|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-10-09 15:31
|
|
|
Šiemet varžybose pajutęs pergalės skonį Edgaras Pauliukaitis kitais metais tikisi pasirodyti dar sėkmingiau.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Andrius GRYGELAITIS
Karalių kaime gyvenantis
Edgaras Pauliukaitis automobilių sportu domisi nuo mažens. Vis dėlto varžybose vaikinas aktyviau ėmė dalyvauti tik pastaraisiais metais.
Nenorėjo leisti
Edgaro tėtis ir geriausias draugas Rimantas dirbo vairuotoju, todėl automobiliai sūnų traukė nuo mažų dienų. Pirmą kartą prie vairo jis atsisėdo būdamas devynerių. Dar labiau mašinomis ir jų sportu jaunuolis susidomėjo, kai „Santakos“ laikraštyje perskaitė žinutę apie žiemą ant Paežerių ežero ledo Ramūno Kurausko rengiamas automobilių varžybas.
„Pamenu, jog pažiūrėti tų lenktynių važiavau dviračiu. Ypač didelį įspūdį paliko tai, kad ant ledo savo jėgas išbandė ir metais už mane vyresnis Edgaras Kurauskas. Supratau, jog ir vaikai gali vairuoti automobilį. Tiesa, man tėvai mašinos nedavė, nes turėjo tik vieną ir nenorėjo leisti jos sudaužyti“, – juokėsi E. Pauliukaitis.
Rezultatai – ne iš karto
Automobilių sporte Edgaras debiutavo gana vėlai, maždaug prieš ketverius metus. Įsigijęs antrą „Volkswagen Golf“ modelį, Karalių kaimo gyventojas pabandė keletą metų su juo važinėti žiemą vykstančiose treko varžybose. Tiesa, tai darė nelabai sėkmingai. Nors automobilį tobulinti nuolat padėjo tėtis ir draugai, tačiau tik praėjusią žiemą atsirado pirmieji laimėjimai.
„Kurį laiką trūko patirties. Sugaišdavome daug laiko ir jėgų, o po lenktynių viską reikėdavo daryti iš naujo. Tik pernai pakeičiau variklį ir jau pirmose varžybose atvažiavau antras. Vis dėlto po jų vėl teko keisti variklį. Tąkart iš nevilties net rankos nusviro“, – prisipažino lenktynininkas.
Tuomet jam pagalbos ranką ištiesė bendravardis E. Kurauskas bei Dovydas Vaitkevičius. Jie E. Pauliukaitį supažindino su marijampoliečiu Dariumi Tamašausku – žinomu lenktynininku, daugkartiniu Lietuvos autokroso čempionu.
„Kai jam parodžiau savo „golfuką“, patyręs automobilių konstruktorius iš manęs ėmė juoktis. Pasirodo, savo mašiną konstravau ne visai taip, kaip reikėjo. Kai D. Tamašauskas sutvarkė manąjį automobilį, su juo iš karto pavyko pasiekti neblogų rezultatų. Iš viso per praėjusią žiemą įvairiose varžybose iškovojau keturias prizines vietas“, – džiaugėsi pašnekovas.
Keitė automobilį
Paskutinėse žiemos varžybose E. Pauliukaitis per neapsižiūrėjimą vėl perkaitino automobilio variklį, todėl dar sykį prireikė nemažų investicijų. Tuomet D. Tamašauskas pasiūlė įsigyti kitą automobilį, su kuriuo Edgaras galėtų dalyvauti ne tik mėgėjų varžybose, bet ir profesionalų sporte – Lietuvos autokroso čempionate.
„Jame dalyvauti buvo mano svajonė. Žiemą vykstančios lenktynės – mėgėjų sportas, ten beveik nėra jokių reikalavimų, o čia jie yra gana griežti. Ne tik automobilis turi atitikti tam tikras normas, bet net per lenktynes reikia dėvėti ne senesnę nei 5 metų specialią aprangą bei šalmą“, – vardijo pašnekovas.
Viską apsvarstęs E. Pauliukaitis ryžosi nusipirkti automobilį iš kito karjerą baigusio lenktynininko. Pastarasis su šia mašina Lietuvos autokroso čempionate buvo užėmęs trečią vietą, dalyvavęs Baltijos šalių čempionate. Tiesa, Edgaras transporto priemonę įsigijo jau su pakeistu varikliu ir gana apleistą.
Paklaustas, koks tai automobilis, vaikinas šyptelėjo, kad tai paaiškinti yra kiek keblu.
