Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-01-18 16:32

---

„Indijos piliakalnis yra Šilalės rajone. Lietuviškos kilmės žodis „indija“ reiškia žemės gilumą. Norint užkopti ant Indijos piliakalnio pirma tenka nusileisti į gilią lomą, kurioje net karštą vasaros dieną pasitinka nejauki šalta drėgmė, ir tik tada gali užkopti ant piliakalnio ir mėgautis saulės spinduliais. Kartu aplankiau ir visą Pagramančio regioninį parką, kuris paliko neišdildomą įspūdį“, – rašo Lina Stasiulaitienė.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Esu vilkaviškietė, nors jau daugiau nei pusę savo amžiaus gyvenu Kaune. Pasibaigus 2017-iesiems, kurie buvo paskelbti Piliakalnių metais, norėčiau su vilkaviškiečiais pasidalyti savo klajonėmis ir atradimais lankant piliakalnius dabartinės ir istorinės Lietuvos teritorijoje.

Piliakalnius pradėjau lankyti, fotografuoti ir skaičiuoti prieš gerus aštuonerius metus. Pradžia buvo visiškai nesusijusi su būsimais Piliakalnių metais. Pasigavau draugės išsakytą idėją – penkiasdešimtajam gimtadieniui surinkti 50 piliakalnių. Šiam tikslui įgyvendinti turėjau ištvermingą draugiją. Anksčiau važiuodavome tiesiog gražių vietų paieškoti, o dabar išvykos tapo „pririštos“ prie piliakalnių. Aplankyti 50 piliakalnių yra visiškai nesudėtinga. Gal sunkiau nuspręsti, kuriuos norėtųsi pamatyti. Gražiausi, žinoma, – sutvarkyti, kur įrengti tvarkingi priėjimai. Bet kaip įdomu ieškoti tų, kurie pamiršti, nesaugomi, ir tik vietiniai gyventojai gali pasakyti, kur šie piliakalniai yra, ar pamena, kad buvo. Reikia gerai pasivaikščioti, kol tokius atrandi, arba gali taip ir nesuprasti, ar jie susilygino su arimais, ar galbūt ne ten vaikštinėji. Niekada neturėjau „gerų santykių“ su istorija, todėl teko ir internete pasirausti, ir knygelę vieną kitą apie tai įsigyti.

Kažkada paklausta, kaip tuos piliakalnius rūšiuoju, sutrikau. Dabar jau tiksliai žinau. Mano klasifikacijoje yra du skyriai: jau aplankyti piliakalniai ir dar ne. Net neketinu lygintis su istorikais, archeologais ar tikraisiais atradėjais, tačiau mano patiriamas džiaugsmas ir pasitenkinimas suradus neišreklamuotą, nesutvarkytą, mažai nuorodų turintį piliakalnį prilygsta tikro atradimo džiaugsmui.

Pirmą 50-uką surinkau per trejus metus. Visų nuotraukas, kai kurias įdomesnes paieškas aprašiau ir surišau į knygą. Atrodė, planą įvykdžiau ir darbas baigtas. Tačiau piliakalniai taip „užkabino“, kad supratau, jog darbas dar net neįpusėtas.

Šiandien savo pirmo skyriaus (aplankytųjų) sąraše turiu 106 piliakalnius. Visi man jie brangūs ir įdomūs. Ir tie, ant kurių gali lengvai su aukštakulniais užlipti, ir tie, kurių beieškant brūzgynai kelnes suplėšė ar šunys kulnus apkandžiojo. Smagu stebėti, kaip daugėja sutvarkytų, nuvalytų piliakalnių. Savo rašiniu norėčiau paskatinti jaunimą lankytis gamtoje, o vyresnius neužsidaryti namuose ir surasti savo lankytinas vietas, kaip aš suradau savo piliakalnius.



Lina FOLIŪTĖ-STASIULAITIENĖ

Galerija: Piliakalniai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---