|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Laisvalaikis
|
|
|
Vos pašalus prasideda pramogos ant ledo.
Kristinos Žalnierukynaitės nuotr.
Šąlant orams vis daugiau žvejų ir čiuožimo mėgėjų traukia ant ledo, dažnai net neįvertinę ledo storio ir negalvodami apie savo saugumą. Tokių šį savaitgalį buvo ir ant plonai teužšąlusio Paežerių ežero.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teigimu, ledas laikomas tvirtu, jei jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna ir tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių. Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, nes jei prireiktų jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neperkiškite per kilpas, nes tada galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba yra pripustyta, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje, visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelkite vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti kuo toliau nuo eketės į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.
Meškeriotojai, išbandę ledinių maudynių „smagumus“, per daugelį metų sudėliojo savotišką kodeksą, kurio taisyklės aiškiai nusako, kaip reikia elgtis ant ledo, jei nenori sugadinti išvykos ant ledo. Pirmas šio nerašyto kodekso punktas teigia, jog, einant ant pirmo ledo, reikia naudotis peikena. Žengei žingsnį, kirtai į ledą. Suskambo - gali žengti tolyn, smigo per ledą lengvai - traukis atgal ir bandyk apeiti silpno ledo plotą.
Antra, jei atsidursi toli nuo kranto, reikalui esant nusikirsti ir atsinešti kokį jauną berželį, kurį galėtum paduoti įlūžusiam kolegai, nėra nei laiko, nei galimybių. Tokiam reikalui prie diržo geriausia nešiotis maišelį su 10-15 m tvirtos virvutės, prie kurios pririštas svambalas. Virvutę su svambalu be vargo numesite iki įlūžusio meškeriotojo.
Ne tik pirmu ledu, bet ir visą sezoną patartina nešiotis ledo ylas, kurios patogiai tvirtinamos prie diržo ir visiškai nevaržo meškeriotojo. Jas galima vienu judesiu išpakuoti ir įsmeigti į tvirtą ledą. Ylos ypač praverčia, jei arti nėra kas galėtų ateiti į pagalbą, nes padeda tvirtai įsikibti į properšos kraštą, kol pavyks išsiropšti ant tvirto ledo.
Taip pat patartina meškerioti keliese, kad galėtumėte padėti vienas kitam ekstremalioje situacijoje. Penkta, žūkladėžėjė turi būti termosas su karštu gėrimu, kuris puikiai sušildo po ledinės maudyklės.
Šąlant orams vis daugiau žvejų ir čiuožimo mėgėjų traukia ant ledo, dažnai net neįvertinę ledo storio ir negalvodami apie savo saugumą. Tokių šį savaitgalį buvo ir ant plonai teužšąlusio Paežerių ežero. |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teigimu, ledas laikomas tvirtu, jei jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna ir tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių. Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, nes jei prireiktų jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neperkiškite per kilpas, nes tada galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba yra pripustyta, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje, visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelkite vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti kuo toliau nuo eketės į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.
Meškeriotojai, išbandę ledinių maudynių „smagumus“, per daugelį metų sudėliojo savotišką kodeksą, kurio taisyklės aiškiai nusako, kaip reikia elgtis ant ledo, jei nenori sugadinti išvykos ant ledo. Pirmas šio nerašyto kodekso punktas teigia, jog, einant ant pirmo ledo, reikia naudotis peikena. Žengei žingsnį, kirtai į ledą. Suskambo - gali žengti tolyn, smigo per ledą lengvai - traukis atgal ir bandyk apeiti silpno ledo plotą.
Antra, jei atsidursi toli nuo kranto, reikalui esant nusikirsti ir atsinešti kokį jauną berželį, kurį galėtum paduoti įlūžusiam kolegai, nėra nei laiko, nei galimybių. Tokiam reikalui prie diržo geriausia nešiotis maišelį su 10-15 m tvirtos virvutės, prie kurios pririštas svambalas. Virvutę su svambalu be vargo numesite iki įlūžusio meškeriotojo.
Ne tik pirmu ledu, bet ir visą sezoną patartina nešiotis ledo ylas, kurios patogiai tvirtinamos prie diržo ir visiškai nevaržo meškeriotojo. Jas galima vienu judesiu išpakuoti ir įsmeigti į tvirtą ledą. Ylos ypač praverčia, jei arti nėra kas galėtų ateiti į pagalbą, nes padeda tvirtai įsikibti į properšos kraštą, kol pavyks išsiropšti ant tvirto ledo.
Taip pat patartina meškerioti keliese, kad galėtumėte padėti vienas kitam ekstremalioje situacijoje. Penkta, žūkladėžėjė turi būti termosas su karštu gėrimu, kuris puikiai sušildo po ledinės maudyklės.
Publikuota: 2018-01-16 10:30:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|