„Tai – „Audi Sport Replica“. Ji pagaminta iš „Audi 80 b2 Quattro“ dviejų durų priekio ir „Audi 80 coupe B2“ galo. Variklis – „Volkswagen“ 2000 cm3 DOHC“, standartinis. Automobilis šiek tiek yra ekskliuzyvinis, nes, pavyzdžiui, „Audi 80 b2 Quattro“ dvidurių modelių nebuvo labai daug pagaminta. Todėl jei kas atsitinka, glostome, lyginame, tiesiname duris, nes kitų tokių gauti būtų beveik neįmanoma. Kitų dalių paieška irgi nėra paprasta. Reikia prieš tai išsiaiškinti, kuri dalis iš kurios mašinos įdėta“, – juokėsi pašnekovas.
Debiutavo čempionate
Įsigijęs naują automobilį, vaikinas su savo pagalbininkais turėjo įdėti nemažai pastangų, kad jį paruoštų pirmoms lenktynėms. Mašina varoma keturiais ratais, tad Edgarui prireikė šiek tiek laiko prie jos priprasti.
„Pradėjau atstovauti Marijampolės „Ugira Kross“ klubui. Jau pirmose varžybose Kupiškyje užėmiau aukštą ketvirtą vietą. Tačiau šis rezultatas neparodo tikrosios padėties. Prieš mane finišavusios trys mašinos važiavo su ne mažiau kaip 400 arklio galių varikliais, o manoji turi tik 150“, – pasakojo E. Pauliukaitis.
Vaikinas jau po savaitės debiutavo ir Lietuvos autokroso čempionate. Pirmąjį etapą Edgaras buvo praleidęs, tad keliavo į antrąjį, surengtą Tauragėje. Jau pirmose varžybose sėkmė kraštiečio neaplenkė: ilgai važiavęs trečias, paskutiniuose trasos metruose jis aplenkė varžovą ir finišavo antras. Puikiai lenktynininkui susiklostė ir trečiasis čempionato etapas Ukmergėje. Jis vėl užėmė antrą vietą. Ketvirtąjį etapą Gargžduose dėl finansinių sumetimų sportininkas buvo priverstas praleisti, o vėliau Marijampolėje vykusiose lenktynėse vaikinui ne itin pasisekė ir jis užėmė ketvirtą vietą.
Paskutinis etapas buvo surengtas Šakiuose, kur E. Pauliukaitis vėl pasirodė puikiai. „Paprastai prieš varžybas prastai miegu, jaudinuosi, o šįkart viskas buvo kitaip. Važiavau žinodamas, kad bendroje įskaitoje į prizines vietas nepretenduoju, nes buvau praleidęs du etapus, tad kažkokių didelių tikslų sau jau nekėliau. Situaciją apsunkino tai, jog per kvalifikacinius važiavimus sudaužiau savo automobilį, tad finale turėjau būti itin atsargus. Bet koks kontaktas – ir lenktynės man būtų pasibaigusios tą pačią akimirką. Laimei, viskas susiklostė daug geriau, nei galėjau pagalvoti, ir finišavau trečias“, – džiaugėsi pašnekovas.
Brangus sportas
E. Pauliukaitis sakė, kad visą sezoną jį palaikė šeima, draugė Viktorija ir bičiuliai. Anot vaikino, be jų jis nebūtų nieko pasiekęs. Kadangi Edgaras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ne visada lenktynėms pasiruošti gali skirti tiek laiko, kiek norėtų. Pavyzdžiui, prieš paskutinį turą Šakiuose vaikino automobilį ruošė jo draugai. Per visą sezoną jam labiausiai talkino Algirdas Briauka, Marius Jablonskis, Justinas Bernota, Marius Neiberka bei Povilas Vaškevičius.
„Apskritai, automobilių varžybų bendruomenė yra labai draugiška. Konkurentai skolina vieni kitiems detales, palaiko net po įvykusių incidentų trasoje. Pavyzdžiui, su E. Kurausku buvome varžovai žiemos varžybose, tačiau būtent jis man davė pirmuosius patarimus, pamokė kai kurių vairavimo ar automobilių taisymo ypatumų. Su Edgaru labai greitai susidraugavome“, – tikino pašnekovas.
Šiais metais jis neketina dalyvauti žiemos varžybose, nes išlaikyti du automobilius būtų nepakeliama finansinė našta. Automobilių sportas, anot pašnekovo, yra brangus malonumas. Pasiruošti Lietuvos čempionatui vaikinui kainavo apie 4 tūkst. eurų, o kiekvienose varžybose ši suma išaugdavo dar 200–300 eurų. Jis vylėsi, kad sėkmingas debiutas profesionalų sporte padės ateityje susirasti rėmėjų. Dabar jaunuolis tikisi gerai pasiruošti kitam sezonui, o ateityje svajoja dalyvauti Baltijos šalių autokroso čempionate. Tiesa, iki šio tikslo reikės nueiti dar labai ilgą kelią.
Karalių kaime gyvenantis Edgaras Pauliukaitis automobilių sportu domisi nuo mažens. Vis dėlto varžybose vaikinas aktyviau ėmė dalyvauti tik pastaraisiais metais. |
Edgaro tėtis ir geriausias draugas Rimantas dirbo vairuotoju, todėl automobiliai sūnų traukė nuo mažų dienų. Pirmą kartą prie vairo jis atsisėdo būdamas devynerių. Dar labiau mašinomis ir jų sportu jaunuolis susidomėjo, kai „Santakos“ laikraštyje perskaitė žinutę apie žiemą ant Paežerių ežero ledo Ramūno Kurausko rengiamas automobilių varžybas.
„Pamenu, jog pažiūrėti tų lenktynių važiavau dviračiu. Ypač didelį įspūdį paliko tai, kad ant ledo savo jėgas išbandė ir metais už mane vyresnis Edgaras Kurauskas. Supratau, jog ir vaikai gali vairuoti automobilį. Tiesa, man tėvai mašinos nedavė, nes turėjo tik vieną ir nenorėjo leisti jos sudaužyti“, – juokėsi E. Pauliukaitis.
Automobilių sporte Edgaras debiutavo gana vėlai, maždaug prieš ketverius metus. Įsigijęs antrą „Volkswagen Golf“ modelį, Karalių kaimo gyventojas pabandė keletą metų su juo važinėti žiemą vykstančiose treko varžybose. Tiesa, tai darė nelabai sėkmingai. Nors automobilį tobulinti nuolat padėjo tėtis ir draugai, tačiau tik praėjusią žiemą atsirado pirmieji laimėjimai.
„Kurį laiką trūko patirties. Sugaišdavome daug laiko ir jėgų, o po lenktynių viską reikėdavo daryti iš naujo. Tik pernai pakeičiau variklį ir jau pirmose varžybose atvažiavau antras. Vis dėlto po jų vėl teko keisti variklį. Tąkart iš nevilties net rankos nusviro“, – prisipažino lenktynininkas.
Tuomet jam pagalbos ranką ištiesė bendravardis E. Kurauskas bei Dovydas Vaitkevičius. Jie E. Pauliukaitį supažindino su marijampoliečiu Dariumi Tamašausku – žinomu lenktynininku, daugkartiniu Lietuvos autokroso čempionu.
„Kai jam parodžiau savo „golfuką“, patyręs automobilių konstruktorius iš manęs ėmė juoktis. Pasirodo, savo mašiną konstravau ne visai taip, kaip reikėjo. Kai D. Tamašauskas sutvarkė manąjį automobilį, su juo iš karto pavyko pasiekti neblogų rezultatų. Iš viso per praėjusią žiemą įvairiose varžybose iškovojau keturias prizines vietas“, – džiaugėsi pašnekovas.
Paskutinėse žiemos varžybose E. Pauliukaitis per neapsižiūrėjimą vėl perkaitino automobilio variklį, todėl dar sykį prireikė nemažų investicijų. Tuomet D. Tamašauskas pasiūlė įsigyti kitą automobilį, su kuriuo Edgaras galėtų dalyvauti ne tik mėgėjų varžybose, bet ir profesionalų sporte – Lietuvos autokroso čempionate.
„Jame dalyvauti buvo mano svajonė. Žiemą vykstančios lenktynės – mėgėjų sportas, ten beveik nėra jokių reikalavimų, o čia jie yra gana griežti. Ne tik automobilis turi atitikti tam tikras normas, bet net per lenktynes reikia dėvėti ne senesnę nei 5 metų specialią aprangą bei šalmą“, – vardijo pašnekovas.
Viską apsvarstęs E. Pauliukaitis ryžosi nusipirkti automobilį iš kito karjerą baigusio lenktynininko. Pastarasis su šia mašina Lietuvos autokroso čempionate buvo užėmęs trečią vietą, dalyvavęs Baltijos šalių čempionate. Tiesa, Edgaras transporto priemonę įsigijo jau su pakeistu varikliu ir gana apleistą.
Paklaustas, koks tai automobilis, vaikinas šyptelėjo, kad tai paaiškinti yra kiek keblu.
„Tai – „Audi Sport Replica“. Ji pagaminta iš „Audi 80 b2 Quattro“ dviejų durų priekio ir „Audi 80 coupe B2“ galo. Variklis – „Volkswagen“ 2000 cm3 DOHC“, standartinis. Automobilis šiek tiek yra ekskliuzyvinis, nes, pavyzdžiui, „Audi 80 b2 Quattro“ dvidurių modelių nebuvo labai daug pagaminta. Todėl jei kas atsitinka, glostome, lyginame, tiesiname duris, nes kitų tokių gauti būtų beveik neįmanoma. Kitų dalių paieška irgi nėra paprasta. Reikia prieš tai išsiaiškinti, kuri dalis iš kurios mašinos įdėta“, – juokėsi pašnekovas.
Įsigijęs naują automobilį, vaikinas su savo pagalbininkais turėjo įdėti nemažai pastangų, kad jį paruoštų pirmoms lenktynėms. Mašina varoma keturiais ratais, tad Edgarui prireikė šiek tiek laiko prie jos priprasti.
„Pradėjau atstovauti Marijampolės „Ugira Kross“ klubui. Jau pirmose varžybose Kupiškyje užėmiau aukštą ketvirtą vietą. Tačiau šis rezultatas neparodo tikrosios padėties. Prieš mane finišavusios trys mašinos važiavo su ne mažiau kaip 400 arklio galių varikliais, o manoji turi tik 150“, – pasakojo E. Pauliukaitis.
Vaikinas jau po savaitės debiutavo ir Lietuvos autokroso čempionate. Pirmąjį etapą Edgaras buvo praleidęs, tad keliavo į antrąjį, surengtą Tauragėje. Jau pirmose varžybose sėkmė kraštiečio neaplenkė: ilgai važiavęs trečias, paskutiniuose trasos metruose jis aplenkė varžovą ir finišavo antras. Puikiai lenktynininkui susiklostė ir trečiasis čempionato etapas Ukmergėje. Jis vėl užėmė antrą vietą. Ketvirtąjį etapą Gargžduose dėl finansinių sumetimų sportininkas buvo priverstas praleisti, o vėliau Marijampolėje vykusiose lenktynėse vaikinui ne itin pasisekė ir jis užėmė ketvirtą vietą.
Paskutinis etapas buvo surengtas Šakiuose, kur E. Pauliukaitis vėl pasirodė puikiai. „Paprastai prieš varžybas prastai miegu, jaudinuosi, o šįkart viskas buvo kitaip. Važiavau žinodamas, kad bendroje įskaitoje į prizines vietas nepretenduoju, nes buvau praleidęs du etapus, tad kažkokių didelių tikslų sau jau nekėliau. Situaciją apsunkino tai, jog per kvalifikacinius važiavimus sudaužiau savo automobilį, tad finale turėjau būti itin atsargus. Bet koks kontaktas – ir lenktynės man būtų pasibaigusios tą pačią akimirką. Laimei, viskas susiklostė daug geriau, nei galėjau pagalvoti, ir finišavau trečias“, – džiaugėsi pašnekovas.
E. Pauliukaitis sakė, kad visą sezoną jį palaikė šeima, draugė Viktorija ir bičiuliai. Anot vaikino, be jų jis nebūtų nieko pasiekęs. Kadangi Edgaras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ne visada lenktynėms pasiruošti gali skirti tiek laiko, kiek norėtų. Pavyzdžiui, prieš paskutinį turą Šakiuose vaikino automobilį ruošė jo draugai. Per visą sezoną jam labiausiai talkino Algirdas Briauka, Marius Jablonskis, Justinas Bernota, Marius Neiberka bei Povilas Vaškevičius.
„Apskritai, automobilių varžybų bendruomenė yra labai draugiška. Konkurentai skolina vieni kitiems detales, palaiko net po įvykusių incidentų trasoje. Pavyzdžiui, su E. Kurausku buvome varžovai žiemos varžybose, tačiau būtent jis man davė pirmuosius patarimus, pamokė kai kurių vairavimo ar automobilių taisymo ypatumų. Su Edgaru labai greitai susidraugavome“, – tikino pašnekovas.
Šiais metais jis neketina dalyvauti žiemos varžybose, nes išlaikyti du automobilius būtų nepakeliama finansinė našta. Automobilių sportas, anot pašnekovo, yra brangus malonumas. Pasiruošti Lietuvos čempionatui vaikinui kainavo apie 4 tūkst. eurų, o kiekvienose varžybose ši suma išaugdavo dar 200–300 eurų. Jis vylėsi, kad sėkmingas debiutas profesionalų sporte padės ateityje susirasti rėmėjų. Dabar jaunuolis tikisi gerai pasiruošti kitam sezonui, o ateityje svajoja dalyvauti Baltijos šalių autokroso čempionate. Tiesa, iki šio tikslo reikės nueiti dar labai ilgą kelią.
Galerija: Lenktynės
Publikuota: 2017-10-09 15:31:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|