|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2017-10-30 16:11
|
|
|
Karolis (dešinėje) neretai atvyksta į Švediją aplankyti čia gyvenančio brolio Tado.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Andrius GRYGELAITIS
Kažkada viena žinoma Lietuvos muzikos grupė dainavo apie „brolius šaunuolius“. Šis apibūdinimas puikiai tinka ir Slabadų kaime gimusiems bei augusiems Karoliui ir Tadui Kvederavičiams. Juos abu, ko gero, puikiai pažįsta visi, bent kiek besidomintys rajono krepšinio reikalais.
Pastebėjo klasės vadovė
Šiuo metu 28 metų Karolis Vilniuje dirba projektų vadovu, o metais jaunesnis Tadas aukščiausioje Švedijos lygoje profesionaliai žaidžia krepšinį. Būtent ši sporto šaka abiem broliams į kraują įaugo nuo mažens.
Dar būdami vaikai, jie kiemo aikštelėje mėgdavo tarpusavyje varžytis iki išnaktų. Iš pradžių kiek geriau sekėsi Karoliui, tačiau vėliau, kai paaugo Tadas, vaikinų jėgos išsilygino. Galbūt tarpusavio dvikovos ir būtų likusios tik kiemo aikštelėje, jei ne T. Kvederavičiaus klasės vadovė Regina Naujokaitienė. Broliai pedagogei iki šiol yra dėkingi už tai, kad pastebėjo jų talentą ir apie juos papasakojo Vilkaviškio rajono sporto mokykloje dirbančiam Evaldui Kučiauskui. Būtent jis ir tapo pirmuoju vaikinų treneriu.
„Jau pirmoje treniruotėje įrodėme, jog esame verti būti komandoje. Gal kiek sunkiau sekėsi Tadui, nes jis buvo metais jaunesnis už kitus žaidėjus. Tiesa, brolis niekada nebuvo linkęs niekam nusileisti“, – prisiminė Karolis.
Gynė šalies garbę
Į krepšinio treniruotes brolius du kartus per savaitę vežiodavo senelis. Vis dėlto tų poros kartų vaikinams akivaizdžiai buvo per maža, todėl dažniausiai grįžę namo jie toliau eidavo varžytis į kiemo aikštelę. Begalinė meilė ir aistra šiai sporto šakai abiem padėjo sparčiai tobulėti. Greitai Karolis ir Tadas ėmė dalyvauti įvairiose varžybose, skinti apdovanojimus. Šiandien Kvederavičiai vargiai suskaičiuotų visus savo laimėjimus, nes jų – pilnos lentynos.
„Šiek tiek paaugę ėmėme dalyvauti vasarą vykstančiuose 3x3 krepšinio turnyruose. Sudarėme puikų trejetą su draugu Vytautu Kružiku. Mums retai atsirasdavo lygių tiek Vilkaviškio, tiek Šakių rajonuose“, – pasakojo Tadas.
Nors dažniausiai broliai rungtyniauja vienoje komandoje, tačiau didžiausius savo laimėjimus jie pasiekė atskirai. Bene ryškiausia Tado karjeros pergalė – 2011 m. laimėtas 3x3 gatvės krepšinio turnyras Lietuvoje, po kurio vaikinas su dar trimis draugais gavo galimybę atstovauti mūsų šaliai Europos čempionate Estijoje.
Brolio pasiekimą šiemet pakartojo ir Karolis. Subūręs draugų trijulę, jis ne taip seniai laimėjo analogišką turnyrą Panevėžyje ir gavo teisę atstovauti Lietuvai vidurio Europos krepšinio čempionate Vengrijoje. Jame lietuvaičiai pasirodė puikiai: aplenkę 115 varžovų komandų, mūsų vaikinai tapo varžybų nugalėtojais.
Kovojo prieš žvaigždes
Ne mažiau brolių atmintyje įstrigusi ir kartu pasiekta pergalė 2013 metais. Tuomet kartu su draugu Dainiumi Podolskiu jie triumfavo Vilkaviškyje vykusiame atrankiniame turnyre „3 už Lietuvą“ ir gavo teisę susirungti su Lietuvos krepšinio legendomis. Šią dvikovą vėliau transliavo ir televizija.
„Tai buvo kažkas nerealaus ir įsimintino: ilga ir varginanti diena, laimėtas turnyras, galimybė kovoti prieš krepšinio žvaigždes, įspūdingas sirgalių palaikymas. Tokių akimirkų neįmanoma pamiršti. Dar ir dabar kartais įsijungiu pažiūrėti tų varžybų vaizdo įrašą“, – prisipažino T. Kvederavičius.
Tiek Karolis, tiek Tadas džiaugėsi, kad neseniai 3x3 krepšinis buvo paskelbtas olimpine sporto šaka. Jie tikino norėsiantys save išbandyti atrankoje, jei tokia Lietuvoje būtų surengta.
Po rungtynių – pas močiutę
Abu broliai mėgsta varžytis tiek 3x3, tiek 5x5 kovose. Karolis rungtyniauja įvairiose Vilniaus mėgėjų krepšinio lygose, grįžta ir į gimtąjį kraštą, kur žaidžia vietinėse pirmenybėse.
Pažaisti Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse grįžta ir Tadas, tik kiek rečiau. Anot jo, žaisti su broliu ir čia gyvenančiais draugais – didžiulis malonumas. Nors pastaruoju metu tiek Tadas, tiek Karolis rajono pirmenybėse atstovauja vienai komandai, tačiau taip buvo ne visada.
„Teko žaisti ir vienam prieš kitą. Kadangi abu esame aukšti, gintis ir kovoti tokiais atvejais mums tenka akis į akį. Tuomet emocijų netrūksta. Tiesa, visada privalome išlikti kiek įmanoma santūresni, nes visas mūsų rungtynes stebi mama. Galų gale po rungtynių visi sėdame į vieną automobilį ir vykstame pas močiutę valgyti cepelinų“, – juokėsi Karolis.
Abu sportininkai tikino esantys gana emocingi, tačiau dažniausiai jie sugeba išlaikyti šaltą protą. Vis dėlto emocijas pavyksta suvaldyti ne visada, bet, pasak brolių, toks ir turi būti krepšinis.
Tapo profesionaliu žaidėju
Nors krepšinis abiem kraštiečiams įaugęs į kraują ir abu jie nuolat bėgioja įvairiose aikštelėse, Tadui ši sporto šaka tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Jis šiuo metu atstovauja trečio pagal dydį Švedijos miesto Malmės komandai „Malbas“, su kuria rungtyniauja aukščiausioje šalies lygoje. Pasiekti šį karjeros etapą nebuvo taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Viskas vyko gana nuosekliai. Sporto mokykloje gavau ne tik krepšinio pagrindus, bet ir išsiugdžiau tvirtą charakterį. Jau dvyliktoje klasėje patekau į Marijampolės „Mantingos“ komandą ir rungtyniavau Lietuvos regioninėje krepšinio lygoje. Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį. Dar sunkesnės treniruotės, dar didesnė konkurencija padėjo labiau patobulėti. Vėliau gyniau universiteto garbę, o į Švediją išvykau ne žaisti krepšinio, bet uždarbiauti. Tiesa, krepšinis visada buvo didžiausia mano aistra, tad jo niekada neatsisakiau. Iš pradžių žaidžiau žemesnėse Švedijos lygose, kol galiausiai mane pastebėjo aukščiausiosios lygos klubas“, – pasakojo T. Kvederavičius.
Rungtyniauti Švedijoje Tadui labai patinka. Kasdien komandoje rengiamos dvi treniruotės, per savaitę būna dvejos rungtynės, o į jas ekipa skraido lėktuvais. Šiuo metu kraštietis turi šiokių tokių problemų su nugara, todėl kol kas negali rungtyniauti. Vis dėlto „Malbo“ klubas su nekantrumu laukia jo sugrįžtančio. Prieš šį sezoną lietuvis turėjo pasiūlymų žaisti krepšinį ir kitose šalyse, tačiau dar bent metams nusprendė pasilikti Švedijoje.
Palaiko vienas kitą
Nors gyvena skirtingose šalyse, abu broliai seka vienas kito pasirodymus internetu, negaili vienas kitam patarimų. Tado rungtynes nuolat transliuoja televizija, todėl po to jis randa „krūvas“ Karolio parašytų žinučių.
Abu Kvederavičiai dažnai mėgsta kartu pažvejoti. Šį pomėgį jie išsiugdė dar vaikystėje. Kadangi gimti namai stovi ant Šešupės kranto, nežvejoti tiesiog neįmanoma. Ir dabar neretai Karolis pas Tadą į Švediją skrenda vien tam, kad kartu tiesiog pagautų vieną kitą žuvį.
Bendrų pomėgių jie turi ir daugiau – abu palaiko Lietuvos krepšinio rinktinę bei Kauno „Žalgirio“ komandą. Jų rungtynes pagal galimybes stebi tiek arenose, tiek namie.
„Krepšinis mums dar ilgai bus neatsiejama gyvenimo dalimi. Apskritai, patarčiau visiems sportuoti – nesvarbu ką. Sportas ugdo charakterį, suteikia pažinčių, išmoko disciplinos, sveiko gyvenimo būdo. Tie, kas nori tapti profesionalais, turi daug ir sunkiai dirbti. Vien talento neužtenka. Net ir patys talentingiausi treniruotėse dirba ne mažiau nei kiti“, – tikino Tadas.
Abu broliai nekenčia pralaimėjimų, todėl visada siekia tik pačių aukščiausių tikslų, visur nori būti geriausi. Anot pašnekovų, tiek gyvenime, tiek krepšinyje galioja tos pačios taisyklės: norint ką nors pasiekti, reikia daug ir sunkiai dirbti, kovoti už save.
Projektą „Lietuva – širdy“
remia Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondas
Kažkada viena žinoma Lietuvos muzikos grupė dainavo apie „brolius šaunuolius“. Šis apibūdinimas puikiai tinka ir Slabadų kaime gimusiems bei augusiems Karoliui ir Tadui Kvederavičiams. Juos abu, ko gero, puikiai pažįsta visi, bent kiek besidomintys rajono krepšinio reikalais. |
Šiuo metu 28 metų Karolis Vilniuje dirba projektų vadovu, o metais jaunesnis Tadas aukščiausioje Švedijos lygoje profesionaliai žaidžia krepšinį. Būtent ši sporto šaka abiem broliams į kraują įaugo nuo mažens.
Dar būdami vaikai, jie kiemo aikštelėje mėgdavo tarpusavyje varžytis iki išnaktų. Iš pradžių kiek geriau sekėsi Karoliui, tačiau vėliau, kai paaugo Tadas, vaikinų jėgos išsilygino. Galbūt tarpusavio dvikovos ir būtų likusios tik kiemo aikštelėje, jei ne T. Kvederavičiaus klasės vadovė Regina Naujokaitienė. Broliai pedagogei iki šiol yra dėkingi už tai, kad pastebėjo jų talentą ir apie juos papasakojo Vilkaviškio rajono sporto mokykloje dirbančiam Evaldui Kučiauskui. Būtent jis ir tapo pirmuoju vaikinų treneriu.
„Jau pirmoje treniruotėje įrodėme, jog esame verti būti komandoje. Gal kiek sunkiau sekėsi Tadui, nes jis buvo metais jaunesnis už kitus žaidėjus. Tiesa, brolis niekada nebuvo linkęs niekam nusileisti“, – prisiminė Karolis.
Į krepšinio treniruotes brolius du kartus per savaitę vežiodavo senelis. Vis dėlto tų poros kartų vaikinams akivaizdžiai buvo per maža, todėl dažniausiai grįžę namo jie toliau eidavo varžytis į kiemo aikštelę. Begalinė meilė ir aistra šiai sporto šakai abiem padėjo sparčiai tobulėti. Greitai Karolis ir Tadas ėmė dalyvauti įvairiose varžybose, skinti apdovanojimus. Šiandien Kvederavičiai vargiai suskaičiuotų visus savo laimėjimus, nes jų – pilnos lentynos.
„Šiek tiek paaugę ėmėme dalyvauti vasarą vykstančiuose 3x3 krepšinio turnyruose. Sudarėme puikų trejetą su draugu Vytautu Kružiku. Mums retai atsirasdavo lygių tiek Vilkaviškio, tiek Šakių rajonuose“, – pasakojo Tadas.
Nors dažniausiai broliai rungtyniauja vienoje komandoje, tačiau didžiausius savo laimėjimus jie pasiekė atskirai. Bene ryškiausia Tado karjeros pergalė – 2011 m. laimėtas 3x3 gatvės krepšinio turnyras Lietuvoje, po kurio vaikinas su dar trimis draugais gavo galimybę atstovauti mūsų šaliai Europos čempionate Estijoje.
Brolio pasiekimą šiemet pakartojo ir Karolis. Subūręs draugų trijulę, jis ne taip seniai laimėjo analogišką turnyrą Panevėžyje ir gavo teisę atstovauti Lietuvai vidurio Europos krepšinio čempionate Vengrijoje. Jame lietuvaičiai pasirodė puikiai: aplenkę 115 varžovų komandų, mūsų vaikinai tapo varžybų nugalėtojais.
Ne mažiau brolių atmintyje įstrigusi ir kartu pasiekta pergalė 2013 metais. Tuomet kartu su draugu Dainiumi Podolskiu jie triumfavo Vilkaviškyje vykusiame atrankiniame turnyre „3 už Lietuvą“ ir gavo teisę susirungti su Lietuvos krepšinio legendomis. Šią dvikovą vėliau transliavo ir televizija.
„Tai buvo kažkas nerealaus ir įsimintino: ilga ir varginanti diena, laimėtas turnyras, galimybė kovoti prieš krepšinio žvaigždes, įspūdingas sirgalių palaikymas. Tokių akimirkų neįmanoma pamiršti. Dar ir dabar kartais įsijungiu pažiūrėti tų varžybų vaizdo įrašą“, – prisipažino T. Kvederavičius.
Tiek Karolis, tiek Tadas džiaugėsi, kad neseniai 3x3 krepšinis buvo paskelbtas olimpine sporto šaka. Jie tikino norėsiantys save išbandyti atrankoje, jei tokia Lietuvoje būtų surengta.
Abu broliai mėgsta varžytis tiek 3x3, tiek 5x5 kovose. Karolis rungtyniauja įvairiose Vilniaus mėgėjų krepšinio lygose, grįžta ir į gimtąjį kraštą, kur žaidžia vietinėse pirmenybėse.
Pažaisti Vilkaviškio rajono krepšinio pirmenybėse grįžta ir Tadas, tik kiek rečiau. Anot jo, žaisti su broliu ir čia gyvenančiais draugais – didžiulis malonumas. Nors pastaruoju metu tiek Tadas, tiek Karolis rajono pirmenybėse atstovauja vienai komandai, tačiau taip buvo ne visada.
„Teko žaisti ir vienam prieš kitą. Kadangi abu esame aukšti, gintis ir kovoti tokiais atvejais mums tenka akis į akį. Tuomet emocijų netrūksta. Tiesa, visada privalome išlikti kiek įmanoma santūresni, nes visas mūsų rungtynes stebi mama. Galų gale po rungtynių visi sėdame į vieną automobilį ir vykstame pas močiutę valgyti cepelinų“, – juokėsi Karolis.
Abu sportininkai tikino esantys gana emocingi, tačiau dažniausiai jie sugeba išlaikyti šaltą protą. Vis dėlto emocijas pavyksta suvaldyti ne visada, bet, pasak brolių, toks ir turi būti krepšinis.
Nors krepšinis abiem kraštiečiams įaugęs į kraują ir abu jie nuolat bėgioja įvairiose aikštelėse, Tadui ši sporto šaka tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Jis šiuo metu atstovauja trečio pagal dydį Švedijos miesto Malmės komandai „Malbas“, su kuria rungtyniauja aukščiausioje šalies lygoje. Pasiekti šį karjeros etapą nebuvo taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Viskas vyko gana nuosekliai. Sporto mokykloje gavau ne tik krepšinio pagrindus, bet ir išsiugdžiau tvirtą charakterį. Jau dvyliktoje klasėje patekau į Marijampolės „Mantingos“ komandą ir rungtyniavau Lietuvos regioninėje krepšinio lygoje. Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį. Dar sunkesnės treniruotės, dar didesnė konkurencija padėjo labiau patobulėti. Vėliau gyniau universiteto garbę, o į Švediją išvykau ne žaisti krepšinio, bet uždarbiauti. Tiesa, krepšinis visada buvo didžiausia mano aistra, tad jo niekada neatsisakiau. Iš pradžių žaidžiau žemesnėse Švedijos lygose, kol galiausiai mane pastebėjo aukščiausiosios lygos klubas“, – pasakojo T. Kvederavičius.
Rungtyniauti Švedijoje Tadui labai patinka. Kasdien komandoje rengiamos dvi treniruotės, per savaitę būna dvejos rungtynės, o į jas ekipa skraido lėktuvais. Šiuo metu kraštietis turi šiokių tokių problemų su nugara, todėl kol kas negali rungtyniauti. Vis dėlto „Malbo“ klubas su nekantrumu laukia jo sugrįžtančio. Prieš šį sezoną lietuvis turėjo pasiūlymų žaisti krepšinį ir kitose šalyse, tačiau dar bent metams nusprendė pasilikti Švedijoje.
Nors gyvena skirtingose šalyse, abu broliai seka vienas kito pasirodymus internetu, negaili vienas kitam patarimų. Tado rungtynes nuolat transliuoja televizija, todėl po to jis randa „krūvas“ Karolio parašytų žinučių.
Abu Kvederavičiai dažnai mėgsta kartu pažvejoti. Šį pomėgį jie išsiugdė dar vaikystėje. Kadangi gimti namai stovi ant Šešupės kranto, nežvejoti tiesiog neįmanoma. Ir dabar neretai Karolis pas Tadą į Švediją skrenda vien tam, kad kartu tiesiog pagautų vieną kitą žuvį.
Bendrų pomėgių jie turi ir daugiau – abu palaiko Lietuvos krepšinio rinktinę bei Kauno „Žalgirio“ komandą. Jų rungtynes pagal galimybes stebi tiek arenose, tiek namie.
„Krepšinis mums dar ilgai bus neatsiejama gyvenimo dalimi. Apskritai, patarčiau visiems sportuoti – nesvarbu ką. Sportas ugdo charakterį, suteikia pažinčių, išmoko disciplinos, sveiko gyvenimo būdo. Tie, kas nori tapti profesionalais, turi daug ir sunkiai dirbti. Vien talento neužtenka. Net ir patys talentingiausi treniruotėse dirba ne mažiau nei kiti“, – tikino Tadas.
Abu broliai nekenčia pralaimėjimų, todėl visada siekia tik pačių aukščiausių tikslų, visur nori būti geriausi. Anot pašnekovų, tiek gyvenime, tiek krepšinyje galioja tos pačios taisyklės: norint ką nors pasiekti, reikia daug ir sunkiai dirbti, kovoti už save.
Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Krepšinis
Publikuota: 2017-10-30 16:11:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|