|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-04-09 16:45
|
|
|
Heminas su žmona Edita ir dukromis kurį laiką Irake gyveno be jokių rūpesčių ir problemų.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Andrius GRYGELAITIS
Praėjusių metų pabaigoje bėgdami nuo karo Irake į Vilkaviškį atsikraustė Heminas Sabiras Hamadas su žmona Edita ir dukromis Hanasa bei Dilana. Nors šiandien šalia jų bombos ir nesproginėja, tačiau ramiai gyventi šeima vis dar negali.
Rizikuoja negauti leidimo
Šiandien vyriausioji poros dukra Hanasa lanko Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnaziją, o Edita dirba Vilkaviškio siuvimo fabrike. Dirbtų ir Heminas, juolab kad jis visai neblogai kalba lietuviškai, bet kol kas jis neturi leidimo nuolat gyventi mūsų šalyje, tad ir legalaus darbo susirasti negali.
Prieš šešerius metus Heminas jau gyveno legaliai Vilkaviškyje, čia dirbo. Tačiau kuomet su šeima paliko Lietuvą ir apie tai nepranešė Migracijos departamentui, irakietis prarado turėtą leidimą gyventi mūsų šalyje.
Dabar labai realu, kad ilgalaikio leidimo gyventi Lietuvoje jis negaus, nes niekaip nepavyksta iš gimtinės gauti teistumo-neteistumo pažymos. Norėdamas ją gauti Heminas yra priverstas nuolat važinėti į Lenkijos sostinėje Varšuvoje esančią Irako ambasadą. Deja, ten reikalai tvarkomi labai lėtai. Be to, tolimos kelionės ir dokumentų tvarkymas visiškai ištuštino šeimos biudžetą, trūksta pinigų nusipirkti net vaistams. Jeigu iki birželio šios pažymos vyras negaus, jis bus priverstas grįžti atgal į gimtinę. Paskui jį vyktų ir žmona su dukromis.
Teko bėgti
Heminas nėra eilinis irakietis. Jis – iš Irako kilęs kurdas. O būtent šios tautybės atstovai dabar engiami, žudomi, su jais įvairiais būdais bandoma susidoroti. Kurdai – didžiausia savo valstybės neturinti tauta pasaulyje. Skaičiuojama, kad jų yra apie 45 milijonus. Didžioji jų dalis gyvena Turkijoje, Irake, Irane bei Sirijoje.
Ilgai kurdai šiose valstybėse didesnių problemų neturėjo. Viskas pasikeitė praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Tuomet Irako kurdai surengė referendumą, per kurį beveik 94 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomą Kurdistano valstybę. Nors realios įtakos šis referendumas ir neturėjo, tačiau tai sukėlė didžiulius neramumus šalyje. Kariniai ir teroristiniai veiksmai tapo įprastu reiškiniu, o smurtas, žudynės ir kone upeliais tekantis kraujas – neatsiejama žmonių kasdienybe. Daugelis kurdų buvo priversti bėgti iš savo tėvynės.
„Džiaugsmo kulkos“
Pirmą kartą į Lietuvą H. Hamadas pas savo būsimą žmoną vilkaviškietę Editą atvyko 2008 metais. Tuomet mūsų šalyje jis buvo nelegalas ir pats valdžios institucijoms nusprendė prisistatyti tik gimus dukrai Hanasai. Tąkart vyriškis beveik 4 mėnesius praleido Pabradės nelegalų centre, kol gavo nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje.
Po trejų metų jis išvyko į gimtinę aplankyti artimųjų. Tada vyriškis neketino Irake pasilikti ilgiau, tačiau planai pasikeitė. Netrukus pas jį atkeliavo ir Edita su dukromis. Irake Heminas įsidarbino apsaugos darbuotoju JAV ambasadoje, o šeima ramiai kelerius metus gyveno šalyje.
Ramybė Irake truko neilgai. Lyg blogas pranašas tapo kartą kone vidurnaktį Editos išgirstos šūvių salvės. Tuomet viena su dukromis namuose buvusi moteris ne juokais išsigando. „Tik vėliau sužinojau, kad tai buvo vadinamosios „džiaugsmo kulkos“. Pasirodo, tą naktį švęsdami vieno futbolo klubo pergalę kurdai išėjo į gatves ir tiesiog šaudė į orą“, – pasakojo E. Hammad.
Uždarė kelius
Vis dėlto per šešerius metus Irake Edita girdėjo ir tikrų sprogimų. O viskas paaštrėjo praeitą rudenį.
