|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-10-06 15:17
|
|
|
VPPP viršininkas Saulius Bakša (kairėje) su Vilkaviškio seniūnu Remigijumi Kurausku jau aplankė dalį vilkaviškiečių būstų.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Šią savaitę privačiuose gyvenamuosiuose kvartaluose sukiojosi ugniagesių automobilis. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininkas Saulius Bakša su individualių namų gyventojais kalbėjosi apie priešgaisrinę saugą.
Kaip saugiai eksploatuoti
Atvėsus orams kasmet padaugėja gaisrų, kylančių gyvenamuosiuose namuose dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Tokių gaisrų padariniai dažnai būna ypač skaudūs: sudega gyvenamosios patalpos, jose esantis turtas, apsinuodiję smalkėmis žūsta žmonės.
Dėl to jau ne pirmus metus organizuojama akcija „Kūrenkime saugiai“. Per ją gyventojai konsultuojami, kaip susitvarkyti netvarkingas krosnis ir dūmtraukius, saugiai eksploatuoti šildymo įrenginius.
Šią savaitę S. Bakša su Vilkaviškio seniūnu Remigijumi Kurausku stengėsi aplankyti daugiau socialiai remtinų, sunkiai besiverčiančių šeimų, kurių namai šildomi kietojo kuro krosnimis. Tuo pat metu užsukta ir į kai kuriuos kaimynystėje esančius būstus, kūrenamus kietuoju kuru.
Vizitas geranoriškas
Pas vilkaviškiečius užėjęs pareigūnas iš karto aiškino, kad už pažeidimus savininkai nebus baudžiami, kad šis vizitas – geranoriškas, siekiant padėti išvengti nelaimės. Visi aplankyti gyventojai ugniagesius priėmė labai mielai, noriai aprodė kūrenimo įrenginius, o kai kurie dar ir prašė patarimų – pavyzdžiui, kodėl kūrenimo įrenginio apačioje kaupiasi kondensatas ir ką tokiu atveju reikia daryti.
S. Bakša aplankytuose namuose apžiūrėjo krosnių bei dūmtraukių būklę, ragino susitvarkyti netvarkingą įrangą, perspėjo šeimininkus nelaikyti malkų ar popierių šalia krosnies.
Nė viename iš aplankytų būstų nebuvo dūmų detektorių, tad pareigūnas patarė juos įsigyti. „Kad aš nerūkau“, – šyptelėjo vienas iš aplankytų gyventojų, kurio namuose kūrenimo įrenginiai buvo įrengti išties tvarkingai. Tačiau autonominiai priešgaisriniai jutikliai reikalingi ne tik rūkančiųjų būstuose, bet visuose namuose, nes šie palyginti nebrangūs aparatai gali išgelbėti brangiausią turtą – gyvybę. Jie pirmi sureaguoja į dūmus ir apie gresiantį gaisro pavojų perspėja šaižiu signalu.
Žmonės sureagavo
S. Bakša džiaugėsi, jog kai kuriuose būstuose, kurie buvo aplankyti jau ankstesniais metais, pastebėjo gerų pokyčių: ugniagesių patarti žmonės buvo susiremontavę dūmtraukį, įsidėję kamino įdėklą, saugiu atstumu nuo viryklės patraukę dujų balioną ir kt.
Tačiau ir šįkart rasta nemažai pažeidimų. Kai kuriuose namuose kuras buvo sudėtas prie pat krosnies, sienos šalia kūrenimo įrenginių apklijuotos degiomis medžiagomis, pats dūmtraukis aptaisytas medžio drožlių plokšte ir pan.
– Kai žmogus degiomis medžiagomis apkala dūmtraukį, gal tai ir atrodo tvarkinga, bet nebus matyti, kai atsiras įtrūkimų, plyšių. Be to, pro juos išlėkusi kibirkštis tas medžiagas tuoj pat gali padegti. Todėl dūmtraukis turi būti nutinkuotas, nubaltintas, kad kiekvienas pažeidimas būtų matomas ankstyvoje fazėje, – aiškino S. Bakša.
Kai kur akis patraukė ir netvarkinga elektros instaliacija, palubėse kybantys atviri laidai ir lemputės be apsauginių gaubtų.
Saugumo priemonės
Ugniagesiai primena, jog patikrinti, suremontuoti krosnis, apžiūrėti ir išvalyti dūmtraukius būtina dar iki intensyvaus kūrenimo pradžios. Vėliau šildymo sezono metu suodžius iš kaminų valyti reikia bent kartą per tris mėnesius. Deja, jau ir šį sezoną mūsų rajone buvo keletas atvejų, kai teko kviesti ugniagesius dėl nevalytuose kaminuose užsidegusių suodžių.
Nelaimę gali prišaukti ir išpilti karšti pelenai, o jie kartais vėsta ir dvi paras. Todėl pelenus pirmiausiai reikia versti ne į plastikinį konteinerį ar kitą besilydančią, degią talpyklą, o į metalinę dėžę, patrauktą nuo pastato sienos bent tris metrus.
Gaisrai kyla, kai prakurui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kūrenant židinį ar krosnį patariama nenaudoti šlapių malkų, nes šlapias kuras kur kas greičiau užkemša dūmtraukius. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti ir laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Krosnies priežiūrą draudžiama patikėti mažamečiams vaikams. Be abejo, svarbu nerūkyti lovose, naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais prietaisais.
Kviečia kreiptis
Akcija „Kūrenkime saugiai“ tęsis iki spalio pabaigos. Kitą savaitę ugniagesiai lankysis įvairiuose gyvenamuosiuose Vilkaviškio ir Kybartų kvartaluose, tad žmonės prašomi klausti, konsultuotis rūpimais priešgaisrinės saugos klausimais.
Be to, visi gyventojai, abejojantys dėl savo namuose esančių šildymo įrenginių patikimumo bei saugumo, gali kreiptis į Vilkaviškio PGT pareigūnus, kurie pasirengę pakonsultuoti telefonu ar net atvykti į namus ir apžiūrėti šildymo įrangą. Už vizitą mokėti nereikės, už rastus pažeidimus gyventojai nebus baudžiami. Į pareigūnus galima kreiptis tel. (8 342) 60 003.
Ugniagesių pareigūnai tvirtino, jog gyventojų skambučių pastaruoju metu iš tiesų padaugėjo. Tiesa, žmonės dažniau kreipiasi ne dėl savo priešgaisrinio saugumo, o dėl, jų nuomone, nesaugiai su kūrenimo įrenginiais besielgiančių kaimynų.
Šią savaitę privačiuose gyvenamuosiuose kvartaluose sukiojosi ugniagesių automobilis. Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio (VPPP) viršininkas Saulius Bakša su individualių namų gyventojais kalbėjosi apie priešgaisrinę saugą. |
Atvėsus orams kasmet padaugėja gaisrų, kylančių gyvenamuosiuose namuose dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Tokių gaisrų padariniai dažnai būna ypač skaudūs: sudega gyvenamosios patalpos, jose esantis turtas, apsinuodiję smalkėmis žūsta žmonės.
Dėl to jau ne pirmus metus organizuojama akcija „Kūrenkime saugiai“. Per ją gyventojai konsultuojami, kaip susitvarkyti netvarkingas krosnis ir dūmtraukius, saugiai eksploatuoti šildymo įrenginius.
Šią savaitę S. Bakša su Vilkaviškio seniūnu Remigijumi Kurausku stengėsi aplankyti daugiau socialiai remtinų, sunkiai besiverčiančių šeimų, kurių namai šildomi kietojo kuro krosnimis. Tuo pat metu užsukta ir į kai kuriuos kaimynystėje esančius būstus, kūrenamus kietuoju kuru.
Pas vilkaviškiečius užėjęs pareigūnas iš karto aiškino, kad už pažeidimus savininkai nebus baudžiami, kad šis vizitas – geranoriškas, siekiant padėti išvengti nelaimės. Visi aplankyti gyventojai ugniagesius priėmė labai mielai, noriai aprodė kūrenimo įrenginius, o kai kurie dar ir prašė patarimų – pavyzdžiui, kodėl kūrenimo įrenginio apačioje kaupiasi kondensatas ir ką tokiu atveju reikia daryti.
S. Bakša aplankytuose namuose apžiūrėjo krosnių bei dūmtraukių būklę, ragino susitvarkyti netvarkingą įrangą, perspėjo šeimininkus nelaikyti malkų ar popierių šalia krosnies.
