Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2017-11-17 16:11

---

„Mokyklos valgykloje sudarytos visos sąlygos pasirinkti sveiką maistą“, – sako Aldona Blyžienė.

Sveikatos specialistai šaukia, kad bulvių traškučiai, picos, saldainiai, sausainiai, bandelės ir kiti daug cukraus, druskos, iš dalies hidrintų riebalų ir mažai skaidulinių medžiagų, vitaminų turintys produktai nėra palankūs vaikų sveikatai. Tačiau visa tai ant vaikų stalo tapo kasdienybe. Mokyklos valgyklose ruošiamas šiltas, šviežiai gaminamas maistas. Jis negali būti per sūrus, per saldus, negali būti naudojami iš dalies hidrinti riebalai, maistas gruzdinamas, skrudinamas, bet yra vaikų, kurie šį maistą vis dar valgo retai. Kodėl?

„Stebėtis nėra ko. Kasdienėje veikloje susiduriame su tuo, kad vieni tėveliai piktinasi, jog maistas valgykloje neskanus, antri – prašo išvirti dešrelių, sutepti sumuštinių, o treti – sako, kad visa tai nesveika, nors daugelis iš tėvelių namuose net kotletų nebegamina, jau nekalbame apie sveikesnių patiekalų, daržovių salotų valgymo ir gaminimo tradicijas, šeimos valgymo kultūros formavimą“, – teigė VšĮ „Kretingos maistas“ Mitybos skyriaus vadovė Aldona Blyžienė.

Mokyklos valgykloje nerasite saldainių, tortų, limonado, kavos, bulvių traškučių, gruzdintų bulvyčių, spurgų, sūdytų lazdelių, kitų menkaverčių produktų. Tačiau tėvai atžaloms to duoda namuose. Vaikai valgo nereguliariai, dažnas iš jų nevalgo pusryčių, o atėjęs į mokyklą nuolat užkandžiauja net iš namų atsineštais menkaverčiais produktais. Jų gausu ir šalia mokyklų esančiose užkandinėse, prekybos centruose, mokyklose esančiuose produktų automatuose. Mokyklos valgykloje sudarytos visos sąlygos pasirinkti subalansuotą, įvairų, sveikatai palankų maistą, tačiau dažnas, ypač vyresnių klasių moksleivis renkasi ne tai.

„Vykdome vaikams skirtus edukacinius projektus, konkursus, organizuojame renginius sveikos mitybos kultūros tema. Už mokyklos ribų neturime galių įtikinti vaikus rinktis tik sveiką maistą. Mitybos įpročiai formuojami dar vaikystėje, todėl jau nuo šių metų pradžios kartu su VšĮ „Sveikatai palankus“ vykdome įvairių rajono tėveliams, mokyklų bendruomenėms skirtą edukacinį projektą „Sveikatai palanki vaikų mityba“, – pasakojo VšĮ „Kretingos maistas“ atstovė A. Blyžienė.

„Vaikai neturi patirties, kokią įtaką jų sveikatai daro maistas. Tai – labiausiai pažeidžiama vartotojų grupė. Vaikams nėra patrauklu šiltas pietų patiekalas, pavyzdžiui, vištienos kotletas su morkų salotomis ir grikiais. Jiems daug patraukliau blizgantis bulvių traškučių pakelis. Tai madinga, nes traškučius reklamose valgo turtingi, laimingi ir sėkmingi žmonės. Ne toks blizgantis valgyklos maistas mokinių visai nevilioja.

Retas vaikas ir namuose gauna šilto ir šviežiai ruošto maisto, o ne pusfabrikačių, todėl mokyklai pakeisti jų maitinimosi įpročių neįmanoma. Juk ir parduotuvėje tėvas, užuot pasakęs „Ne, nepirksime bulvių traškučių – nesveika“, pats siūlo: „Gal tau nupirkti traškučių?“

„Tik kompleksinis vaikų ir juos supančių suaugusiųjų mitybos raštingumo didinimas ir sveikatai palankios mitybos įpročių formavimas gali prisidėti prie valgymo kultūros pokyčių Lietuvoje. Tai turi vykti ir namuose, ir mokykloje“, – kalbėjo iniciatyvos „Sveikatai palankus“ įkūrėja ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Tėvai, seneliai ir kiti vaikus supantys suaugusieji turi sudaryti tinkamas sąlygas, kad vaikas kasdien galėtų rinktis tik sveikus patiekalus ar produktus. Žinoma, vaikai turi turėti pavyzdį: jei suaugusieji kasdienėje mityboje yra priklausomi nuo torto gabaliuko ar bulvių traškučių pakelio, tai nesistebėkime, kad ir vaikui bus (o gal nebus?) svarbu, ką dės į savo lėkštę.

„Tėvelių požiūris, supratimas ir valgymo kultūros formavimas turi didžiausią įtaką vaikų mitybos įpročiams. Tą patį tvirtina ir ugdymo įstaigų, kuriose teikiame maitinimo paslaugas, vadovai, pedagogai“, – teigė VšĮ „Kretingos maisto“ Mitybos skyriaus vadovė A. Blyžienė.



Komentaras



Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina JUŠKAUSKIENĖ:

– Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė 5–10 klasių mūsų mokyklos mokiniams veda pamokas sveikos gyvensenos tema.

Pastebime, kad 5–6 klasių mokiniai, buvę pradinukai, dar pietauja mokyklos valgykloje, o vyresnieji renkasi prekybos centrus, šalia mokyklos esančias kebabines. Mes, pedagogai, skatiname vaikus rinktis šviežią mokyklos valgyklos maistą, bet yra moksleivių, kurie teigia, kad tėveliai leidžia valgyti kebabus, picas, bandeles, kitus užkandžius, nes tai skaniau. Netoleruojame to, bet puikiai suprantame, kad mokyklai vargu ar pasiseks pakeisti mitybos įpročius, jei šeimoje nebus ugdomi sveikos mitybos įpročiai.

Užsk. 4404

Galerija: „Sveikatai palankus“

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---