„Santaka“ / Tikintieji atsisveikino su vyskupu emeritu Juozu Preikšu / In Memoriam

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 2,25 ha dirbamos žemės Lakštučių kaime. Tel. 0 615 26 489.
Galioja iki: 2024-11-15 09:30:48



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / In Memoriam

Dalinkitės:  


Vyskupas Juozas Preikšas tėviškės Griškabūdžio bažnyčioje.

Vido VENSLOVAIČIO nuotr.


Tikintieji atsisveikino su vyskupu emeritu Juozu Preikšu


Vasario 11 d. eidamas 92-uosius metus mirė vyresnės kartos vilkaviškiečiams gerai žinomas dvasininkas – vyskupas emeritas Juozas PREIKŠAS. Ketvirtadienį velionis palaidotas Panevėžio katedros šventoriuje.

J. Preikšas gimė 1926 m. lapkričio 22 d. Griškabūdyje (Šakių r.) penkių vaikų šeimoje, kurioje vyravo religinė bei patriotinė dvasia.

Būsimąjį vyskupą nuo mažens viliojo dvi svajonės: tapti kunigu arba studijuoti karo mokslus. Apsisprendimą lėmė tuo metu Griškabūdyje klebonavusio poeto Prano Vaičaičio brolio, išradingo sielovadininko kun. Juozas Vaičaičio įtaka. Baigęs Griškabūdžio pradžios mokyklos 6 skyrius, jaunuolis 1940 metais įstojo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, kurios dėl Lietuvos okupacijos nespėjo pabaigti. 1945-ųjų pavasarį sužinojęs, kad griškabūdiečiai Juozas Žemaitis bei Juozas Užupis važiuoja mokytis į Kauno kunigų seminariją, nedvejodamas prie jų prisidėjo ir J. Preikšas. Taip trys Juozai iš Griškabūdžio išvyko į seminariją.

Kadangi J. Preikšas dar nebuvo baigęs gimnazijos, tad įstojo į prie seminarijos veikiančio licėjaus trečią kursą, o nuo 1946 m. Juozas jau tęsė mokslą seminarijoje ir 1952 metais ją baigė.



Kun. J. Preikšas ėjo vikaro, klebono ir dekano pareigas, dirbo pedagoginį darbą seminarijoje, o 1984 m. gruodžio 2 d. buvo konsekruotas vyskupu.

1969 metais jis buvo paskirtas Vilkaviškio klebonu ir dekanato dekanu. Čia dirbo 15 metų (iki 1984). Vyskupas prisiminė, jog kai atvyko į Vilkaviškį, čia nebuvo nei vieno vaiko, patarnaujančio šv. Mišioms, nebuvo nei barstančiųjų gėles. Tačiau tikintieji noriai atsiliepė į nuoširdų dekano kvietimą: atsirado patarnaujančiųjų prie altoriaus, dalis šių jaunuolių vėliau įstojo į kunigų seminariją. Tai broliai Vytautas ir Kęstutis Briliai, Sigitas Matusevičius, Arūnas Poniškaitis (dabar – vyskupas) ir kiti.

Norėdamas artimiau susipažinti su parapijiečiais, klebonas lankėsi jų namuose (o tai griežtai draudė pasaulietinė valdžia), slapta katechizavo vaikus, sulaukdamas aktyvios vienuolių pagalbos. Pamažu keitėsi tikinčiųjų požiūris į Bažnyčią, o tai jaudino sovietinės valdžios pareigūnus. Tad visai suprantama, kad būsimasis vyskupas tapo nuolatiniu priverstiniu svečiu tuometinės valdžios kabinetuose: vis reikėjo aiškintis, teisintis dėl įvairiausių „nusikaltimų“. Vilkaviškyje klebonas keletą kartų remontavo bažnyčią, užbaigė pastatytos klebonijos vidaus darbus. O tą gausybę jo darbų tarsi apvainikavo 1975 metų kelionė į Romą, kur Šventųjų jubiliejinių metų proga iš Lietuvos vyko 15 kunigų.



1984-aisiais J. Preikšą įšventinus vyskupu, jis paskirtas Kauno arkivyskupijos bei Vilkaviškio vyskupijos apaštališkojo administratoriaus Liudviko Povilonio pagalbininku, kurį laiką ėjo apaštališkojo administratoriaus pareigas. Nuo 1991-ųjų buvo Panevėžio vyskupijos ordinaras, o 2002 m. baigė aktyvią tarnystę.

Būdamas emeritu, vyskupas metus gyveno ir patarnavo Panevėžio tikintiesiems, vėliau persikėlė gyventi į Kauną. Čia J. Preikšas nebuvo pamirštas nei seminaristų, nei studentų: jis skaitė paskaitas, konsultavo, buvo dvasiniu vadovu.

Vyskupo J. Preikšo 2001 metais išsakytos mintys yra itin aktualios ir šiandieną – tai palinkėjimas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, kurio Ganytojas nebesulaukė: „Jaudina tai, kad daugelis tikinčiųjų per greitai pavargo laisvės kelyje, prarado dvasinių vertybių alkį ir nesugeba, kaip ragina mūsų tautinė giesmė, eiti vien takais dorybės. Tokios padėties priežastis glūdi tame, kad kai kurie sudaužė granitines Dešimties Dievo įsakymų lenteles <...>. Kad ateitis būtų šviesesnė, būtina grįžti prie Dievo, naudotis Kristaus Kančia, mirtimi pelnytomis malonėmis.“





Publikuota: 2018-02-21 11:11:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išdalyti „Gintarinių bičių“ apdovanojimai
*Žemdirbių šventėje – padėkos ūkininkams ir ministrui
* Policijos pareigūnai prie perėjų pažeidėjų netyko
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į Donaldo Trampo pergalę JAV prezidento rinkimuose?
Apsidžiaugiau.
Apėmė nerimas.
Laukiu, ką parodys ateitis.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Dėl konstrukcijos „tai yra apie“
Dažnai girdime sakinius „Apie ką šis gyvenimas?“ ar „Demokratija yra apie tai.“ Tai yra pažodiniai vertiniai iš anglų kalbos, tokios konstrukcijos nebūdingos lietuvių kalbos gramatikai. Mūsų kalboje esama kitų priemonių prasmės ar tikslo reikšmei nusakyti, pvz.: „Kokia šio gyvenimo prasmė?“ arba „Demokratijos esmė yra...“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai