|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Geografijos daktaras Rolandas Tučas yra parengęs plačią Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę 2017–2021 m. Joje pažiūrėta į kiekvieną Lietuvos savivaldybę. Remiantis statistika prognozuojama, kaip netolimoje ateityje keisis skirtingų amžiaus grupių gyventojų skaičius.
Skaičiavo būsimus rinkėjus
Į demografinius procesus dr. R. Tučas gilinosi bendradarbiaudamas su Vyriausiąja rinkimų komisija. Vis dėlto jo prognozės turėtų būti aktualios ne tik mąstantiesiems apie kelius į politiką, bet ir verslui, švietimo, socialinės ir kitų sričių strategams.
Neseniai Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozė 2017–2021 m. buvo pristatyta Švietimo ir mokslo ministerijoje, medžiaga įvairiais aspektais analizuojama internete.
Nuolatinių gyventojų tik mažės
Tyrėjas dr. R. Tučas prognozuoja, kad iki 2021 m. pabaigos Vilkaviškio rajono savivaldybėje gimusių kūdikių skaičius sumažės 13, 71 proc., o vaikų nuo gimimo iki 14 metų – 11, 67 proc.
Minėtu laikotarpiu kone visose Lietuvos savivaldybėse mažės 17–18 metų jaunuolių. Mūsų rajone prognozuojamas itin didelis, tai yra 36 proc., mažėjimas.
Absoliučiai visose savivaldybėse per nurodytą laikotarpį labai stipriai (apie 24 proc.) mažės studentiško amžiaus žmonių, o kaimiškose vietovėse ir net kai kuriuose miestuose – mokyklinio amžiaus (7–18 m.) asmenų.
Darbingo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų (15–64 m. amžiaus demografinė grupė) sumažės net 57-iose iš 60-ies Lietuvos savivaldybių. Vilkaviškio rajone prognozuojamas 14, 14 proc. mažėjimas.
„Iki 2022 m. pradžios darbingo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų (15–64 m. amžiaus demografinė grupė) sumažės maždaug 8, 8 proc. Įtakos tam turės ir skaitlingesnių kartų žmonių (dabartinių šešiasdešimtmečių) perėjimas į pagyvenusių arba išlaikomo amžiaus asmenų (65 m. ir vyresnių) demografinę grupę“, – teigia dr. R. Tučas.
25 proc. visų prognozuojamų pokyčių nulems natūrali gyventojų kaita, 75 proc. – emigracija. Prognozė yra optimistinė, realybę parodys visuotinis surašymas.
Senjorai kelsis į didmiesčius?
Dr. R. Tučas pataria kuo greičiau ir ryžtingiau vykdyti darbingo amžiaus žmonių pritraukimo į Lietuvą politiką. Mat neabejotina, kad mūsų šalyje sparčiai sunkės socialinė našta, kai darbingo amžiaus gyventojams teks išlaikyti pagyvenusius išlaikomo amžiaus asmenis.
Beje, dr. R. Tučas prognozuoja ryškų (apie 10–13 proc.) senjorų skaičiaus padidėjimą visose Lietuvos didmiesčių savivaldybėse. Esą pingant būstui susidarys palankios sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms jį įsigyti ir įsikurti arčiau didmiesčiuose gyvenančių vaikų, gydymo įstaigų.
Mūsų rajone senjorų skaičius iki 2021 m. pabaigos pagal prognozę sumažės 1, 76 proc.
Realybė – po visuotinio surašymo
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017–2021 m. prognozuojamas Lietuvos gyventojų mažėjimas 5, 4 proc. Vilkaviškio savivaldybėje žmonių per tą laiką gali sumažėti 11, 18 proc.
Minimo periodo pradžioje Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų buvo 2 847 904, o 2022 m. sausio 1-ąją prognozuojamas skaičius yra 2 693 160.
Dr. R. Tučas savo tyrimo rezultatus vadina optimistiniais. Esą tikrąją padėtį, o ypač regionuose, patikslins 2021 m. planuojamas visuotinis gyventojų ir būsto surašymas.
Manoma, kad ir peržengus 2022 m. slenkstį tendencijos liks panašios, o tai reiškia, jog Lietuvoje toliau mažės jauno amžiaus gyventojų.
Pagal spaudą
Geografijos daktaras Rolandas Tučas yra parengęs plačią Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę 2017–2021 m. Joje pažiūrėta į kiekvieną Lietuvos savivaldybę. Remiantis statistika prognozuojama, kaip netolimoje ateityje keisis skirtingų amžiaus grupių gyventojų skaičius. |
Į demografinius procesus dr. R. Tučas gilinosi bendradarbiaudamas su Vyriausiąja rinkimų komisija. Vis dėlto jo prognozės turėtų būti aktualios ne tik mąstantiesiems apie kelius į politiką, bet ir verslui, švietimo, socialinės ir kitų sričių strategams.
Neseniai Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozė 2017–2021 m. buvo pristatyta Švietimo ir mokslo ministerijoje, medžiaga įvairiais aspektais analizuojama internete.
Tyrėjas dr. R. Tučas prognozuoja, kad iki 2021 m. pabaigos Vilkaviškio rajono savivaldybėje gimusių kūdikių skaičius sumažės 13, 71 proc., o vaikų nuo gimimo iki 14 metų – 11, 67 proc.
Minėtu laikotarpiu kone visose Lietuvos savivaldybėse mažės 17–18 metų jaunuolių. Mūsų rajone prognozuojamas itin didelis, tai yra 36 proc., mažėjimas.
Absoliučiai visose savivaldybėse per nurodytą laikotarpį labai stipriai (apie 24 proc.) mažės studentiško amžiaus žmonių, o kaimiškose vietovėse ir net kai kuriuose miestuose – mokyklinio amžiaus (7–18 m.) asmenų.
Darbingo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų (15–64 m. amžiaus demografinė grupė) sumažės net 57-iose iš 60-ies Lietuvos savivaldybių. Vilkaviškio rajone prognozuojamas 14, 14 proc. mažėjimas.
„Iki 2022 m. pradžios darbingo amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų (15–64 m. amžiaus demografinė grupė) sumažės maždaug 8, 8 proc. Įtakos tam turės ir skaitlingesnių kartų žmonių (dabartinių šešiasdešimtmečių) perėjimas į pagyvenusių arba išlaikomo amžiaus asmenų (65 m. ir vyresnių) demografinę grupę“, – teigia dr. R. Tučas.
25 proc. visų prognozuojamų pokyčių nulems natūrali gyventojų kaita, 75 proc. – emigracija.
Prognozė yra optimistinė, realybę parodys visuotinis surašymas.
Dr. R. Tučas pataria kuo greičiau ir ryžtingiau vykdyti darbingo amžiaus žmonių pritraukimo į Lietuvą politiką. Mat neabejotina, kad mūsų šalyje sparčiai sunkės socialinė našta, kai darbingo amžiaus gyventojams teks išlaikyti pagyvenusius išlaikomo amžiaus asmenis.
Beje, dr. R. Tučas prognozuoja ryškų (apie 10–13 proc.) senjorų skaičiaus padidėjimą visose Lietuvos didmiesčių savivaldybėse. Esą pingant būstui susidarys palankios sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms jį įsigyti ir įsikurti arčiau didmiesčiuose gyvenančių vaikų, gydymo įstaigų.
Mūsų rajone senjorų skaičius iki 2021 m. pabaigos pagal prognozę sumažės 1, 76 proc.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017–2021 m. prognozuojamas Lietuvos gyventojų mažėjimas 5, 4 proc. Vilkaviškio savivaldybėje žmonių per tą laiką gali sumažėti 11, 18 proc.
Minimo periodo pradžioje Lietuvos Respublikos nuolatinių gyventojų buvo 2 847 904, o 2022 m. sausio 1-ąją prognozuojamas skaičius yra 2 693 160.
Dr. R. Tučas savo tyrimo rezultatus vadina optimistiniais. Esą tikrąją padėtį, o ypač regionuose, patikslins 2021 m. planuojamas visuotinis gyventojų ir būsto surašymas.
Manoma, kad ir peržengus 2022 m. slenkstį tendencijos liks panašios, o tai reiškia, jog Lietuvoje toliau mažės jauno amžiaus gyventojų.
Pagal spaudą
Publikuota: 2018-01-31 10:29:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|