|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kūryba
Tai aš ėmiau ir padariau. Nemokšiškai, bet.. jei skaitysit per kompiuterį, jums dar automatiškai gros mano surinkta muzikytė. Pasidalinkit su savo draugais, kuriems rekomenduotumėt paskaityti ir kad tai pasiektų tuos, kurie ieškojo, bet nerado. https://niekadosneleiskmaniseiti.tumblr.com/ Visada tikėjau esantis valtis be burių, be inkarų. Guodžiau save tik vėju, nes jis turėjo plukdyti įsivaizduojamos laisvės link. Norėčiau sakyti, kad tada ją uodžiau, galėjau paliesti ar net sutalpinti į žmogaus jusles, bet tada tik paneigčiau laisvės sąvoką. Turbūt, pirmą kartą kažką pamilus, atsistoji prieš žmogų tarsi būtum mažas vaikas. Tu suglaudi delnus, lyg lauktum, kol į juos pripils kalnus saldainių. Bet ne saldainių lauki, o kančios. Lauki pateisinimo savo paties nemeilei. Atsimenu, kai mama sėdėjo prieblandoje ties tamsiai raudonomis užuolaidomis ir verkė.Pirmą kartą jos geležinė kantrybė ir valia buvo paminta mano akivaizdoje. Atrodė, kad tik skausme gali pažinti save. Pradėjau trokšti liūdesio, man žūtbūt reikėjo sužinoti, kas iš tiesų esu. Tai tik istorija apie naivumą, vaikišką meilę, klajones, gamtą, savęs atradimą, vienatvę. Dvasinę žūtį ir karkvabalius. Karkvabalius, tuos mažus skenduolius, savižudžius vaikus. Apie taip ir nespėjusias į degančius namus sugrįžti boružes. Apie berniukus ir mergaites, kurių spenelius puošė ramunėlės, kurie verkė žvaigždėmis vienui vieni savame danguje. Edvinas Krocas Publikuota: 2018-03-19 10:59:34 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai * Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|