Nė viename iš aplankytų būstų nebuvo dūmų detektorių, tad pareigūnas patarė juos įsigyti. „Kad aš nerūkau“, – šyptelėjo vienas iš aplankytų gyventojų, kurio namuose kūrenimo įrenginiai buvo įrengti išties tvarkingai. Tačiau autonominiai priešgaisriniai jutikliai reikalingi ne tik rūkančiųjų būstuose, bet visuose namuose, nes šie palyginti nebrangūs aparatai gali išgelbėti brangiausią turtą – gyvybę. Jie pirmi sureaguoja į dūmus ir apie gresiantį gaisro pavojų perspėja šaižiu signalu.
S. Bakša džiaugėsi, jog kai kuriuose būstuose, kurie buvo aplankyti jau ankstesniais metais, pastebėjo gerų pokyčių: ugniagesių patarti žmonės buvo susiremontavę dūmtraukį, įsidėję kamino įdėklą, saugiu atstumu nuo viryklės patraukę dujų balioną ir kt.
Tačiau ir šįkart rasta nemažai pažeidimų. Kai kuriuose namuose kuras buvo sudėtas prie pat krosnies, sienos šalia kūrenimo įrenginių apklijuotos degiomis medžiagomis, pats dūmtraukis aptaisytas medžio drožlių plokšte ir pan.
– Kai žmogus degiomis medžiagomis apkala dūmtraukį, gal tai ir atrodo tvarkinga, bet nebus matyti, kai atsiras įtrūkimų, plyšių. Be to, pro juos išlėkusi kibirkštis tas medžiagas tuoj pat gali padegti. Todėl dūmtraukis turi būti nutinkuotas, nubaltintas, kad kiekvienas pažeidimas būtų matomas ankstyvoje fazėje, – aiškino S. Bakša.
Kai kur akis patraukė ir netvarkinga elektros instaliacija, palubėse kybantys atviri laidai ir lemputės be apsauginių gaubtų.
Ugniagesiai primena, jog patikrinti, suremontuoti krosnis, apžiūrėti ir išvalyti dūmtraukius būtina dar iki intensyvaus kūrenimo pradžios. Vėliau šildymo sezono metu suodžius iš kaminų valyti reikia bent kartą per tris mėnesius. Deja, jau ir šį sezoną mūsų rajone buvo keletas atvejų, kai teko kviesti ugniagesius dėl nevalytuose kaminuose užsidegusių suodžių.
Nelaimę gali prišaukti ir išpilti karšti pelenai, o jie kartais vėsta ir dvi paras. Todėl pelenus pirmiausiai reikia versti ne į plastikinį konteinerį ar kitą besilydančią, degią talpyklą, o į metalinę dėžę, patrauktą nuo pastato sienos bent tris metrus.
Gaisrai kyla, kai prakurui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kūrenant židinį ar krosnį patariama nenaudoti šlapių malkų, nes šlapias kuras kur kas greičiau užkemša dūmtraukius. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti ir laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Krosnies priežiūrą draudžiama patikėti mažamečiams vaikams. Be abejo, svarbu nerūkyti lovose, naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais prietaisais.
Akcija „Kūrenkime saugiai“ tęsis iki spalio pabaigos. Kitą savaitę ugniagesiai lankysis įvairiuose gyvenamuosiuose Vilkaviškio ir Kybartų kvartaluose, tad žmonės prašomi klausti, konsultuotis rūpimais priešgaisrinės saugos klausimais.
Be to, visi gyventojai, abejojantys dėl savo namuose esančių šildymo įrenginių patikimumo bei saugumo, gali kreiptis į Vilkaviškio PGT pareigūnus, kurie pasirengę pakonsultuoti telefonu ar net atvykti į namus ir apžiūrėti šildymo įrangą. Už vizitą mokėti nereikės, už rastus pažeidimus gyventojai nebus baudžiami. Į pareigūnus galima kreiptis tel. (8 342) 60 003.
Ugniagesių pareigūnai tvirtino, jog gyventojų skambučių pastaruoju metu iš tiesų padaugėjo. Tiesa, žmonės dažniau kreipiasi ne dėl savo priešgaisrinio saugumo, o dėl, jų nuomone, nesaugiai su kūrenimo įrenginiais besielgiančių kaimynų.
Galerija: Priešgaisrinė sauga
Publikuota: 2017-10-06 15:17:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai
* Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|