„Santaka“ / „Be mitų: sovietų karo korespondento užrašai“ / Karo istorijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Karo istorijos

Dalinkitės:  



„Be mitų: sovietų karo korespondento užrašai“


Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną – Michailo Solovjovo knygą „Be mitų: sovietų karo korespondento užrašai“.

1954 metais Niujorke Čechovo vardu pavadinta leidykla išleido talentingo rašytojo Michailo Solovjovo „Sovietų karo korespondento užrašus“. Šaltojo karo tarp Rytų ir Vakarų sąlygomis šis memuarinis leidinys labai sudomino visuomenę.

Žinoma, nepraslydo šie atsiminimai ir pro akylus „sovietų šalies prestižo sergėtojus“ pačioje SSRS. Stengtasi karštligiškai aiškintis, kas gi iš tikrųjų tas buvęs Raudonosios armijos karo korespondentas M. Solovjovas?

Pats knygos autorius apie save rašo, kad yra kilęs „iš revoliucijai nusipelniusios šeimos“, studijavo istoriją, o nuo 1932 m. tapo „Izvestijos“ karo korespondentu. M. Solovjovui teko susipažinti su aukščiausiais sovietinio generaliteto atstovais, matyti ne paradinę, o vidinę jų gyvenimo pusę. Profesinėje kelionėje po Sovietų Sąjungos platybes bei dalyvaudamas dviejuose karuose komunistinę santvarką idealizuojantis jaunuolis pasidarė negailestingas Stalino režimo ir jo liaupsintojų kritikas.


Prie šių išvadų jaunasis autorius priėjo palengva. Karjeros pradžioje jam teko mokyti sovietų generolus istorijos, matyti menką jų išprusimą ir kultūros lygį, rašyti bei publikuoti rišlaus sakinio neįstengiančių suregzti Raudonosios armijos „oratorių“ kalbas, bendrauti su jais neformalioje aplinkoje. Pasiųstas į Ukrainą M. Solovjovas baisėjosi dėl kolektyvizacijos ir prievartinio maisto produktų nusavinimo kilusiu badmečiu, Kubanėje regėjo kadaise klestinčias, bet žmogėdriško režimo išplėštas ir sunaikintas kazokų stovyklas.

M. Solovjovas aprašo sovietų kariuomenėje vis labiau išsikerojantį „dvivaldystės“ principą, nuolatinę politinių ir karinių vadovų priešpriešą, iniciatyvumo stoką, nuolatines intrigas rezgančių, kariuomenės viduje veikiančių politinių „pilkųjų kardinolų“ baimę, įskundimus ir suėmimus. Autorius piktinasi, kad totalitarinėje, krauju ir baime vienijamoje valstybėje dažnai nukenčia nekaltieji, o triumfuoja niekšai. Beje, 1937 m. „už bendradarbiavimą“ su Stalino nemalonėn patekusiu laikraščio redakcijos vadovu N. Bucharinu nukenčia ir pats autorius. Kurį laiką jam buvo uždrausta gyventi Maskvoje.


Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo metais M. Solovjovas dalyvavo Maskvos gynyboje, vėliau pateko į Gudijos miškus, kovojo vokiečių kariuomenės užnugaryje veikiančiame sovietų diversantų būryje ir buvo paimtas į nelaisvę. Taip jam atsirado galimybių patekti į Vakarus, kur po karo gyveno ir dirbo. Jau po Stalino mirties išleistuose „Karo korespondento užrašuose“ pastebima autoriaus užuojauta kenčiantiems jo gimtosios šalies žmonėms, jaučiamas teisingumo siekis, nepritarimas pasibaisėtinoms represijoms.

Tad kas gi iš tiesų buvo tas M. Solovjovas? Spėjama, kad tikroji autoriaus pavardė – Michailas Golubovskis. Jis tikrai dirbo laikraštyje „Izvestija“, vėliau pasirašinėdamas įvairiais pseudonimais bendradarbiavo vokiečių okupuotų SSRS teritorijų spaudoje. Išlikusiuose pokario interviu M. Solovjovas dėl suprantamų priežasčių vengė atskleisti tikrąją savo tapatybę.

Pasak amerikiečių laivyno viceadmirolo L. C. Stevenso, M. Solovjovas pateikia mozaikos gabalėlius, kuriuos būsimieji istorikai kada nors įstengs sudėlioti rašydami dar neparašytą SSRS istoriją.





Publikuota: 2017-12-11 11:15:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai