|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Nuo seno žinoma, kad tinkamiausias laikas miškui kirsti – ruduo, žiemos pradžia. Pašalus lengviau įvažiuoti į šlapius miškus, be to, mediena ne taip greitai genda ir neprarasdama kokybės gali išsilaikyti iki pavasario. Pateiksime svarbiausią informaciją miškų savininkams, planuojantiems pagrindinius miško kirtimus.
Pagrindinių miško kirtimų būdai
Pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai, kuriais siekiama ne tik panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, bet ir sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Išskiriami trys pagrindinių miško kirtimų būdai: plynieji, atvejiniai ir atrankiniai.
Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos parenkamos pagrindinių kirtimų biržės, yra tokie: medžių rūšis, jų amžius ir miškų grupė. Anksčiausiai galima pradėti baltalksnynų (sulaukus 31 metų) ir drebulynų (41 metų), augančių ūkiniuose (IV miškų grupės) miškuose, kirtimus. Vėliausiai kertami II grupės draustinių miškuose augantys pušynai (171 metų) ir ąžuolynai (201 metų). Be to, galioja didžiausio kertamo ploto, biržės ilgio ir pločio, biržės šliejimo laiko ribojimai (detalesnė informacija apie minimalius pagrindinių miško kirtimų amžius, kirtimų ribojimus išdėstyta Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79).
Dažniausiai taikomi plynieji miško kirtimai. Maksimalus leistinas plynojo miško kirtimo biržės plotas ūkiniuose miškuose – 8 hektarai, apsauginiuose miškuose (III miškų grupėje) – 5 hektarai. Gretimą biržę galima kirsti tik po 5 metų. Kirtavietėje saugant savaiminukus pagal galimybes ruošiama dirva ir papildomai želdinama, stengiantis suformuoti geriausiai tikslinę rūšinę sudėtį atitinkantį jaunuolyną.
Dažni atvejiniai miško kirtimai. Brandus miškas iškertamas per 2–4 kartus, dažniausiai kas 5–10 metų, palaipsniui retinant medyną. Per tą laiką po išretėjusių medžių lajomis užsisėja ir ūgteli jaunuolynas. Tai gana sudėtingas kirtimo būdas, reikalaujantis žinių apie įvairių rūšių medžių biologijos ypatybes.
Atrankiniai kirtimai – ekologiškiausi, mažiausiai pastebimi iš visų pagrindinio kirtimo rūšių. Jais iškertami brandūs medžiai, medyno stipriai neišretinant. Šiais kirtimais paprastai formuojamas įvairiarūšis ir įvairiaamžis miškas. Tokius medynus suformuoti įmanoma tikrai ne visur. Pavyzdžiui, nederlinguose smėlynuose, grynuose pušynuose to pasiekti nepavyks. Dėl technologinių ypatumų atrankinius kirtimus sunku vykdyti ir pelkiniuose medynuose. Atrankiniai kirtimai kartojami ne dažniau kaip kas 5 metai ir iškertama iki 30 proc. medyno tūrio. Atminkite, kad kirtimo būdas retai gali būti parenkamas pagal savininko pageidavimą, dažniausiai jį nulemia aplinkosauginiai ribojimai arba rūšinė miško sudėtis bei dirvožemio ypatumai.
Leidimų kirsti mišką išdavimas
Norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus didesniame kaip 3 ha miško sklype, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą. Mažesniame nei 3 ha miško sklype galima vykdyti miško kirtimus be miškotvarkos projekto, paruošus biržių atrėžimo dokumentus, parengtus miškininko specialisto.
Teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą. Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniai poskyriai. Leidimas kirsti mišką privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams.
Leidimas kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui. Leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 ar 10 darbo dienų nuo prašymo ir biržių atrėžimo dokumentų pateikimo.
Dokumentus leidimui kirsti mišką galima pateikti per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) https://alis.am.lt .
Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą. Primename, kad leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti ar jo kopiją, kaip teisėtą miško iškirtimą įrodančius dokumentus, miško valdytojai ir naudotojai privalo saugoti penkerius metus.
Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu
Užsk. 4405
Nuo seno žinoma, kad tinkamiausias laikas miškui kirsti – ruduo, žiemos pradžia. Pašalus lengviau įvažiuoti į šlapius miškus, be to, mediena ne taip greitai genda ir neprarasdama kokybės gali išsilaikyti iki pavasario. Pateiksime svarbiausią informaciją miškų savininkams, planuojantiems pagrindinius miško kirtimus. |
Pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai, kuriais siekiama ne tik panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, bet ir sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Išskiriami trys pagrindinių miško kirtimų būdai: plynieji, atvejiniai ir atrankiniai.
Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos parenkamos pagrindinių kirtimų biržės, yra tokie: medžių rūšis, jų amžius ir miškų grupė. Anksčiausiai galima pradėti baltalksnynų (sulaukus 31 metų) ir drebulynų (41 metų), augančių ūkiniuose (IV miškų grupės) miškuose, kirtimus. Vėliausiai kertami II grupės draustinių miškuose augantys pušynai (171 metų) ir ąžuolynai (201 metų). Be to, galioja didžiausio kertamo ploto, biržės ilgio ir pločio, biržės šliejimo laiko ribojimai (detalesnė informacija apie minimalius pagrindinių miško kirtimų amžius, kirtimų ribojimus išdėstyta Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79).
Dažniausiai taikomi plynieji miško kirtimai. Maksimalus leistinas plynojo miško kirtimo biržės plotas ūkiniuose miškuose – 8 hektarai, apsauginiuose miškuose (III miškų grupėje) – 5 hektarai. Gretimą biržę galima kirsti tik po 5 metų. Kirtavietėje saugant savaiminukus pagal galimybes ruošiama dirva ir papildomai želdinama, stengiantis suformuoti geriausiai tikslinę rūšinę sudėtį atitinkantį jaunuolyną.
Dažni atvejiniai miško kirtimai. Brandus miškas iškertamas per 2–4 kartus, dažniausiai kas 5–10 metų, palaipsniui retinant medyną. Per tą laiką po išretėjusių medžių lajomis užsisėja ir ūgteli jaunuolynas. Tai gana sudėtingas kirtimo būdas, reikalaujantis žinių apie įvairių rūšių medžių biologijos ypatybes.
Atrankiniai kirtimai – ekologiškiausi, mažiausiai pastebimi iš visų pagrindinio kirtimo rūšių. Jais iškertami brandūs medžiai, medyno stipriai neišretinant. Šiais kirtimais paprastai formuojamas įvairiarūšis ir įvairiaamžis miškas. Tokius medynus suformuoti įmanoma tikrai ne visur. Pavyzdžiui, nederlinguose smėlynuose, grynuose pušynuose to pasiekti nepavyks. Dėl technologinių ypatumų atrankinius kirtimus sunku vykdyti ir pelkiniuose medynuose. Atrankiniai kirtimai kartojami ne dažniau kaip kas 5 metai ir iškertama iki 30 proc. medyno tūrio. Atminkite, kad kirtimo būdas retai gali būti parenkamas pagal savininko pageidavimą, dažniausiai jį nulemia aplinkosauginiai ribojimai arba rūšinė miško sudėtis bei dirvožemio ypatumai.
Norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus didesniame kaip 3 ha miško sklype, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą. Mažesniame nei 3 ha miško sklype galima vykdyti miško kirtimus be miškotvarkos projekto, paruošus biržių atrėžimo dokumentus, parengtus miškininko specialisto.
Teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą. Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniai poskyriai. Leidimas kirsti mišką privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams.
Leidimas kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui. Leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 ar 10 darbo dienų nuo prašymo ir biržių atrėžimo dokumentų pateikimo.
Dokumentus leidimui kirsti mišką galima pateikti per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) https://alis.am.lt .
Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą. Primename, kad leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti ar jo kopiją, kaip teisėtą miško iškirtimą įrodančius dokumentus, miško valdytojai ir naudotojai privalo saugoti penkerius metus.
Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu
Užsk. 4405
Publikuota: 2017-11-20 10:12:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|