„Po referendumo Irake buvo uždaryti visi keliai, vedantys į kurdų gyvenamąją teritoriją. Buvo atšaukta dauguma skrydžių. Nuskristi dabar galima tik į sostinę Bagdadą, o ten kurdų niekas nemėgsta. Pradėtas susidorojimas ne tik su Irako, bet ir kitų šalių kurdais. Turkijos kurdus imta masiškai naikinti, griaunami jų miestai, žudomi vaikai, seneliai – visi iš eilės... Po referendumo Irako kariai ėmė veržtis į kurdų miestus, prisidėjo ir Islamo valstybės teroristai“, – pasakojo vilkaviškietė.
Kurdai aktyviai priešinasi juos puolantiems teroristams ir Irako kariams, tačiau blogiausia, kad jie ir patys nėra vieningi – jų partijos ėmė kaltinti viena kitą parsidavus Irako kariams.
Nors Erbilio, miesto, kuriame gyveno šeima, teroristai ir nepasiekė, tačiau kariniai veiksmai vis artėjo. Baimė taip pat kasdien didėjo, tad galiausiai Heminas su žmona ir vaikais ryžosi bėgti nuo vis artėjančio pavojaus.
„Kasdien per žinias matydavome kaip žūsta šimtai žmonių, kaip griaunami pastatai. Kas galėjo, tas pabėgo, bet daugelis paprasčiausiai neturėjo kur trauktis. Negalėjome ilgiau laukti, nes ugnis kasdien vis artėjo. Kai mes išvažiavome, kariniai veiksmai jau vyko vos už 30 kilometrų“, – sakė Heminas.
Problemos Lietuvoje
Nusprendusi bėgti į Lietuvą šeima iš mūsų šalies turėjo gauti oficialų iškvietimą. Atskridusi į Turkiją, net dvi savaites ji buvo priversta laukti Lietuvos vizos.
Tačiau ir Lietuvoje šeimos laukė ne pyragai: teko iš naujo įteisinti santuoką, į lietuvių kalbą išversti krūvas dokumentų ir pateikti juos Migracijos departamentui.
„Blogiausia tai, kad mus Lietuvoje laiko antrarūšiais žmonėmis. Ir Vilkaviškyje tvarkydamiesi dokumentus susidūrėme su priešiškumu ir pašaipomis“, – kalbėjo E. Hamad. Anot jos, kone vienintelis čia sutiktas valstybės tarnautojas, kuris palaikė ir padėjo – tai Vilkaviškyje miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.
Neliko nieko
Editai iš vyro gimtinės įstrigo ne vien karo baimė. Labai greitai irakiečių kalbą išmokusi moteris turi ir gražių prisiminimų. „Kurdų šeimos – labai didelės. Dvidešimt vaikų ten – įprastas dalykas. Įvairiomis progomis susirenka būriai žmonių, tad bendraudamas su jais nori nenori išmoksti ir jų kalbą“, – teigė vilkaviškietė.
Ji tvirtino, jog kurdų gyvenimo įpročiai jai labai patiko. Pavyzdžiui, šeima valgydavo tik sutartu laiku, visi kartu. Maisto kiekvieną sykį kurdai gamina labai daug, valgo susėdę ant žemės. Maistas Irake valgomas tik šviežias, niekas nevartoja šaldytų produktų. Nors žmonės ten uždirba nemažai – atlyginimai siekia ir kelis tūkstančius dolerių, maistui jie išleidžia nedaug: šeimai išsimaitinti per savaitę jiems užtenka 100 dolerių.
Pragyvenimas Irake nėra brangus. Daugiausiai kainuoja būstas ir automobilis. Tiesa, benzinas ten labai pigus. Įdomu tai, kad milijoniniame Erbilio mieste nėra autobusų, traukinių ar metro. Žmonės arba patys vairuoja automobilius, arba važinėja taksi.
„Dabar jau viskas yra kiek kitaip, bet dar prieš neramumus pats prasčiausias namas ar butas kainuodavo apie 60-70 tūkst. dolerių. Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos kritusios, parduotuvių lentynos ištuštėjusios – nelikę nei pinigų, nei prekių“, – apgailestavo Edita.
Brangus malonumas
Neįprasti Editai pasirodė ir laidotuvių bei vestuvių papročiai. Šermenyse velionio nepamatysi: mirusio žmogaus kūnas užkasamas dar tą pačią dieną, o po to artimieji jo gedi tris dienas.
