|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Centriniams bankams palaikant žemų palūkanų politiką, geresnėmis sąlygomis paskolas imančios įmonės aktyviai naudojasi ir galimybe kompensuoti dalį palūkanų Europos Sąjungos (ES) lėšomis.
Europos Sąjungos lėšomis finansines priemones verslo plėtrai administruojanti bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skaičiuoja, kad vien šiemet Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės į verslo plėtrą galėjo investuoti 1, 4 mln. eurų, kurie sugrįžo įmonėms kompensavus dalį jų sumokėtų paskolos palūkanų.
„2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu įvairaus dydžio ir veiklų įmonėms turime galimybę iš viso kompensuoti 32, 3 mln. eurų, iš jų jau yra panaudota 1, 9 mln. eurų. Nors Vyriausybė skolinasi su nulinėmis ar net neigiamomis palūkanomis, į pinigų įdarbinimą versle bankai žiūri įskaičiuodami riziką. Siekiant sustiprinti verslus ir jų konkurencingumą, yra galimybė prašyti kompensacijos daliai sumokamų palūkanų ir įmonės tą vis aktyviau išnaudoja“, – sako INVEGA Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Agnė Mačiulienė.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus teigimu, tokios tendencijos rodo, kad smulkusis ir vidutinis verslas ne tik kuriasi bei auga, bet ir mąsto apie ateitį, turi ilgalaikių planų.
„Toks kompensuotų palūkanų apimčių augimas pirmiausia rodo, kad šalies ekonomika auga, o verslininkai mąsto strategiškai ir turi ambicijų. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie mažas ir vidutines įmones, nes jų gyvybingumas yra tvaraus ekonominio augimo garantas. Didelio masto investicijos, ypač užsienio kapitalo, ekonomikos augimui yra labai svarbios, tačiau būtent smulkusis ir vidutinis verslas yra ta grandis, kuri garantuoja tvarumą“, – įsitikinęs LVK prezidentas.
Šiemet per tris ketvirčius INVEGA pasirašė 702 dotacijos sutartis ir kompensavo 1, 4 mln. eurų palūkanų, o nuo priemonės įgyvendinimo pradžios 2016 m. pasirašytos 1182 sutartys ir kompensuota 1, 9 mln. eurų sumokėtų palūkanų.
Vien trečiąjį 2016 metų ketvirtį pasirašyta 112 dotacijos sutarčių ir kompensuota 0, 2 mln. eurų palūkanų 170 įmonių. Tuo tarpu šiemet trečiąjį ketvirtį pasirašyta 112 dotacijos sutarčių ir kompensuota 0, 7 mln. eurų palūkanų 656 įmonėms.
„Pastebime, kad įmonės vis daugiau investuoja į savo verslo plėtrą, o finansų įstaigos lengviau skolina ir pasitiki verslais. Palūkanų kompensavimas sumažina kreditavimo kaštus, o lėšas, gautas iš palūkanų kompensavimo, įmonės gali panaudoti kitiems poreikiams“, – teigia A. Mačiulienė.
Dalinio palūkanų kompensavimo priemonei naudojamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos.
Centriniams bankams palaikant žemų palūkanų politiką, geresnėmis sąlygomis paskolas imančios įmonės aktyviai naudojasi ir galimybe kompensuoti dalį palūkanų Europos Sąjungos (ES) lėšomis. |
Europos Sąjungos lėšomis finansines priemones verslo plėtrai administruojanti bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skaičiuoja, kad vien šiemet Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės į verslo plėtrą galėjo investuoti 1, 4 mln. eurų, kurie sugrįžo įmonėms kompensavus dalį jų sumokėtų paskolos palūkanų.
„2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu įvairaus dydžio ir veiklų įmonėms turime galimybę iš viso kompensuoti 32, 3 mln. eurų, iš jų jau yra panaudota 1, 9 mln. eurų. Nors Vyriausybė skolinasi su nulinėmis ar net neigiamomis palūkanomis, į pinigų įdarbinimą versle bankai žiūri įskaičiuodami riziką. Siekiant sustiprinti verslus ir jų konkurencingumą, yra galimybė prašyti kompensacijos daliai sumokamų palūkanų ir įmonės tą vis aktyviau išnaudoja“, – sako INVEGA Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Agnė Mačiulienė.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus teigimu, tokios tendencijos rodo, kad smulkusis ir vidutinis verslas ne tik kuriasi bei auga, bet ir mąsto apie ateitį, turi ilgalaikių planų.
„Toks kompensuotų palūkanų apimčių augimas pirmiausia rodo, kad šalies ekonomika auga, o verslininkai mąsto strategiškai ir turi ambicijų. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie mažas ir vidutines įmones, nes jų gyvybingumas yra tvaraus ekonominio augimo garantas. Didelio masto investicijos, ypač užsienio kapitalo, ekonomikos augimui yra labai svarbios, tačiau būtent smulkusis ir vidutinis verslas yra ta grandis, kuri garantuoja tvarumą“, – įsitikinęs LVK prezidentas.
Šiemet per tris ketvirčius INVEGA pasirašė 702 dotacijos sutartis ir kompensavo 1, 4 mln. eurų palūkanų, o nuo priemonės įgyvendinimo pradžios 2016 m. pasirašytos 1182 sutartys ir kompensuota 1, 9 mln. eurų sumokėtų palūkanų.
Vien trečiąjį 2016 metų ketvirtį pasirašyta 112 dotacijos sutarčių ir kompensuota 0, 2 mln. eurų palūkanų 170 įmonių. Tuo tarpu šiemet trečiąjį ketvirtį pasirašyta 112 dotacijos sutarčių ir kompensuota 0, 7 mln. eurų palūkanų 656 įmonėms.
„Pastebime, kad įmonės vis daugiau investuoja į savo verslo plėtrą, o finansų įstaigos lengviau skolina ir pasitiki verslais. Palūkanų kompensavimas sumažina kreditavimo kaštus, o lėšas, gautas iš palūkanų kompensavimo, įmonės gali panaudoti kitiems poreikiams“, – teigia A. Mačiulienė.
Dalinio palūkanų kompensavimo priemonei naudojamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos.
Publikuota: 2017-11-10 08:52:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|