime diskutuota apie Marijampolės regiono ir Vilkaviškio rajono savivaldybės specializaciją. Vėliau pristatyta žemės nuomos skaičiavimo metodika pakurstė verslininkų nepasitenkinimą. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti galimas Vilkaviškio rajono savivaldybės specializacijos kryptis Marijampolės regiono kontekste. Regioninės plėtros departamento Marijampolės skyriaus vedėja Jurgita Mitrulevičienė pristatė Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinius-ekonominius rodiklius, pramonės specializaciją ir vystomus ūkio sektorius.

Šiuo metu Ūkio ministerija rengia Lietuvos ekonominių teritorijų specializacijos studiją, kurioje atsižvelgiant į atliktą regionų analizę išskiriami traukos centrai bei pagrindiniai pridėtinę vertę kuriantys sektoriai, o Vidaus reikalų ministerija – regionų specializacijos krypčių modelį. Šitaip siekiama išskirti regionų prioritetines plėtros kryptis.

Pagal tai ketinama formuoti aktyvesnius, ekonomiškai pajėgius, išskirtinius regionus. Būsimas pertvarkymas turėtų užtikrinti veiksmingesnį viešųjų lėšų naudojimą ir skatinti privačių investicijų pritraukimą į kiekvieną regioną, atsižvelgiant į jo išskirtinumą. Gali būti, jog šalyje liks tik trys tarpusavyje pagal specializaciją susiję regionai. Kokia kryptimi eiti mūsiškiame, ir bandyta diskutuoti. Iškelta mintis „balnoti“ signatarų ir tautiškumo lopšio „arkliuką“. Tačiau greitai apsispręsti ir nubrėžti būsimą kryptį – sudėtinga. Juolab kad patirtis rodo, jog visada išlošia tik centrai, o periferija būna pamiršta.

Kaip sakė J. Mitrulevičienė, vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduriama tiek šalies, tiek regiono lygiu, – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Marijampolės apskrityje per dešimtmetį gyventojų sumažėjo beveik 30 tūkstančių. Analizės rezultatai rodo, jog nedarbo lygis apskrityje yra aukštesnis nei Lietuvos vidurkis. Marijampolės regiono savivaldybėse 2016 m. daugiau smulkaus ir vidutinio verslo įmonių buvo išregistruota, nei įregistruota. Į Marijampolės apskritį pritraukiama mažai tiesioginių užsienio investicijų, taip pat – materialinių investicijų.

Studijoje įvertintas ir regiono savivaldybių ekonominis potencialas, atsižvelgiant į pramonės šakų koncentraciją savivaldybėse. Pagal ją Marijampolės savivaldybėje vyrauja maisto, medienos ir metalo pramonės sektoriai, Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyrauja tekstilė, mediena ir baldai bei maisto gaminiai, Šakių rajono savivaldybėje – žemės ūkis, miškininkystė ir baldai, Kazlų Rūdos savivaldybėje ryški specializacija miškininkystės ir medienos srityse, o Kalvarijos savivaldybėje vyrauja su mediena ir logistika susijusios veiklos.

dabar galiojantis valstybinės žemės nuomos mokestis visiems vienodas – 4 procentai.

Daugelį nustebino toks Vilkaviškio ekonominio potencialo įvertinimas. Visi įsivaizdavo, kad mūsų rajonas – žemės ūkio srities lyderis. Tačiau čia jį smarkiai lenkia Šakių rajonas, nes jame įsikūrusios žemės ūkio bendrovės, kurios yra įdarbinusios daug nuolatinių darbuotojų ir kuria didelę pridėtinę vertę. Mūsų rajono pavieniai ūkiai tokios didelės vertės nesukuria.

Atsižvelgiant į studijos rezultatus, Marijampolės regionas specializuotas apdirbamosios pramonės ir statybos sektoriuose, svarbūs nespecializuoti didmeninės prekybos ir transporto sektoriai.

Susitikime verslininkai paraginti išsakyti savo nuomonę mūsų rajono specializacijos klausimu. Jiems bus paruoštos atskiros anketos.

Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Vilija Tautvydienė, paruošusi pranešimą apie valstybinės žemės nuomos metodiką bei mokamus mokesčių dydžius, iki galo jo perskaityti negalėjo. Supykę verslininkai teigė, kad skaičiavimo metodiką ir mokesčių dydžius patys žinantys. Čia jie susirinko su valdžia aptarti, kaip galima būtų tuos mokesčius diferencijuoti ir vienus verslininkus jais paskatinti, o kitus galbūt pagąsdinti. Mat dabar galiojantis valstybinės žemės nuomos mokestis visiems vienodas – 4 procentai. Nesvarbu, ar vieno savininko teritorija „blizga“ ir puošia miestą, o kito iškritę pastatų langai, durys ir kieme keroja piktžolės. Pasak verslininkų, jiems ne tiek svarbios pačios mokesčių sumos, kiek požiūris į verslą. Jau ne pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad įvairias veiklas vykdantys žmonės atsimenami tik tada, kai reikia pinigų renginiams paremti, ir apskritai šioje savivaldybėje verslui nėra gerų ir visiems vienodų sąlygų.

Apie mokesčius žadėta plačiai kalbėtis kitame susitikime. Meras svarstė, ar nevertėtų pasirinkti kitokią diskusijų formą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---