Vestuvės švenčiamos du kartus. „Pirmą kartą šventė būna skirta moteriai. Pas ją ateina jaunikis, kunigas, susirenka svečiai. Tą dieną nuotaka pasipuošia balta suknele, eina į grožio saloną ir pati gali išsirinkti, kiek ji nori gauti iš vyro aukso – įvairių papuošalų. Už viską turi sumokėti jaunikis“, – juokėsi pašnekovė.
Po pirmos vestuvių šventės daromi kraujo tyrimai, kuriais išsiaiškinama, ar pora galės turėti vaikų, ar jie neserga kokiomis nors pavojingomis ligomis. Jei viskas gerai, po 2–3 savaičių surengiama antra vestuvių šventė.
Nėra mokesčių
Iš teigiamų dalykų svetimos kultūros šalyje Editai įstrigo ir tai, kad ten, kur ji gyveno, beveik nėra vagių. Vienintelis dalykas, kuris domina nusikaltėlius – auksas.
Neįprasta vilkaviškietei pasirodė ir tai, kad pradedantiesiems bet kokį verslą nereikia mokėti mokesčių. Žmonės dirba sau, ir visas uždirbtas pelnas kurį laiką lieka tik jiems.
Tačiau Edita pripažino, kad sveikatos apsauga Irake – nepatikima, gydytojai – itin prastos kvalifikacijos.
Sunku buvo lietuvei priprasti ir prie to, kad elektros namuose kasdien nebūdavo maždaug 6–7 valandas, o vandens – dar ilgiau. Kai kada jo trūkdavo daugiau nei savaitę.
„Mes iš anksto žinodavome, kada bus vandens, todėl jo labai laukdavome ir į įvairias talpyklas jo leisdavome tol, kol šis pasibaigdavo. Be to, kartais ne visos gatvės gaudavo vandens, tuomet tarp žmonių kildavo pykčiai. O kurdai – karingi žmonės, į darbą retai kada paleidžia kumščius, iš karto griebiasi ginklų. Tad ir dėl tokių konfliktų ten dažnai žūsta žmonės“, – pasakojo pašnekovė.
Tiek Edita, tiek jos vyras viliasi, kad visos juos užgriuvusios problemos greitu metu išsispręs ir jie galės ramiai gyventi Lietuvoje. Apie grįžimą į Iraką šeima nenori net pagalvoti.
Praėjusių metų pabaigoje bėgdami nuo karo Irake į Vilkaviškį atsikraustė Heminas Sabiras Hamadas su žmona Edita ir dukromis Hanasa bei Dilana. Nors šiandien šalia jų bombos ir nesproginėja, tačiau ramiai gyventi šeima vis dar negali. |
Šiandien vyriausioji poros dukra Hanasa lanko Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnaziją, o Edita dirba Vilkaviškio siuvimo fabrike. Dirbtų ir Heminas, juolab kad jis visai neblogai kalba lietuviškai, bet kol kas jis neturi leidimo nuolat gyventi mūsų šalyje, tad ir legalaus darbo susirasti negali.
Prieš šešerius metus Heminas jau gyveno legaliai Vilkaviškyje, čia dirbo. Tačiau kuomet su šeima paliko Lietuvą ir apie tai nepranešė Migracijos departamentui, irakietis prarado turėtą leidimą gyventi mūsų šalyje.
Dabar labai realu, kad ilgalaikio leidimo gyventi Lietuvoje jis negaus, nes niekaip nepavyksta iš gimtinės gauti teistumo-neteistumo pažymos. Norėdamas ją gauti Heminas yra priverstas nuolat važinėti į Lenkijos sostinėje Varšuvoje esančią Irako ambasadą. Deja, ten reikalai tvarkomi labai lėtai. Be to, tolimos kelionės ir dokumentų tvarkymas visiškai ištuštino šeimos biudžetą, trūksta pinigų nusipirkti net vaistams. Jeigu iki birželio šios pažymos vyras negaus, jis bus priverstas grįžti atgal į gimtinę. Paskui jį vyktų ir žmona su dukromis.
Heminas nėra eilinis irakietis. Jis – iš Irako kilęs kurdas. O būtent šios tautybės atstovai dabar engiami, žudomi, su jais įvairiais būdais bandoma susidoroti. Kurdai – didžiausia savo valstybės neturinti tauta pasaulyje. Skaičiuojama, kad jų yra apie 45 milijonus. Didžioji jų dalis gyvena Turkijoje, Irake, Irane bei Sirijoje.
Ilgai kurdai šiose valstybėse didesnių problemų neturėjo. Viskas pasikeitė praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Tuomet Irako kurdai surengė referendumą, per kurį beveik 94 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomą Kurdistano valstybę. Nors realios įtakos šis referendumas ir neturėjo, tačiau tai sukėlė didžiulius neramumus šalyje. Kariniai ir teroristiniai veiksmai tapo įprastu reiškiniu, o smurtas, žudynės ir kone upeliais tekantis kraujas – neatsiejama žmonių kasdienybe. Daugelis kurdų buvo priversti bėgti iš savo tėvynės.
Pirmą kartą į Lietuvą H. Hamadas pas savo būsimą žmoną vilkaviškietę Editą atvyko 2008 metais. Tuomet mūsų šalyje jis buvo nelegalas ir pats valdžios institucijoms nusprendė prisistatyti tik gimus dukrai Hanasai. Tąkart vyriškis beveik 4 mėnesius praleido Pabradės nelegalų centre, kol gavo nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje.
Po trejų metų jis išvyko į gimtinę aplankyti artimųjų. Tada vyriškis neketino Irake pasilikti ilgiau, tačiau planai pasikeitė. Netrukus pas jį atkeliavo ir Edita su dukromis. Irake Heminas įsidarbino apsaugos darbuotoju JAV ambasadoje, o šeima ramiai kelerius metus gyveno šalyje.
Ramybė Irake truko neilgai. Lyg blogas pranašas tapo kartą kone vidurnaktį Editos išgirstos šūvių salvės. Tuomet viena su dukromis namuose buvusi moteris ne juokais išsigando. „Tik vėliau sužinojau, kad tai buvo vadinamosios „džiaugsmo kulkos“. Pasirodo, tą naktį švęsdami vieno futbolo klubo pergalę kurdai išėjo į gatves ir tiesiog šaudė į orą“, – pasakojo E. Hammad.
Vis dėlto per šešerius metus Irake Edita girdėjo ir tikrų sprogimų. O viskas paaštrėjo praeitą rudenį.
„Po referendumo Irake buvo uždaryti visi keliai, vedantys į kurdų gyvenamąją teritoriją. Buvo atšaukta dauguma skrydžių. Nuskristi dabar galima tik į sostinę Bagdadą, o ten kurdų niekas nemėgsta. Pradėtas susidorojimas ne tik su Irako, bet ir kitų šalių kurdais. Turkijos kurdus imta masiškai naikinti, griaunami jų miestai, žudomi vaikai, seneliai – visi iš eilės... Po referendumo Irako kariai ėmė veržtis į kurdų miestus, prisidėjo ir Islamo valstybės teroristai“, – pasakojo vilkaviškietė.
Kurdai aktyviai priešinasi juos puolantiems teroristams ir Irako kariams, tačiau blogiausia, kad jie ir patys nėra vieningi – jų partijos ėmė kaltinti viena kitą parsidavus Irako kariams.
Nors Erbilio, miesto, kuriame gyveno šeima, teroristai ir nepasiekė, tačiau kariniai veiksmai vis artėjo. Baimė taip pat kasdien didėjo, tad galiausiai Heminas su žmona ir vaikais ryžosi bėgti nuo vis artėjančio pavojaus.
„Kasdien per žinias matydavome kaip žūsta šimtai žmonių, kaip griaunami pastatai. Kas galėjo, tas pabėgo, bet daugelis paprasčiausiai neturėjo kur trauktis. Negalėjome ilgiau laukti, nes ugnis kasdien vis artėjo. Kai mes išvažiavome, kariniai veiksmai jau vyko vos už 30 kilometrų“, – sakė Heminas.
Nusprendusi bėgti į Lietuvą šeima iš mūsų šalies turėjo gauti oficialų iškvietimą. Atskridusi į Turkiją, net dvi savaites ji buvo priversta laukti Lietuvos vizos.
Tačiau ir Lietuvoje šeimos laukė ne pyragai: teko iš naujo įteisinti santuoką, į lietuvių kalbą išversti krūvas dokumentų ir pateikti juos Migracijos departamentui.
„Blogiausia tai, kad mus Lietuvoje laiko antrarūšiais žmonėmis. Ir Vilkaviškyje tvarkydamiesi dokumentus susidūrėme su priešiškumu ir pašaipomis“, – kalbėjo E. Hamad. Anot jos, kone vienintelis čia sutiktas valstybės tarnautojas, kuris palaikė ir padėjo – tai Vilkaviškyje miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.
