„Santaka“ / Naikiname mitus apie aplinkosaugą / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Perka naudotas skardos lankstymo stakles (gali būti iškomplektuotos). Tel. 8 635 46 640.
Galioja iki: 2024-02-23 10:26:21

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  


Naikiname mitus apie aplinkosaugą


Nors aplinką puoselėti norinčiųjų gretos sparčiai auga, dar yra nemažai tokių žmonių, kuriuos nuo aplinkai draugiškos gyvensenos stabdo visuomenėje įsivyravę įvairūs mitai. Jie lengvai subliūkšta labiau pasigilinus į konkretų klausimą, gavus daugiau informacijos.

Rūšiavimui reikia daugiau vietos?

Mitu jau yra tapusi nuomonė, kad norint rūšiuoti atliekas namuose, reikia daugiau vietos. Tačiau atliekų jūsų namuose juk nepadaugės, kiekis liks tas pats. Jums tik reikia atliekų laikymo vietoje papildomai įkurdinti maišelį ar kartoninę dėžutę. Arba galima atliekas skirstyti į dvi talpas: vienoje laikyti tas, kurios bus išmetamos į bendrą atliekų konteinerį, o į kitą mesti tokias, kurias nunešę prie rūšiavimo konteinerių vietoje išrūšiuosite. Išrūšiuotas pakuočių atliekas galima laikyti ir kitose namų erdvėse, pavyzdžiui, balkone, rūsyje ar sandėliuke. Taip pat reikia nepamiršti išlankstyti tuščias pakuotes arba jas suspausti, kad užimtų kuo mažiau vietos bei nekaupti didelių kiekių.

Šiukšliavežės rūšiuotas atliekas veža į sąvartyną?


Dar vienas gana plačiai paplitęs mitas, kad šiukšliavežės, surinkusios atliekas iš įvairių rūšiavimo konteinerių, viską išveža į sąvartynus. Manoma, kad ten vis tiek viskas suverčiama į vieną krūvą, todėl neverta rūšiuoti namuose. Tai tikrai klaidingas požiūris. Atliekas išvežantys automobiliai jas gabena ne į sąvartynus, o į atliekų perrūšiavimo centrus. Ten jos dar kartą rankiniu arba mechaniniu būdu yra perrūšiuojamos taikant įvairius kriterijus: atskiriamos pagal rūšį, dydį, spalvą ir pan. Vėliau tinkamai atskirta ir paruošta antrinė žaliava yra supresuojama ir perduodama perdirbėjui, kuris panaudodamas ją gamina naujus gaminius. Be to, viename automobilyje gali būti atskirtos sekcijos skirtingų rūšių atliekoms, o to nežinantiems gyventojams atrodo, kad visos jos sumaišomos.

Nerūšiuodami prarandame tik antrines žaliavas?

Nerūšiuotos atliekos keliauja į sąvartynus, tarp jų ir dideli kiekiai tokių, kurias galima būtų perdirbti ir dar kartą panaudoti. Bet retas susimąsto, kad tai toli gražu nėra vienintelė žala. Naujų žaliavų gavybai ir gamybai sunaudojami milžiniški energijos kiekiai, kertami miškai, naudojama nafta, vanduo ir pan. O kol jos transportuojamos iki mūsų, teršiama aplinka, dėl to pabrangsta ir patys gaminiai. Taip pat nepagalvojame, kad į sąvartynus nukeliavusios atliekos užima vietą, prisideda prie šiltnamio efekto.
visas atliekas Lietuvoje rūšiuoja 42 proc. gyventojų, o dalį atliekų - 40 proc. piliečių.


Atliekas rūšiuoja tik „žalieji“?

2017 m. RAIT tyrimų bendrovės atliktos apklausos duomenimis, visas atliekas Lietuvoje rūšiuoja 42 proc. gyventojų, o dalį atliekų - 40 proc. piliečių. Tikrai ne visi rūšiuojantieji atliekas save laiko „žaliaisiais“. Taip elgdamiesi jie tiesiog rodo savo sąmoningumą, rūpinimąsi aplinka, savo ir savo vaikų sveikata. Sveikos gyvensenos, vartojimo mažinimo, aplinkai draugiško elgesio, pasekėjų judėjimas plečiasi visame pasaulyje ir ragina į jį įsitraukti kiekvieną dar abejojantį.

Ar Lietuvoje esame kaip Dievo užantyje?

Lietuva yra tokioje geografinėje vietoje, kur klimatas gana nuosaikus, reta gamtinių sukrėtimų. Todėl yra manančių, kad mūsų nepasieks neigiami klimato atšilimo padariniai. Jie tiesiog nepastebi, ar nenori pastebėti, kad pastaruoju laikotarpiu klimatiniai reiškiniai Lietuvoje kinta: dažnėja sausrų, vasaromis vis daugiau tropinių naktų, kai temperatūra net naktį nenukrinta žemiau plius 20 laipsnių. Mokslininkų prognozėmis, šio amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra Vilniuje bus teigiama, vasaromis dažniau pasitaikys kaitrų ir liūčių.


Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – tai reali grėsmė oro kokybei, transporto eismui, vandens ir elektros tiekimui. Jie taip pat kelia pavojų žmonių sveikatai, darbingumui ir net gyvybėms. Be to, su klimato kaitos padariniais mes galime susidurti ne tik Lietuvoje. Juk dabar daug keliaujame ir į tolimas egzotines šalis. Ne kartą lietuviai būdami užsienyje yra patyrę, kokios baisios yra didžiulės audros, cunamiai ir kiti ekstremalūs reiškiniai. Reikėtų prisiminti, kad klimato kaitai galime daryti ir darome įtaką kiekvienas iš mūsų – prisidedame prie jos mažinimo arba atvirkščiai ją skatiname. Rūšiuodami savo namų atliekas taip pat elgiamės atsakingai.



Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.



Publikuota: 2018-04-20 10:03:26

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Atnaujinta viešoji biblioteka – šviesi, jauki ir moderni
* Situacija Vilkaviškio rajone įvertinta kaip viena prasčiausių
* Istoriniai „Bruklino“ medaliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai