|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Naudinga
|
|
|
Tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenimis, beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau draudikai pastebi, jog gerokai dažniau už ilgapirščius telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. Tokių atvejų ypač padaugėja atšalus orams, o vidutinė žala siekia 200-300 eurų.
„Telefonai skęsta voniose ir unitazuose, kliūna po mašinų ratais ar žmonių kojomis ir užvis dažniausiai tiesiog sudūžta išslydę iš rankų. Telefonai sudaro maždaug 80 proc. draustų išmaniųjų įrenginių žalos atvejų“, – teigia BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė
Netraukite telefono lauke
Vėlyvą rudenį ir žiemą telefonai linkę dažniau dužti, nes žmonės su jais ima elgtis labai neatsargiai.
„Įsivaizduokite, kad pašalusį lapkritį keliaujate į darbą ar universitetą. Skubate, nes vėsu, šlapdriba, saugotės balų arba jau pašalusios slidžios žemės. Tokiomis akimirkomis itin lengva prarasti koncentraciją ir per skubėjimą telefoną tiesiog paleisti iš rankų“, – tikina specialistė.
Todėl atšalus orams patariama telefonu nesinaudoti einant, o jei žinote, kad pokalbis būtinas, – užsukite į šiltą ir sausą patalpą. Paspaudus stipresniam šaltukui telefonų veikimas gali sutrikti, jie nebe taip jautriai reaguoja į lietimą, greičiau išsikrauna, todėl bus patogiau ne tik jums, bet ir saugiau jūsų išmaniajam.
Nedėkite telefono į užpakalinę kišenę
Tai pats paprasčiausias ir dažniausias patarimas, kurio žmonės vis dar nepaiso.
„Jei internete paieškotumėte patarimų, kaip apsaugoti savo išmanųjį, kiekviename sąraše rastumėte tokį punktą. Paprasčiausia ir dažnai pasitaikanti sugedimo priežastis – jis iškrenta ant žemės sėdant ar stojant. Dar viena dėl to kylančių nelaimių priežastis – įkritimas į klozetą. Taip pat įmanoma sėdant ant kieto paviršiaus telefoną tiesiog sulaužyti ar net visiškai perlaužti“, – aiškina D. Strazdienė.
Niekada nenaudokite telefono vonioje
„Tyrimai rodo, kad absoliučią daugumą išmaniųjų įrenginių sugadina suaugusieji, kurie tiesiog nenori paleisti telefono iš rankų. Todėl jie ir remontą darosi su telefonu kišenėje, ir vasaros metu į vandenį brenda nebijodami jo sušlapinti. Ir net dantis valydamiesi pasiima mobilųjį drauge. O juk faktą, kad nuo vandens neapsaugos joks dėklas, žino kiekvienas“, – teigia BTA draudimo bendrovės ekspertė.
Net jei telefoną maudydamiesi paliekate atokiau tam, kad, pavyzdžiui, klausytumėte muzikos, ilgainiui vonios kambario drėgmė jam pakenks ir galiausiai gali jį net visiškai sugadinti.
Investuokite į kokybišką dėklą
Dėklas apsaugo telefoną nuo įbrėžimų ir sudužimų, tačiau dalis žmonių vis tiek jais nesinaudoja.
„Telefonai iš rankų krenta beveik visiems. Laimei, dažniausiai tai nutinka namie, sėdint ant sofos ar gulint lovoje. Bet niekas negarantuoja, jog jis neiškris iš rankų ant grindų arba, dar blogiau, ant asfalto. Pasižvalgykite į aplinkinių telefonus – šiandien dauguma jau nešioja dėklus, nes matė, kas gali nutikti telefono ekranui“, – teigia draudimo specialistė.
Kraukite telefoną toliau nuo savęs
Nuo šios klaidos taip pat dažnai kaip patys telefonai nukenčia jų krovikliai. Žmonės mėgsta telefonus krauti prie darbo stalo ar lovos, kur būtų patogu juos tuo pačiu metu jais naudotis. Tačiau dėl to padidėja rizika užkliūti už laidų, numesti išmaniuosius ant žemės ir sugadinti ne tik telefoną, bet ir kroviklį.
„Net 63 proc., arba beveik du trečdaliai šalies gyventojų stengiasi nuolat laikyti mobilųjį arčiau savęs ir krauna padėję ant stalo, komodos, spintelės, kėdės ar palangės. Dar 4 proc. – tiesiog ant grindų. Turbūt ši situacija pažįstama visiems – pasidedate telefoną krautis patogioje vietoje ir tada pats tą telefoną numetate ant žemės. Tokia situacija dažna ir namuose, kuriuose yra naminių gyvūnų, mažų vaikų“, – teigia D. Strazdienė.
Rinkos tyrimų bendrovė RAIT reprezentatyvią apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų.
Tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenimis, beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau draudikai pastebi, jog gerokai dažniau už ilgapirščius telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. Tokių atvejų ypač padaugėja atšalus orams, o vidutinė žala siekia 200-300 eurų. |
„Telefonai skęsta voniose ir unitazuose, kliūna po mašinų ratais ar žmonių kojomis ir užvis dažniausiai tiesiog sudūžta išslydę iš rankų. Telefonai sudaro maždaug 80 proc. draustų išmaniųjų įrenginių žalos atvejų“, – teigia BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė
Vėlyvą rudenį ir žiemą telefonai linkę dažniau dužti, nes žmonės su jais ima elgtis labai neatsargiai.
„Įsivaizduokite, kad pašalusį lapkritį keliaujate į darbą ar universitetą. Skubate, nes vėsu, šlapdriba, saugotės balų arba jau pašalusios slidžios žemės. Tokiomis akimirkomis itin lengva prarasti koncentraciją ir per skubėjimą telefoną tiesiog paleisti iš rankų“, – tikina specialistė.
Todėl atšalus orams patariama telefonu nesinaudoti einant, o jei žinote, kad pokalbis būtinas, – užsukite į šiltą ir sausą patalpą. Paspaudus stipresniam šaltukui telefonų veikimas gali sutrikti, jie nebe taip jautriai reaguoja į lietimą, greičiau išsikrauna, todėl bus patogiau ne tik jums, bet ir saugiau jūsų išmaniajam.
Tai pats paprasčiausias ir dažniausias patarimas, kurio žmonės vis dar nepaiso.
„Jei internete paieškotumėte patarimų, kaip apsaugoti savo išmanųjį, kiekviename sąraše rastumėte tokį punktą. Paprasčiausia ir dažnai pasitaikanti sugedimo priežastis – jis iškrenta ant žemės sėdant ar stojant. Dar viena dėl to kylančių nelaimių priežastis – įkritimas į klozetą. Taip pat įmanoma sėdant ant kieto paviršiaus telefoną tiesiog sulaužyti ar net visiškai perlaužti“, – aiškina D. Strazdienė.
„Tyrimai rodo, kad absoliučią daugumą išmaniųjų įrenginių sugadina suaugusieji, kurie tiesiog nenori paleisti telefono iš rankų. Todėl jie ir remontą darosi su telefonu kišenėje, ir vasaros metu į vandenį brenda nebijodami jo sušlapinti. Ir net dantis valydamiesi pasiima mobilųjį drauge. O juk faktą, kad nuo vandens neapsaugos joks dėklas, žino kiekvienas“, – teigia BTA draudimo bendrovės ekspertė.
Net jei telefoną maudydamiesi paliekate atokiau tam, kad, pavyzdžiui, klausytumėte muzikos, ilgainiui vonios kambario drėgmė jam pakenks ir galiausiai gali jį net visiškai sugadinti.
Dėklas apsaugo telefoną nuo įbrėžimų ir sudužimų, tačiau dalis žmonių vis tiek jais nesinaudoja.
„Telefonai iš rankų krenta beveik visiems. Laimei, dažniausiai tai nutinka namie, sėdint ant sofos ar gulint lovoje. Bet niekas negarantuoja, jog jis neiškris iš rankų ant grindų arba, dar blogiau, ant asfalto. Pasižvalgykite į aplinkinių telefonus – šiandien dauguma jau nešioja dėklus, nes matė, kas gali nutikti telefono ekranui“, – teigia draudimo specialistė.
Nuo šios klaidos taip pat dažnai kaip patys telefonai nukenčia jų krovikliai. Žmonės mėgsta telefonus krauti prie darbo stalo ar lovos, kur būtų patogu juos tuo pačiu metu jais naudotis. Tačiau dėl to padidėja rizika užkliūti už laidų, numesti išmaniuosius ant žemės ir sugadinti ne tik telefoną, bet ir kroviklį.
„Net 63 proc., arba beveik du trečdaliai šalies gyventojų stengiasi nuolat laikyti mobilųjį arčiau savęs ir krauna padėję ant stalo, komodos, spintelės, kėdės ar palangės. Dar 4 proc. – tiesiog ant grindų. Turbūt ši situacija pažįstama visiems – pasidedate telefoną krautis patogioje vietoje ir tada pats tą telefoną numetate ant žemės. Tokia situacija dažna ir namuose, kuriuose yra naminių gyvūnų, mažų vaikų“, – teigia D. Strazdienė.
Rinkos tyrimų bendrovė RAIT reprezentatyvią apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų.
Publikuota: 2017-11-07 10:18:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|