„Santaka“ / Specialistai įspėja: turguje įsigyti vaistai gali kelti ir pavojų gyvybei / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Specialistai įspėja: turguje įsigyti vaistai gali kelti ir pavojų gyvybei


Perkant vaistus turguje galima patirti komplikacijų, nes net ir legalūs vaistai, laikomi netinkamomis sąlygomis, pakeičia savo savybes. Pigesni vaistai gali sukelti ne tik neigiamų reakcijų, bet ir kelti grėsmę sveikatai, gyventojus įspėja specialistai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaistinių preparatų rinkoje aptinkama apie 10–15 procentų falsifikuotų vaistų. Aiškių duomenų, kiek nelegalių vaistų cirkuliuoja Lietuvos rinkoje, nėra, nes policija turi tik duomenis, fiksuojančius sulaikytų vaistų kiekius. Tačiau kiek jų įsigyjama internetu, tiksliai nėra žinoma.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, dažniausiai vaistais apsinuodijama juos vartojant ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, širdies veiklą gerinančius vaistus vartojant kraujospūdžiui reguliuoti ir pan.



Vaistų įsigyja Sovetske

Šilutėje veikiančios „BENU vaistinės“ vaistininkas Gintaras Verbus sako, kad pagrindinis nelegalių vaistų platinimo šaltinis yra turgūs bei privatūs asmenys, pardavinėjantys juos pažįstamiems.

„Mūsų krašte populiaru važiuoti į Sovetską su reikalingų vaistų sąrašiuku ir, ten įsigijus juos pigiau, Lietuvoje parduoti brangiau kitiems iš namų arba turguje“, – pastebi G. Verbus.


Vaistininkas pažymi, kad Rusijoje pagaminti vaistai yra pigesni ir todėl, kad su jais atliekama mažiau laboratorinių tyrimų, o kartais jų iš viso neatliekama. Tokių vaistų kokybės ir poveikio kontrolė ne visada atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja tik legaliai veikiančių ir farmacinės veiklos licenciją turinčių įmonių vaistus. Nekontroliuojamų vaistų žmonės įsigyja turguje, nežinia kur pirktų, kaip atvežtų, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis laikytų. Taip pat parsisiunčia iš užsienyje veikiančių internetinių parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės svetainėje pirkti vaistus yra saugu.

„Ir tikrai ne visi ir visada įvertina, ar tokiu būdu įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau“, – perspėja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė



Gresia komplikacijos

Profesorius farmakologas dr. Romualdas Basevičius sako, kad savo ilgametėje praktikoje susidūrė su atvejais, kai nelegalūs vaistai sukėlė rimtą grėsmę žmogaus gyvybei. Jis pamena, kad neaiškūs vaistai nuo kraujo spaudimo tiek sumažino spaudimą, jog žmogus neteko sąmonės, o jo gyvybei grėsė mirtinas pavojus.


Profesorius pabrėžia, jog ypač pavojinga vartoti kelis ne vaistinėje, be gydytojo rekomendacijų įsigytus vaistus vienu metu, nes kiekvieną jų sudaro cheminiai elementai, kurie tarpusavyje gali sureaguoti taip, jog sukels rimtų komplikacijų. Jam teko gydyti ir pacientą, kuriam falsifikuoti vaistai sukėlė virškinimo organų kraujavimą.

Vaistininkas G. Verbus pamena moterį, į vaistinę atėjusią prašyti pagalbos dėl stipraus veido bėrimo. Pasirodo, lankytoja vartojo rusišką vaistą nuo skrandžio rūgštingumo, kuris yra receptinis: „Aišku, kad jį įsigijo be recepto ir patyrė neprognozuojamą šalutinį poveikį“.

Aistė Tautvydienė, paklausta, kas nutinka pavartojus falsifikuotų vaistų, atsako, jog pagrindinis pavojus – neprognozuojamas jų poveikis: „Gali ir nieko nenutikti, nes žmogus, pavyzdžiui, įsigijo ne vaistą, nors jam buvo sakoma priešingai, o organizmui jokio poveikio nedarantį produktą. Vis dėlto vartojant neaiškios kilmės vaistus, gali pasitaikyti įvairių nepageidaujamų reakcijų: bėrimų, tinimų, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmų, karščiavimo, pykinimo, mieguistumo, vangumo, galvos svaigimo. Galimi ir rimti apsinuodijimai ar net mirtis“.

Jos nuomone, pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę sau. Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai – tiesa. Vėliau nusivylę ar nepatenkinti žmonės skambina Vaistų kontrolės tarnybai, skundžiasi, vardija pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas, o padėti jiems galimybių nelabai yra.




Vaistų laikymo sąlygos gali keisti ir jų poveikį

A. Tautvydienės teigimu, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. „Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Neaiškūs yra ir veikliųjų medžiagų tuose preparatuose kiekiai. Viso to žmogus pats patikrinti negali, todėl ir rizikuoja savo sveikata“, – pabrėžia specialistė.

„BENU vaistinės“, užsiimančios ne tik vaistų prekyba, bet ir jų gamyba, rinkodaros vadovo Mindaugo Urbo teigimu, vaistų laikymo sąlygos turi didelės įtakos vaisto kokybei ir veiksmingumui: „Pavyzdžiui, tam tikri preparatai turi būti laikomi šaldytuvuose, konkrečiose temperatūrose. Tam turime specialius sandėlius su visomis galimybėmis išpildyti gamintojų nurodytas vaistų laikymo sąlygas“, – aiškina M. Urbas.

Kitas aspektas, į kurį jis pataria atkreipti dėmesį, yra galiojimo laikas. Pasak vaistinės atstovo, oficialioje prekyboje tai nėra tik įrašas ant pakuotės. Galiojimo laikas yra griežtai fiksuojamas ir stebimas sistemose, o visi produktai turi serijinius numerius, pagal kuriuos galima atsekti bet kokią informaciją apie produktą, įskaitant ir jo galiojimo laiką.

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojusi tvarka nurodo, kad fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turi teisę individualioms reikmėms vaistų įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių vieną kartą per mėnesį. Paštu iš ne ES šalių parsisiųsti galima taip pat ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.



Publikuota: 2018-01-24 10:21:50

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai