|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuva – širdy
|
|
|
Ieva Januškevičiūtė debiutavo Sočio olimpiadoje. Ją palaikė buvusi trenerė Jenn Virskus (dešinėje).
Tarp devynių Lietuvos olimpiečių, išvykusių į į žiemos olimpines žaidynes Pjongčange (Pietų Korėja), yra ir kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė. Tačiau ar žinote, kaip ši olimpiada ir joje dalyvaujanti jaunoji sportininkė susijusi su Vilkaviškiu?
Praėjusių metų pabaigoje Vilkaviškio viešąją biblioteką pasiekė netikėtas laiškas. Iš tolimos Amerikos rašė mūsų kraštiečio Juozo Virškevičiaus (Virškaus) ( http://www.etnografija.vilkaviskis.lt/asmenybes/3799-virskevicius-virskus-juozasgiminaičiai ) anūkė Jenn Virskus ir jos tėvas Vytautas Virskus. Į biblioteką jie kreipėsi ieškodami daugiau žinių apie savo giminaitį. Pasidalijo turimomis nuotraukomis, žadėjo paruošti papildomos medžiagos apie Juozą Virškų. Šio žmogaus gyvenimas nusipelno atskiro rašinio, o šįkart papasakosime apie jo anūkę Jenn.
Jenn Virskus niekada nemanė, kad jos kelias kada nors atves į Lietuvą. Slidinėti nuo vaikystės mergaitę mokė tėvai. Ji labai mėgo stebėti olimpines šios sporto šakos varžybas, o slidinėjimas tiesiog buvo ta veikla, be kurios Jenn savęs neįsivaizdavo. Labiausiai žavėjo istorijos apie mažų šalių dalyvius, neturinčių jokių šansų laimėti. Šie žmonės vyko į olimpiadas tik atstovauti savo šaliai ir padaryti viską, ką gali geriausia. Paauglystėje Jenn tapo mokyklos slidininkų komandos kapitone, tačiau pačiai dalyvauti olimpiadoje buvo tik svajonė. Merginai ruošiantis studijuoti Kolorado universitete tėvas paklausė, ar ji nenorėtų čiuožti „už Lietuvą“. Nors Jenn niekada nebuvo joje lankiusis ir nemokėjo kalbėti lietuviškai, tėvo pasiūlymas ją sudomino.
Taip jau nutiko, kad Jeen Kolorado universitete likimas suvedė su slidinėjimo trenerio padėjėju Linu Vaitkumi, turėjusiu Lietuvos pilietybę ir jau dalyvavusiu vienoje iš olimpiadų. Jis padėjo užmegzti ryšius su Lietuvos slidininkų asociacija. 1997 metų vasarį Jenn Virskus gavo oficialų laišką nuo tuometinio Prezidento Algirdo Brazausko. 2003 metais, Lietuvai rengiantis stoti į Europos Sąjungą, mergina paprašė tėvų nupirkti bilietą į vieną pusę – į Lietuvą. Jenn ir jos tėvas tapo Lietuvos piliečiais.
Į tolimą ir nepažįstamą šalį Jenn atvyko prieš pat Kalėdas, bendravo su „Cosmopolitan“ redaktore Eva Tombak, dirbo šiame žurnale, savaitgaliais slidinėdavo Ignalinoje. Pavasarį pradėjo treniruoti vaikus, mokyti juos slidinėti.
Keturių vaikų grupelė pasivadino „Lietuvos ereliais“. Triskart per savaitę komanda treniravosi Liepkalnyje, netoli Vilniaus. Drauge su slidinėjimo treneriu Miroslavu Urbonavičiumi Jeen įsteigė neformalų slidinėjimo klubą ir „Lietuvos ereliai“ tapo „Kalnų ereliais“. 2006 metais komandoje jau buvo 30 vaikų, kurie treniravosi skirtingais lygmenimis.
2009 m. birželį Jenn išvyko į Naująją Zelandiją treniruoti vietos komandos ir planavo po pusmečio grįžti į Lietuvą. Deja, klubas prarado finansinę paramą ir jam grėsė iširimas. Vis dėlto komanda išliko, nes slidinėjimo federacija, matydama vaikų entuziazmą, palaikė jų pastangas bent šiokia tokia parama. Jenn Virskus nuolat domėjosi komandos veikla, palaikė ryšį su jaunaisiais sportininkais. Tarp jų išryškėjo ir talentai: Ieva Januškevičiūtė, Karolis Janulionis, Aivaras Tumas ir Rokas Zaveckas.
Ieva Januškevičiūtė turėjo galimybę dalyvauti Sočio olimpiadoje. Nors jau nebedirbo trenere, Jenn taip pat nuvyko į olimpiadą stebėti varžybų. Laikydama klubo vėliavą, ji iš visos širdies džiaugėsi lietuvių laimėjimais.
Stebėdami Ievos, kurią nuo mažų dienų paskatino treniruotis Jenn Virskus, dalyvavimą šiemetinėje žiemos olimpiadoje Pjongčange, prisiminkime, kad Vilkaviškio kraštas turi pagrindo laikyti ją sava ir linkėti jai sėkmės.
Gitana PUMERYTĖ-VOSYLIENĖ
Vilkaviškio viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja
Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Tarp devynių Lietuvos olimpiečių, išvykusių į į žiemos olimpines žaidynes Pjongčange (Pietų Korėja), yra ir kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė. Tačiau ar žinote, kaip ši olimpiada ir joje dalyvaujanti jaunoji sportininkė susijusi su Vilkaviškiu? |
Praėjusių metų pabaigoje Vilkaviškio viešąją biblioteką pasiekė netikėtas laiškas. Iš tolimos Amerikos rašė mūsų kraštiečio Juozo Virškevičiaus (Virškaus) ( http://www.etnografija.vilkaviskis.lt/asmenybes/3799-virskevicius-virskus-juozasgiminaičiai ) anūkė Jenn Virskus ir jos tėvas Vytautas Virskus. Į biblioteką jie kreipėsi ieškodami daugiau žinių apie savo giminaitį. Pasidalijo turimomis nuotraukomis, žadėjo paruošti papildomos medžiagos apie Juozą Virškų. Šio žmogaus gyvenimas nusipelno atskiro rašinio, o šįkart papasakosime apie jo anūkę Jenn.
Jenn Virskus niekada nemanė, kad jos kelias kada nors atves į Lietuvą. Slidinėti nuo vaikystės mergaitę mokė tėvai. Ji labai mėgo stebėti olimpines šios sporto šakos varžybas, o slidinėjimas tiesiog buvo ta veikla, be kurios Jenn savęs neįsivaizdavo. Labiausiai žavėjo istorijos apie mažų šalių dalyvius, neturinčių jokių šansų laimėti. Šie žmonės vyko į olimpiadas tik atstovauti savo šaliai ir padaryti viską, ką gali geriausia. Paauglystėje Jenn tapo mokyklos slidininkų komandos kapitone, tačiau pačiai dalyvauti olimpiadoje buvo tik svajonė. Merginai ruošiantis studijuoti Kolorado universitete tėvas paklausė, ar ji nenorėtų čiuožti „už Lietuvą“. Nors Jenn niekada nebuvo joje lankiusis ir nemokėjo kalbėti lietuviškai, tėvo pasiūlymas ją sudomino.
Taip jau nutiko, kad Jeen Kolorado universitete likimas suvedė su slidinėjimo trenerio padėjėju Linu Vaitkumi, turėjusiu Lietuvos pilietybę ir jau dalyvavusiu vienoje iš olimpiadų. Jis padėjo užmegzti ryšius su Lietuvos slidininkų asociacija. 1997 metų vasarį Jenn Virskus gavo oficialų laišką nuo tuometinio Prezidento Algirdo Brazausko. 2003 metais, Lietuvai rengiantis stoti į Europos Sąjungą, mergina paprašė tėvų nupirkti bilietą į vieną pusę – į Lietuvą. Jenn ir jos tėvas tapo Lietuvos piliečiais.
Į tolimą ir nepažįstamą šalį Jenn atvyko prieš pat Kalėdas, bendravo su „Cosmopolitan“ redaktore Eva Tombak, dirbo šiame žurnale, savaitgaliais slidinėdavo Ignalinoje. Pavasarį pradėjo treniruoti vaikus, mokyti juos slidinėti.
Keturių vaikų grupelė pasivadino „Lietuvos ereliais“. Triskart per savaitę komanda treniravosi Liepkalnyje, netoli Vilniaus. Drauge su slidinėjimo treneriu Miroslavu Urbonavičiumi Jeen įsteigė neformalų slidinėjimo klubą ir „Lietuvos ereliai“ tapo „Kalnų ereliais“. 2006 metais komandoje jau buvo 30 vaikų, kurie treniravosi skirtingais lygmenimis.
2009 m. birželį Jenn išvyko į Naująją Zelandiją treniruoti vietos komandos ir planavo po pusmečio grįžti į Lietuvą. Deja, klubas prarado finansinę paramą ir jam grėsė iširimas. Vis dėlto komanda išliko, nes slidinėjimo federacija, matydama vaikų entuziazmą, palaikė jų pastangas bent šiokia tokia parama. Jenn Virskus nuolat domėjosi komandos veikla, palaikė ryšį su jaunaisiais sportininkais. Tarp jų išryškėjo ir talentai: Ieva Januškevičiūtė, Karolis Janulionis, Aivaras Tumas ir Rokas Zaveckas.
Ieva Januškevičiūtė turėjo galimybę dalyvauti Sočio olimpiadoje. Nors jau nebedirbo trenere, Jenn taip pat nuvyko į olimpiadą stebėti varžybų. Laikydama klubo vėliavą, ji iš visos širdies džiaugėsi lietuvių laimėjimais.
Stebėdami Ievos, kurią nuo mažų dienų paskatino treniruotis Jenn Virskus, dalyvavimą šiemetinėje žiemos olimpiadoje Pjongčange, prisiminkime, kad Vilkaviškio kraštas turi pagrindo laikyti ją sava ir linkėti jai sėkmės.
Gitana PUMERYTĖ-VOSYLIENĖ
Vilkaviškio viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja
Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Publikuota: 2018-02-12 09:24:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|