Editai iš vyro gimtinės įstrigo ne vien karo baimė. Labai greitai irakiečių kalbą išmokusi moteris turi ir gražių prisiminimų. „Kurdų šeimos – labai didelės. Dvidešimt vaikų ten – įprastas dalykas. Įvairiomis progomis susirenka būriai žmonių, tad bendraudamas su jais nori nenori išmoksti ir jų kalbą“, – teigė vilkaviškietė.
Ji tvirtino, jog kurdų gyvenimo įpročiai jai labai patiko. Pavyzdžiui, šeima valgydavo tik sutartu laiku, visi kartu. Maisto kiekvieną sykį kurdai gamina labai daug, valgo susėdę ant žemės. Maistas Irake valgomas tik šviežias, niekas nevartoja šaldytų produktų. Nors žmonės ten uždirba nemažai – atlyginimai siekia ir kelis tūkstančius dolerių, maistui jie išleidžia nedaug: šeimai išsimaitinti per savaitę jiems užtenka 100 dolerių.
Pragyvenimas Irake nėra brangus. Daugiausiai kainuoja būstas ir automobilis. Tiesa, benzinas ten labai pigus. Įdomu tai, kad milijoniniame Erbilio mieste nėra autobusų, traukinių ar metro. Žmonės arba patys vairuoja automobilius, arba važinėja taksi.
„Dabar jau viskas yra kiek kitaip, bet dar prieš neramumus pats prasčiausias namas ar butas kainuodavo apie 60-70 tūkst. dolerių. Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos kritusios, parduotuvių lentynos ištuštėjusios – nelikę nei pinigų, nei prekių“, – apgailestavo Edita.
Neįprasti Editai pasirodė ir laidotuvių bei vestuvių papročiai. Šermenyse velionio nepamatysi: mirusio žmogaus kūnas užkasamas dar tą pačią dieną, o po to artimieji jo gedi tris dienas.
Vestuvės švenčiamos du kartus. „Pirmą kartą šventė būna skirta moteriai. Pas ją ateina jaunikis, kunigas, susirenka svečiai. Tą dieną nuotaka pasipuošia balta suknele, eina į grožio saloną ir pati gali išsirinkti, kiek ji nori gauti iš vyro aukso – įvairių papuošalų. Už viską turi sumokėti jaunikis“, – juokėsi pašnekovė.
Po pirmos vestuvių šventės daromi kraujo tyrimai, kuriais išsiaiškinama, ar pora galės turėti vaikų, ar jie neserga kokiomis nors pavojingomis ligomis. Jei viskas gerai, po 2–3 savaičių surengiama antra vestuvių šventė.
Iš teigiamų dalykų svetimos kultūros šalyje Editai įstrigo ir tai, kad ten, kur ji gyveno, beveik nėra vagių. Vienintelis dalykas, kuris domina nusikaltėlius – auksas.
Neįprasta vilkaviškietei pasirodė ir tai, kad pradedantiesiems bet kokį verslą nereikia mokėti mokesčių. Žmonės dirba sau, ir visas uždirbtas pelnas kurį laiką lieka tik jiems.
Tačiau Edita pripažino, kad sveikatos apsauga Irake – nepatikima, gydytojai – itin prastos kvalifikacijos.
Sunku buvo lietuvei priprasti ir prie to, kad elektros namuose kasdien nebūdavo maždaug 6–7 valandas, o vandens – dar ilgiau. Kai kada jo trūkdavo daugiau nei savaitę.
„Mes iš anksto žinodavome, kada bus vandens, todėl jo labai laukdavome ir į įvairias talpyklas jo leisdavome tol, kol šis pasibaigdavo. Be to, kartais ne visos gatvės gaudavo vandens, tuomet tarp žmonių kildavo pykčiai. O kurdai – karingi žmonės, į darbą retai kada paleidžia kumščius, iš karto griebiasi ginklų. Tad ir dėl tokių konfliktų ten dažnai žūsta žmonės“, – pasakojo pašnekovė.
Tiek Edita, tiek jos vyras viliasi, kad visos juos užgriuvusios problemos greitu metu išsispręs ir jie galės ramiai gyventi Lietuvoje. Apie grįžimą į Iraką šeima nenori net pagalvoti.
Galerija: Irako kurdai
Publikuota: 2018-04-09 16:45:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|