|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / In Memoriam
|
|
|
Monsinjoras Kazimieras Senkus buvo nuoširdus Bažnyčios tarnas, tvirtas savo įsitikinimais, o drauge švelnus bei atlaidus žmonėms.
Vasario 15 d., eidamas 102-uosius metus, mirė monsinjoras Kazimieras SENKUS. Amžinojo poilsio jis atgulė Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios šventoriuje.
Mons. K. Senkus – iš mūsų rajono kilęs bažnytinės muzikos puoselėtojas, misionierius, labdarys. Jis gimė 1917 m. sausio 24 d. Teiberių kaime. Ūgtelėjęs lankė Didvyžių pradinę mokyklą, vėliau – Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Gimnazistas prisidėjo prie slapto ateitininkų laikraščio „Naujasis kelias“ leidimo Didžiųjų Šelvių kaime.
1935 m. K. Senkus įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Kunigo šventimai jam buvo suteikti po septynerių metų, deja, ne tėvynėje, o Vokietijoje, kur pasitraukė iš okupuotos Lietuvos. Daugiau kaip pusę amžiaus dvasininkas darbavosi toli nuo gimtinės, tačiau jos ir tėvynainių nepamiršo.
Rašydamas sakralinės muzikos magistro darbą „Religinis liaudiškas giedojimas katalikiškoje Lietuvoje“ K. Senkus savo žvilgsnį kreipė į tėvynę.
Ketvirtį amžiaus kun. K. Senkus patarnavo tautiečiams jo įkurtoje Lietuvių katalikų misijoje. Vokietijoje kraštietis visada buvo pasiekiamas lietuviams, ieškojusiems dvasinės, materialinės pagalbos.
Kunigas platino išeivijos lietuvišką spaudą, padėjo vokiečių kalba išleisti ne vieną lietuvių autorių knygą. Nuo 1989 m., norėdamas padėti Lietuvos gydytojams, bibliotekininkams ir kt., per „Caritą“ ėmėsi organizuoti pagalbą.
Paklaustas, kaip pradėjo bendradarbiauti su Vilkaviškio medikais, mons. K. Senkus sakęs, kad kai Lietuva atgavo laisvę, reikėjo talkinti. Vienas kitas jų apsilankė Vokietijoje, papasakojo apie sunkią padėtį, ir lietuvis labdarys, prašydamas paramos iš „Carito“, iš žmonių, kiek galėdamas rėmė kraštiečius. Vilkaviškio ligoninę pasiekė daug labdaros siuntų.
1995 m. kun. K. Senkui buvo suteiktas Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) laipsnis. Kitais metais dvasininkas grįžo į Lietuvą ir prisidėjo prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos Kaune kūrimo bei bažnyčios statybos.
Mons. K. Senkus spėjo padirbėti Marijampolės kunigų seminarijos giedojimo teorijos ir praktikos vadovu, Lietuvos Kolpingo draugijos vyriausiuoju dvasios vadu, rūpinosi bažnytiniu giedojimu.
Monsinjorui vadovaujant buvo rengiamas liturginis giesmynas, jis pats rašė bažnytinio giedojimo klausimais, sukūrė apie 200 religinių giesmių melodijų, rinko lietuvių giesmes su melodijomis, paruošė ir išleido kelis giesmynus, vokiškai parengė studiją „Lietuvių liaudies dainų formos“. Giesmynus, medalių kolekciją, daug nuotraukų albumų monsinjoras padovanojo mūsų rajono muziejams.
Mons. K. Senkaus veikla įvertinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Dvasininkas labiausiai troško, kad graži kokybiška bendruomeninė giesmė sutelktų ir paskatintų tikinčiuosius šlovinti Dievą ir kad tautiečiai tęstų jo pradėtą giedojimų gerinimo akciją „Kristui tegieda visa Lietuva“.
Vasario 15 d., eidamas 102-uosius metus, mirė monsinjoras Kazimieras SENKUS. Amžinojo poilsio jis atgulė Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios šventoriuje. |
Mons. K. Senkus – iš mūsų rajono kilęs bažnytinės muzikos puoselėtojas, misionierius, labdarys. Jis gimė 1917 m. sausio 24 d. Teiberių kaime. Ūgtelėjęs lankė Didvyžių pradinę mokyklą, vėliau – Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Gimnazistas prisidėjo prie slapto ateitininkų laikraščio „Naujasis kelias“ leidimo Didžiųjų Šelvių kaime.
1935 m. K. Senkus įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Kunigo šventimai jam buvo suteikti po septynerių metų, deja, ne tėvynėje, o Vokietijoje, kur pasitraukė iš okupuotos Lietuvos. Daugiau kaip pusę amžiaus dvasininkas darbavosi toli nuo gimtinės, tačiau jos ir tėvynainių nepamiršo.
Rašydamas sakralinės muzikos magistro darbą „Religinis liaudiškas giedojimas katalikiškoje Lietuvoje“ K. Senkus savo žvilgsnį kreipė į tėvynę.
Ketvirtį amžiaus kun. K. Senkus patarnavo tautiečiams jo įkurtoje Lietuvių katalikų misijoje. Vokietijoje kraštietis visada buvo pasiekiamas lietuviams, ieškojusiems dvasinės, materialinės pagalbos.
Kunigas platino išeivijos lietuvišką spaudą, padėjo vokiečių kalba išleisti ne vieną lietuvių autorių knygą. Nuo 1989 m., norėdamas padėti Lietuvos gydytojams, bibliotekininkams ir kt., per „Caritą“ ėmėsi organizuoti pagalbą.
Paklaustas, kaip pradėjo bendradarbiauti su Vilkaviškio medikais, mons. K. Senkus sakęs, kad kai Lietuva atgavo laisvę, reikėjo talkinti. Vienas kitas jų apsilankė Vokietijoje, papasakojo apie sunkią padėtį, ir lietuvis labdarys, prašydamas paramos iš „Carito“, iš žmonių, kiek galėdamas rėmė kraštiečius. Vilkaviškio ligoninę pasiekė daug labdaros siuntų.
1995 m. kun. K. Senkui buvo suteiktas Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) laipsnis. Kitais metais dvasininkas grįžo į Lietuvą ir prisidėjo prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos Kaune kūrimo bei bažnyčios statybos.
Mons. K. Senkus spėjo padirbėti Marijampolės kunigų seminarijos giedojimo teorijos ir praktikos vadovu, Lietuvos Kolpingo draugijos vyriausiuoju dvasios vadu, rūpinosi bažnytiniu giedojimu.
Monsinjorui vadovaujant buvo rengiamas liturginis giesmynas, jis pats rašė bažnytinio giedojimo klausimais, sukūrė apie 200 religinių giesmių melodijų, rinko lietuvių giesmes su melodijomis, paruošė ir išleido kelis giesmynus, vokiškai parengė studiją „Lietuvių liaudies dainų formos“. Giesmynus, medalių kolekciją, daug nuotraukų albumų monsinjoras padovanojo mūsų rajono muziejams.
Mons. K. Senkaus veikla įvertinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Dvasininkas labiausiai troško, kad graži kokybiška bendruomeninė giesmė sutelktų ir paskatintų tikinčiuosius šlovinti Dievą ir kad tautiečiai tęstų jo pradėtą giedojimų gerinimo akciją „Kristui tegieda visa Lietuva“.
Publikuota: 2018-02-23 15:22:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|