Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-04-23 17:13

---

Prie Jordanijos upės krikščionys iš viso pasaulio plūsta norėdami atlikti arba atnaujinti krikšto apeigas.

Autorės nuotr.

(Pabaiga. Spausdinta Nr. 30, 31)

Aplankius didžiausius Izraelio miestus, vertėtų nukeliauti į šalies šiaurėje esantį derlingiausią šalies kraštą – Galilėją. Ji nuo seno garsi savo kalvomis ir derlingais slėniais. Šis kraštas klestėjo dėl gausaus grūdų, sultingų vaisių bei alyvuogių derliaus.



Krikščioniškų tradicijų vietos

Čia duota pradžia ir didiesiems prekybos keliams, kurie vedė po visą pasaulį. Tačiau šis kraštas ypatingas ne tik gamta ar ekonomika. Jis irgi pasižymi žymiausių krikščioniškosios religijos vietų gausa.

Vien ko verta biblinė lemiamos gėrio ir blogio kovos vieta – Armagedono slėnis. Šioje vietoje įvyko daugybė įvairiausių kautynių. Be to, manoma, kad iš čia kilo ir krikščioniškoji dogma, jog Armagedonas – tai paskutinės kovos vieta prieš pasaulio pabaigą. Atvykus būtina apžiūrėti biblinį Nazareto miestą, kuriame ilgus metus gyveno Kristus, pamatyti Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčią – didžiausią tokio tipo statinį Artimuosiuose Rytuose. Taip pat verta užsukti į biblinį Kanos kaimelį, kuriame įvyko pirmasis Kristaus stebuklas, kai vanduo buvo paverstas vynu.



Golano aukštumos mena kruvinas kovas

Aukštutinė Galilėja, šiaurėje susiliejanti su Libano kalnais, iki šių dienų mena kruvinas kovas. Dar prieš gerą penkiasdešimtmetį išstūmus sirus iš Golano aukštumų, visos jos priklauso Izraeliui. Žydai 1200 kv. km Golano aukštumų užėmė per Šešių dienų karą, o vėliau teritoriją aneksavo. Šio žingsnio tarptautinė bendrija niekada nepripažino.

Ankstyvą pavasarį prie Galilėjos jūros plytinčios derlingos kalvos pasipuošia spalvingais aguonų, ciklamenų, kitokių augalų žiedais, tačiau eiti jų pasiskinti ar šiaip pasigrožėti gamta – be galo pavojinga, nes visa teritorija užminuota. Apie tai byloja vielų užtvaros ir įspėjantys ženklai. Tad šiuo grožiu galima gėrėtis tik iš tolo.

Su Vilkaviškio žydų istorijos tyrinėtoju Ralfu Selindžeriu, pakilę į Golano aukštumas, apvažiavome aplink visą Galilėjos jūrą.



Pilna paslapčių Galilėjos jūra

Senajame Testamente ji dar vadinama Kinereto jūra, o Naujajame Testamente – Genezareto arba Tiberiados ežeru. Vandens telkinys – kriaušės formos, 20 kilometrų ilgio ir 12 kilometrų pločio plačiausioje vietoje. Jis yra 207 m žemiau jūros lygio, todėl oras virš vandens gana smarkiai įkaista. Vėliau šaltas oras, leisdamasis nuo kalvų ir susitikdamas su karštu oru virš vandens, dažnai sukelia staigias audras.

2003 metais Galilėjos jūros dugne aptikta milžiniška akmeninė kūgio formos struktūra, kuri esanti apie dešimties metrų aukščio, maždaug 70 metrų skersmens ir sverianti per 60 tūkst. tonų. Tiesa, naujiena plačiau paskleista tik 2013 metų pavasarį. Archeologai kol kas negali tiksliai paaiškinti, koks tai statinys. Aišku tiek, kad jis buvo pastatytas žmonių rankomis bent prieš keturis tūkstančius metų. Spėjama, jog šis statinys anksčiau stovėjo ant žemės, tačiau, pakilus vandens lygiui Galilėjos jūroje, paniro.

Čia, netoli senovės Kapernaumo, Galilėjos ežero dugne, žmonės aptiko dar kai ką nuostabaus – valtį, kuria žvejai galbūt plaukiojo Jėzaus Kristaus laikais.

Karšta ir sausa 1985-ųjų vasara bei keleri ankstesni metai, per kuriuos lietaus iškrito mažiau už įprastinį vidurkį, Galilėjos ežerui atsiliepė gana skaudžiai. Bemaž visas gėlas jo vanduo buvo išpumpuotas pasėliams laistyti. Ežeras taip nuslūgo, kad vietomis atsivėrė didžiulės dumblo seklumos. Du broliai, vieno paežerės kibuco gyventojai, nusprendė, jog tai puiki proga paieškoti nuskendusių lobių. Braidydami po seklumas, jie pamatė keletą bronzinių monetų, senų vinių ir kažkokius ovalo formos kontūrus. Pasirodo, dumblas slėpė senovinę valtį. Archeologai nesitikėjo, kad Galilėjos ežere būtų galėjusi išlikti 2 tūkst. metų senumo valtis. Jų manymu, mikroorganizmai jau seniai turėjo suardyti bet kokį medį. Tačiau tyrimas, atliktas radioaktyviosios anglies metodu, bei ten pat aptiktos monetos specialistams leido padaryti išvadą, kad valties amžius siekia I a. pr. m. e. – I m. e. amžių.

Pasklidus žiniai apie radinį, jį pavadino Jėzaus valtimi. Kad Kristus arba jo mokiniai ja plaukiojo, suprantama, niekas rimtai nemanė. Tačiau dėl senumo ir panašumo į valtis, aprašytas Evangelijose, šis radinys domina ir istorikus, ir Biblijos žinovus.



Nesibaigiančių stebuklų keliais

Šiaurėje į Galilėjos jūrą įteka legendinė Jordano upė, vėliau kelionę tęsianti Negyvosios jūros link.

Kelias driekiasi palei gamtos rezervatus ir lagūnas: palei Kursi nacionalinį parką su Bizantijos laikų (V a.) vienuolyno ir bazilikos liekanomis, kur, pagal krikščionių liudijimus, Jėzus išgydė apsėstąjį, jo demonus paversdamas kiaulėmis, kurios nusiskandino Galilėjos jūroje, taip pat palei Susitą, ant aukštos kalvos buvusį miestą, Romos imperijos laikais Golano aukštumose patį svarbiausią, palei ežero pietryčiuose esančius paplūdimius iki pietuose įsikūrusio Jardenito, kur Jordano upėje Jonas Krikštytojas apkrikštijo Jėzų. Dabar į šią vietą krikščionys iš viso pasaulio plūsta norėdami atlikti krikšto apeigas.

Šalia Galilėjos jūros išsidėstęs ir Tiberiados miestas, pastatytas ant vakarinio ežero kranto apie 20 m. prieš Kr. imperatoriaus Tiberijaus garbei. Netoliese – ir Palaiminimų kalnas, iškilęs apie 175 m virš jūros lygio. Tai – Jėzaus Kalno pamokslo vieta. Dabar ant kalno veikia katalikiška pranciškonų bažnyčia bei vienuolynas, auginami nepaprasto grožio sodai.

Atvykus prie Galilėjos jūros būtina aplankyti mozaikomis dekoruotą Duonos ir žuvies padauginimo bažnyčią Tabhoje. Ji buvo persų sugriauta, bet 1982 m. iš naujo atstatyta ant išlikusių pamatų. Bažnyčioje yra išsaugotas pirminis paprastumas ir kai kurios autentiškos detalės. Ypač įdomu pamatyti bizantines mozaikas, kurioms daugiau nei pusantro tūkstančio metų! Mozaikos vaizduoja vietinę florą ir fauną – nuo žąsų ir gulbių iki gyvačių, lotosų ir povų. Ir niekas čia nesikartoja, kiekvienas augalas ir gyvūnas – unikalus. Po altoriumi šalia mozaikos stūkso akmuo, ant kurio, kaip manoma, vyko duonos ir žuvies padauginimo stebuklas.

Visai šalia yra Šv. Petro Pirmumo bažnyčia – juodo bazalto pastatas. Tikima, jog prisikėlęs Kristus trečią kartą pasirodė savo mokiniams būtent šioje vietoje ir Petras buvo pripažintas apaštalų viršiausiuoju. Čia, pasak Evangelijų, Jėzus ėjo vandeniu.

Atvykus į šią Izraelio dalį būtina aplankyti Beit Šano miesto nacionalinį parką, kur plyti gražiai išsilaikęs Skitopolis – senovės romėnų miestas su išlikusiomis pirčių sistemomis, gatvėmis, amfiteatrais ir kitais įspūdingais dalykais.

Žinoma, verta nuvažiuoti pamirkyti savo kūno ir Negyvojoje jūroje.

Ir tai – tik dalis aplankytų stebuklingų bei unikalių vietų. Į šią šalį verta sugrįžti dar ne kartą, ir geriausiai tai daryti žiemą arba pavasario pradžioje, nes jau nuo balandžio Izraelio kalvas padengusią žalumą negailestingai nusvilina saulė. Jos virsta rudomis dykynėmis.

Galerija: Izraelis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---